Prieš dvejus metus pradėtas tęstinis projektas yra unikalus, nes sujungia į vieną galingą bendradarbiavimo jėgą du – viešąjį ir privatų – sektorius, siekiant įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti, sukurti ir pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai.
Ateities miestai priklauso ateities kartoms
Konkursas sulaukia vis daugiau bendraminčių, palaikančių „Išmaniojo miesto“ idėją ir tikinčių projektu. Bet labiausiai „Structum“ kolektyvą džiugina tai, kad sulig kiekvienais metais drąsių ir išmanių studentų yra vis daugiau, o ir aukštųjų mokyklų, norinčių dalyvauti šiame konkurse, skaičius vis stipriau auga. „Vienas pagrindinių šio projekto tikslų yra tai, kad gabusis Lietuvos jaunimas, architektūros, miestų planavimo, statybos ir kitų specialybių studentai kurtų Lietuvai, o ne emigruotų į užsienį, nes ateities miestai priklauso ateities kartoms ir būtent dėl to jos turi susikurti tokią aplinką, kurioje norėtų gyventi, dirbti ir gerai jaustis“, – kalbėjo sakydama atidarymo kalbą „Structum projektai“ administracijos vadovė Aurelija Ruželienė.
Tradiciniu tapusiame konkurse „Išmanusis miestas III“ šįkart ir vėl dalyvauja studentai, turintys ambicijų nuosekliai kurti ir praktiškai įgyvendinti savo darbuose pateiktas pažangias, inovatyvias ir kartu gyvenimiškai realizuojamas idėjas.
Pristatymo renginyje buvo įvardytos konkurse dalyvaujančios Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus dailės akademijos Kauno skyriaus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Kauno technologijos universiteto, Kauno technologijos universiteto Menų kambario, Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų komandos.
Dalyvių išradingumui bei minčių brandumui pasireikšti šiais metais skiriamos penkios teritorijos keturiose – Akmenės, Jonavos, Ukmergės ir Šiaulių rajonų – savivaldybėse.
Suformuotos komandinės grupės jau pasirinko po vieną iš savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų ir pasirinktam sklypui/zonai sukurs išsamų projektinį pasiūlymą, atitinkantį miesto poreikius, finansines galimybes, realią susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros situaciją.
Įdomiausias konkurso aspektas – tikimybė, kad geriausi ir išmaniausi teritorijų pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui studentų projektai bus įgyvendinti tikrovėje.
Sporto infrastruktūra gerina miesto funkcionalumą
Viešo projekto „Išmanusis miestas III“ pristatymo metu apie išmaniojo miesto koncepciją, miesto ir žmogaus santykį, miesto specifikos bruožus, erdvių panaudojimo galimybes ir universalųjį dizainą, naudingą kuriant viešąsias erdves, studentų komandoms ir garbingiems renginio svečiams kalbėjo kompetentingi šių sričių žinovai.
Pasak LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, kiekvienas iš mūsų sąvoką „išmanusis miestas“ gali suprasti savaip, todėl jis pasidomėjo, kaip tai supranta politikai ir kaip tai reglamentuoja teisės aktai.
„Atradau, kad išmanusis miestas pirmiausia siejamas su energiniu efektyvumu, o ne – kaip bebūtų keista – renovacija ar ištekliais ir jų efektyviu naudojimu. Žiūrint iš ministerijos perspektyvų, kyla klausimas: ar mes iš tikrųjų pajėgūs sukurti miestą gerą dėl jo išmanumo, bet apskritai GERĄ miestą – kas yra viena iš šiandienių šalies aktualijų. Išmanusis miestas – labai didelis iššūkis, su kuriuo susiduria visas pasaulis, šiandien bandantis sugrąžinti miestą visuomenei ir jį taip projektuoti, atnaujinti, kad jis būtų skirtas visų pirma žmonių patogumui. Todėl kalbant apie išmanųjį miestą reikia galvoti ne tik apie technologijas, bet ir tai, kad jis būtų patogus, saugus, praktiškas“, – sakė pranešėjas.
Kalbėdamas apie patogų išmanų miestą, M. Narmontas išskyrė vieną labai primirštą Lietuvoje sritį – miesto funkcionalumą per sporto infrastruktūrą, minėdamas ne stadionų likimus, o paprastas aikšteles su sporto įranga, prieinamas visiems bendruomenės nariams: „Jų labai trūkta, o esamos pritaikytos nedideliam žmonių ratui. Todėl mūsų ministerija rekomenduoja statant daugiabutį namą visada įkurti žaidimų aikštelę, kuri būtų skirta ne tik 2–6 metų vaikams, bet ir įvairų amžiaus grupių gyventojams. Esu įsitikinęs, kad sporto infrastruktūra tikrai gali padaryti miestą patrauklesnį visiems žmonėms. Ir, tikiuosi, kad „Išmanusis miestas III“ padės atrasti tinkamus Lietuvos miestams sprendinius bei sėkmės receptus, kurie sustabdys norą išvažiuoti gyventi į Londoną, Dubliną ar kur kitur.“
Universalus dizainas – pagal silpnąją grandį
Architektas, VDA architektūros katedros vedėjas profesoriaus Marius Pranas Šaliamoras taip pat įsitikinęs, kad išmanumas yra ne vien technologijų naudojimas. „Išmanumas – tai visko žinojimas, kurį mes gauname per protą, išmintį, technologijas, kurių vienų nepakanka, nes būtina, kad viskas veiktų darniai ir kad dėl to žmogus jaustųsi gerai. Pagrindinė išmanumo esmė – tai tam tikra išmanumo visuma, kuri apima planavimą, projektavimą (objekto, aplinkos, infrastruktūros), technologijas, ekologiją ir dėmesį žmogui. Pastarasis yra pats svarbiausias, nes mes turime suvokti, kam projektuojame ir kuriame, kad ne vien energinių parametrų reikia siekti“, – kalbėjo renginio svečias, nurodęs, kad projektuojant žmogaus patogumui reikia taikyti technologijas, derinamas su septyniais principais: 1) visiems nariams turi būti taikomos vienodos galimybės naudotis aplinka, įranga ir gaminiais; 2) projektavimo sprendimai turi tikti visiems ir turi būti plačiai ir lanksčiai pritaikomi (pavyzdžiui, apšvietimas ar darbo vieta turėtų tikti tiek dešiniarankiams, tiek kairiarankiams, baldai ir rankenos turi tikti ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir pan.); 3) gyventojas turi dėti minimalias fizines pastangas (pavyzdžiui, lengvas ėjimas, lipimas, atidarymas); 4) įranga turi būti patogi visiems; 5) projektavimo sprendiniai – gražūs, logiški ir lengvai (intuityviai) suprantami; 6) svarbi traumų ir rizikos prevencija; 7) turi būti tinkamas objektų, erdvių ir funkcijų pasiekiamumas.
Profesoriaus įsitikinimu, architektams ir projektuotojams reikia pakeisti mąstymą: nereikia žmogaus užgožti ir auklėti savo sumanymais, o išmaniąsias technologijas būtina taikyti taip, kad žmogus iš aplinkos, į kurią patenka, intuityviai suprastų, kaip jam elgtis. „Projektuojant svarbu atsižvelgti į psichologinius žmogaus poreikius, į jo aplinkos suvokimą, be to, būdamas gražus dizainas gali užprogramuoti mūsų elgesį. Tai vadinama universaliu dizainu, kai projektuojama visiems pagal silpnąją grandį. Šiandien jau nustatyta, kad mieste, suprojektuotame universalaus dizaino principu, turizmas išauga 20 %, prekyba didėja 40 %. Tad labai kviečiu savo išmaniuosiuose projektuose atsižvelgti pirmiausia į žmogaus poreikius“, – linkėjo susirinkusiems studentams M. P. Šaliamoras.
Dizainas „iš apačios“ neleis klysti planuojant viešas erdves
VU Filosofijos fakulteto sociologijos mokslų daktarė Maryja Šupa į susirinkusiuosius prabilo apie vadinamąjį dizainą „iš apačios“, kai į miesto erdvių, miestų vystymą ir architektų darbą įtraukiama bendruomenė. „Įtraukus bendruomenę būna mažiau nuostolių, nusivylimų, neestetinių sprendinių ir konfliktų dėl erdvių naudojimo“, – sakė ji. Sociologė atskyrė erdvės ir vietos sąvokas: bet kokia vieta tampa erdve tada, kai joje atsiranda noras kažką veikti, kai ją renkasi žmonės, kai ji kažkam turi prasmę. „Geri architektai kuria erdves, puikūs architektai – vietas, – taiklų pasakymą priminė renginio dalyviams M. Šupa. – Kaip sukurti ne erdvę, o būtent vietą? Šiame veiksme dalyvauja du „žaidėjai“. Architektai žino, kaip sustiprinti estetinius, inžinerinius vietos aspektus ir ką padaryti, kad tą vietą sutvertų. Kita pusė – bendruomenė – geriausiai išmano, kas kiekvieną dieną turės vykti toje erdvėje, ir dėl to gali paaiškinti, kaip erdvę galima paversti vieta. Nuo abiejų „ekspertų“ komunikavimo kokybės priklauso, kiek gyvos ir prasmingos bus tos erdvės.“
Sociologė atkreipė dėmesį – jei erdvėje bendruomenė nesirenka, architektai turi ją sukurti patrauklią arba stiprinti tinkamai suprojektuodami taip, kad ji keltų norą joje telktis ir kažką veikti.
Tačiau tikrajam abiejų pusių bendradarbiavimui reikalinga bendra autorystė (praverčia skirtingos kompetencijos, skirtingi įgūdžiai, skirtingas prisidėjimas prie formavimo), kai abi suinteresuotosios pusės yra šeimininkai. „Labai dažnai į vieną vietą susirinkę architektai, savivaldybių atstovai, politikai, kartais ir paveldosaugos specialistai bei vietos bendruomenės iš pradžių neranda bendros kalbos, nes visi sureikšmina skirtingus erdvės aspektus. Dėl to bendradarbiavimas turi būti tęstinis, kad per kelis kartus pavyktų „išmokti“ vieniems kitų kalbą – iki įvyksta susikalbėjimas. Svarbiausias tikslas yra išsigryninti, ką galima suteikti / atimti erdvei ją keičiant“, – pabrėžė mokslų daktarė M. Šupa.
Išmaniosios technologijos atspindi miesto kaitą
Miesto išmanumui kiekvienu laikotarpiu taikomas koks nors pavadinimas ar šūkis, atspindintis tuo metu madingą miesto stilių. Dabar populiarus šūkis „Tamprus miestas“, t. y. sugebantis prisitaikyti, pavyzdžiui, prie imigrantų skaičiaus ar prie energijos pabrangimo, reikalui esant – susimažinti ir pan. Bet svarbiausia, pasak „Išmanusis miestas III“ pristatymo svečio vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Mindaugo Pakalnio, ne miesto stiliaus įvardijimas, o miesto turinys, kurį išmaniosios technologijos turėtų pakeisti tik iš dalies, nes didžiausią dėmesį būtina skirti žmogaus gyvenimo kokybei. Žvelgiant iš kitos pusės, išmaniosios technologijos yra būdas pamatyti, kaip miestas keičiasi, vystosi, kokių problemų turi. Jas taikant galima stebėti, kaip pasiskirsčiusios mieste skirtingos amžiaus gyventojų grupės, kur susitelkę labiau ar mažiau išsilavinę gyventojai, kaip vyksta judėjimas ir pan.
M. Pakalnio teigimu, išmaniųjų technologijų pritaikymas turi padėti gyventi geriau. Tačiau kaip padaryti, kad jos nepakenktų ateities sprendimams? „Diskutuodami su vienu švedų mokslininku padarėme išvadą, kad po kokių 20 metų nebereikės automobilių – užteks, atsisiuntus programėlę į mobilųjį telefoną, išsikviesti automobilį be vairuotojo, kuris pristatys į reikiamą vietą. Tad ir kyla abejonė, ar šiandien karštligiškai platinamos gatvės yra tinkamas sprendimas ateičiai? Ir kad planuojant šeimai po penkias aikšteles automobiliams nebus padaryta klaidos? Juk visiškai greitai autobusai bus elektriniai, jau dabar technologijos leidžia jiems kaip tramvajams gatvėmis važiuoti pagal jutiklius kaip bėgiais. Tokios ir panašios išmaniosios technologijos kurs mūsų gyvenimo komfortą, – pasakojo susirinkusiesiems architektas. – Todėl kviečiu studentus ir jų vadovus drąsiai mąstyti apie projektuojamų savivaldybių erdvių ateitį: koks turėtų būti jų identitetas, savitumas, kad iš jo žmonės ne bėgtų, o grįžtų – tai irgi labai išmanu. Kokia galėtų būti tų erdvių ateitis tarp kitų Lietuvos miestų ir miestelių, kad jos galėtų veikti bendroje šalies urbanistinių centrų sistemoje. Juk turime gerą gyventojų sklaidą – ne taip kaip latviai ar prancūzai. Kuo išmaniau išnaudokite mūsų šalies privalumus – tokia strategija tikrai neužkirs kelio miesto ateičiai.“
Projekto konkurso „Išmanusis miestas III“ sumanytojai, pagrindinis projekto rėmėjas UAB FIMA ir vertinimo komisija, kurią sudaro miestų planavimo, architektūros ir aplinkotvarkos sričių specialistai, taip pat tikisi visapusių motyvuotų pasiūlymų skirtoms teritorijoms atnaujinti. Nes, įgyvendinus geriausius, savivaldybėse per ilgesnį laikotarpį sugrįžtų investicijos, padidėtų gyventojų užimtumas, o tai padėtų spręsti socialines problemas, būtų sukurta palankesnė ekonominė aplinka ir skatinama tolesnė teritorijos urbanistinė plėtra.
