aA
Dalis kaip grybai po lietaus dygusių ir brangiai kainavusių pramonės parkų tapo ne žadėtais verslo lopšiais, o chrestomatiniais europinės paramos iššvaistymo pavyzdžiais.
© sekunde.lt nuotr.

Lietuva kaip vieną iš būdų pritraukti investicijoms pasirinkusi naujų pramonės teritorijų kūrimą, po žeme užkasė 56,53 mln. eurų.

Tiek valstybei ir Europos Sąjungai kainavo šalyje įrengti septynias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir penkis pramonės parkus. Tačiau dalis šių brangiai kainavusių teritorijų tapo ne žadėtais verslo lopšiais, o chrestomatiniais europinės paramos iššvaistymo pavyzdžiais.

Ramygaloje šalia judraus kelio „Via Baltica“ įkūrusi pramonės parką Panevėžio rajono savivaldybė nebemato prasmės plyną lauką saugoti investuotojams. Beveik 16 mln. litų kainavusioje zonoje jau keletą metų darbuojasi ne lauktieji investuotojai, o daržus čia turintys vietos gyventojai.

„Žmogus čia pasisodina bulvių. Pagalvojom – tegul augina. Sklypas vis tiek nenaudojamas, kodėl neduoti?“ – svarsto Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.

Bulvėmis apsodintą pramonės parką dargi juosė už Europos Sąjungos paramą pastatyta tvora. Šitos apsaugos greitai neliks. Panevėžio rajono savivaldybės tarybai nusprendus, kad plyname lauke nėra ką saugoti, tvora bus išmontuota, o ja bus aptverta miestelio gimnazijos teritorija.

Išlošė komunikacijas

Kai prieš aštuonerius metus buvo įrengiamas 12 hektarų pramonės parkas, Ramygala tikėjosi stambaus darbdavio ir dosnaus mokesčių mokėtojo.

Ar miestelis dar turi vilčių sulaukti daug darbo vietų sukursiančio investuotojo?

Tenykštis seniūnas guodžiasi bent tuo, kad vietos žmonės iš brangaus projekto vis tiek gavo naudos.

„Pastatė vandentiekio bokštą, geležies valymo stotį, į Ramygalą nutiesė dujotiekį… Net iš Jotainių dujas vedė septynis kilometrus. Jei ne pramonės parkas, dar ir dabar viso to turbūt neturėtume“, – mano V. Chirv.

Uždirba grašius

Kad plynas laukas Ramygalos pašonėje yra investuotojams parengta pramonės zona, vietos gyventojai jau spėjo pamiršti. Nors 2015-aisiais rajono Savivaldybei pavyko išnuomoti visus keturis sklypus, proveržio čia kol kas nematyti.

Vieną, 44 arų, sklypą už 151 eurą per metus aukcione 80-iai metų išsinuomojo vietos ūkininkas.

Kitų trijų – 1,8 ha ir dviejų kiek didesnių kaip 5 ha – sklypų šeimininke taip pat 80-iai metų tapo už 3 tūkst. 270 eurų metinį mokestį juos išsinuomojusi nekilnojamojo turto plėtotoja bendrovė „Naudingas plotas“. Rajono Savivaldybės skelbtuose aukcionuose sklypams nuomoti ši bendrovė buvo vienintelė į juos pretendavusi.

Taigi per 4,6 mln. eurų kainavęs pramonės parkas Panevėžio rajonui per metus kol kas uždirba 3 tūkst. 421 eurą.

Paliko skolų

Savivaldybė viliotinius šoko ne vienam investuotojui. Arčiausiai tikslo buvęs kooperatyvas „Pienas Lt“ kone paskutinę minutę pasirinko ne Ramygalą, o Kauną.

Vėliau Panevėžio rajonas išskėstomis rankomis sutiko austrų kapitalo bendrovę „Asp-Bedd Productions“, 99 metams Ramygaloje išsinuomotame 2 ha sklype planavusią statyti naminių gyvūnų kraiko gamyklą. Tačiau investuotojai, palikę per 90 tūkst. eurų skolos, dingo kaip į vandenį, o galop įmonė bankrutavo.

Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis svarsto, kad milijoninis pramonės parko projektas naudos neatnešė ir dėl Lietuvos neaplenkusios ekonominės krizės 2009-aisiais, ir dėl konkurencijos su mokestines lengvatas investuotojams siūlančia Panevėžio laisvąja ekonomine zona (LEZ).

„Aukcione kelis kartus esame skelbę, ir tarsi jau būdavo sutarta su įmonėmis, kad jau tikrai ateis ir dalyvaus, bet neateina – investuotojai pabėga. Mes galime suteikti vienintelę lengvatą – pareguliuoti žemės mokesčio dydį“, – teigė E. Lunskis.

Nė vieno sandorio

Didžiąją dalį pramonės parko Ramygaloje prieš porą metų išsinuomojęs „Naudingas plotas“ investuotojams ieškoti pasamdė bendrovę. Šioji tarptautiniuose konkursuose vilioja įmones, tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai pripažįsta kol kas apčiuopiamų rezultatų neturintys.

„Nuolatos yra vienas kitas besidomintis galimybe plėtoti gamybą Ramygaloje, bet konkrečiai neturime nė vieno sandėrio – tik gana neįpareigojančios derybos“, – pripažino „Naudingo ploto“ direktorius Arnas Sruoga.

Pasak jo, nekilnojamojo turto plėtra ir prekyba besiverčianti bendrovė, suradusi tinkamą klientą, savo lėšomis statytų gamybinį pastatą ir jį nuomotų investuotojui. Koją į Ramygalos pramonės parką įkėlusių verslininkų vizija vis dėlto miglota.

„Mūsų planai gali būti įvairūs ir kol kas nesame apsisprendę dėl šitų sklypų ateities“, – neslepia A. Sruoga.

Sunkios paieškos

Už 40 km nuo Ramygalos įkurtame Panevėžio pramonės parke, vėliau gavusiame LEZ statusą, iš 35 hektarų išnuomota vos penktadalis – 7 ha.

Vadinamajame verslo lopšyje kol kas įsikūręs vienintelis investuotojas – norvegų kapitalo vilnonio trikotažo gamintoja „Devold“. Panevėžio regionui tai nėra naujas rinkos dalyvis. Ši įmonė, uždariusi gamyklas Panevėžyje, Paliūniškio gatvėje, bei Kupiškyje, persikraustė į LEZ.

Kadangi gyventojų pajamų mokestis (GPM) paskirstomas ne pagal žmogaus darbo, o pagal gyvenamąją vietą, dalis „Devold“ sumokamo mokesčio nusėda į kaimyninės savivaldybės biudžetą.

Prieš trejus metus LEZ operatore tapusi „Ogmios“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ kol kas sugebėjo pritraukti tik vieną klientą. Neseniai sutartį dėl 25 arų sklypo nuomos LEZ pasirašė vėlgi Panevėžyje jau senokai veikianti reklamos gamybos įmonė.

Iš Londono vilioja į Panevėžį

Kiek laiko prireiks užpildyti visą LEZ teritoriją, jei investuotojų bus ieškoma tokiais tempais, jos valdytojai atsakyti nesiima. Nors bendrovės direktorius Rokas Krivonis tikina, kad galimybėmis investuoti Aukštaitijos sostinėje domisi tarptautinės kompanijos, pripažįsta: jų rimtų ketinimų dar nematyti.

„Pernai dalyvavome nemažai parodų užsienyje, pristatėme regiono pranašumą. Susidomėjimas tikrai yra, tik užsienyje įmonės investuoja nedažnai. Tokiam sprendimui priimti reikia laiko – tai užima ne metus, ne dvejus“, – tvirtina R. Krivonis.

Pasak jo, į pabaigą eina pusantrų metų trunkančios derybos su Londone veikiančia maisto gamybos įmone. Tikimasi netrukus išgirsti jos sprendimą, ar gamybai visgi pasirinks Panevėžį.

Esmine investuotojus atbaidančia priežastimi R. Krivonis įvardija iššūkius regiono darbo rinkoje.

„Kai nėra tinkamų darbuotojų, nėra ką šitame regione veikti, parkas irgi neaktualus, – teigia direktorius. – Pats parkas investuotojų netraukia. Jiems reikalingas visas kompleksas – darbuotojų pasiūla, rinka, mokestinė aplinka.“

Iš LEZ nepraturtėjo

Panevėžio LEZ valstybei, Europos Sąjungai ir Savivaldybei iš viso kainavo daugiau nei 8,7 mln. eurų. Į ją verslas viliojamas mokestinėmis lengvatomis: pirmus šešerius metus įmonė nemoka pelno mokesčio, vėliau 10 metų pelno mokesčiui taikoma 50 proc. nuolaida, nėra nekilnojamojo turto mokesčio, neapmokestinami užsienio investuotojų gaunami dividendai.

Įsikūrusieji LEZ moka nuomos mokestį zonos operatoriui, o šis atseikėja miesto Savivaldybei. Panevėžio vicemero Alekso Varnos teigimu, operatorius „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ pernai už nuomą į miesto biudžetą įnešė 11 tūkst. 570 eurų. Dar 165 tūkst. eurų GPM Panevėžiui sumokėjo „Devold“.

Peržiūrės sutartį

A. Varna sutinka, kad milijonus eurų kainavusi Panevėžio pramonės zona kol kas lūkesčių nepateisino. Vicemeras neslepia nesąs iki galo patenkintas ir LEZ operatoriaus darbu.

„Pagal mūsų lūkesčius tokie rodikliai yra maži. Suprantame, kad sunku pritraukti investuotojų, bet visada galima padaryti geriau“, – įvertino A. Varna.

Savivaldybė sutartį su LEZ operatoriumi pasirašiusi 49-eriems metams. Tačiau joje numatyta galimybė, esant objektyvioms aplinkybėms, šį sandėrį nutraukti. Nors, pasak A. Varnos, apie tokį kraštutinumą nėra svarstoma, tačiau šįmet numatyta peržiūrėti, kaip sutartis vykdoma.

Sėkmė – operatorių rankose

Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Pramonės parkų statybų suaktyvėjimas praėjusiame dešimtmetyje kilo Europos Sąjungai tam skyrus paramą. Nors idėjos būta geros, milijoninės investicijos pasiteisino tikrai ne į kiekvieną parką. Kad tokia pramonės zona atneštų apčiuopiamos naudos, jai būtinas profesionalus vadybininkas. Pritraukti investuotoją reikia gebėti, turėti tam patirties. Geras parko operatorius investuotojų pritrauks, o prastas visada ras pasiteisinimų. Visiems pavyzdys – privatus Tauragės industrinis parkas. Jį valdanti šeima sugebėjo pritraukti nemažai skandinaviško kapitalo, tauragiškiams sukurta šimtai darbo vietų. O pasiteisinimų galėjo būti dar daugiau nei panevėžiečiams. Pirmas patarimas merdinčių parkų savininkėms savivaldybėms – ieškoti profesionalių operatorių, nes pačios yra labai prastos verslininkės.

Daržais paverstas pramonės parkas – dar vienas šių dienų anekdotas. Bulvėms auginti daug kainavusios komunikacijos nereikalingos.

Lengvatinės mokestinės sąlygos besikuriantiesiems LEZ kvepia šiokiu tokiu absurdu – nors pripažįstama, kad tai efektyvu, bet kažkodėl jos taikomos tik atskirose apibrėžtose teritorijose. Jei pripažįstame, kad į LEZ įmones pritraukia mažesni mokesčiai, kodėl tos pačios verslo skatinimo priemonės netaikomos visoje Lietuvoje? Visa Lietuva galėtų būti kaip LEZ, ir dėl to būtų tik geriau.

Faktai

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – tai ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje investuotojams taikomos specialios sąlygos. Pasaulyje tokių LEZ yra apie 3 000.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 LEZ: 6 – Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Kėdainių, Panevėžio LEZ – valdomos privačių operatorių, Akmenės LEZ operatoriaus neturi.
Taip pat Lietuvoje yra įkurti 5 savivaldybių kuruojami pramonės parkai: Šiaulių, Alytaus, Pagėgių, Radviliškių ir Ramygalos.

LEZ ir Pramonės parkus įrengti kainavo 56,53 mln. eurų. Iš jų 31,4 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšos, 25,13 mln. eurų – valstybės bei savivaldybių investicijos.
Ūkio ministerijos duomenimis, geriausiai sekasi Alytaus ir Šiaulių pramonės parkams. Seniausiai veikiantys yra Klaipėdos ir Kauno LEZ, todėl šiuo metu jie yra daugiausia pritraukę investicijų. Ūkio ministerija taip pat išskiria naują Marijampolės LEZ – pritrauktas ypač stambus investuotojas, kuris investuos apie 100 mln. eurų regione.

Arčiausiai Panevėžio veikiančiame Kėdainių LEZ trąšų didmenininkės „ViteraBaltic“ antrinė įmonės „Ikarai“ pradeda skystųjų trąšų gamybos įmonės statybas, tai yra pirmas investicinis projektas Kėdainių LEZ (iki šiol zonoje veikia tik krematoriumas, pastatytas dar prieš patvirtinant pramonės parką laisvąja ekonomine zona). Kaimyniniame Šiaulių LEZ sekasi prasčiau nei panevėžiečiams – investicinių projektų čia dar nėra.
Šiaulių, Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio LEZ operatoriai buvo atrinkti 201–2015 metais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Paskelbtas naujas teismų rūmų Vilniuje statybos konkursas (16)

Nacionalinė teismų administracija šią savaitę paskelbė teismų pastato Vilniuje ,...

Statybų sektoriuje krizė už durų? Geras naujienas keičia nekokios (114)

Statybos sektoriaus augimas, stebinęs pajamų ir pastatytų kvadratinių metrų ar butų kiekio...

Iš 5 aukšto iškritusi ir vos nežuvusi vairuotoja reikalauja uždaryti „Europos“ automobilių aikštelę (289)

Dėl nesaugios prekybos centro „ Europa “ automobilių aikštelės, iš kurios iškritęs su...

Sustabdytos nelegalios daugiabučio statybos Kaune (5)

Sustabdytos nelegalios daugiabučio statybos Kaune , Baltijos gatvėje, kurios būtų pažeidusios...

„Ignitis grupė“ aukcione pardavė NT objektų už 446 tūkst. eurų (3)

Tarptautinei energetikos bendrovei „ Ignitis grupė“ priklausanti įmonė „NT Valdos“...

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (20)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (73)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (248)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (33)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...