Apklaustųjų nuomone, perspektyviausia NT investicijoms Lietuvoje yra Vilnius (31,9 proc.) bei kurortiniai pajūrio miestai (18,4 proc.). Už jų rikiuojasi Klaipėda ir Kaunas.
„Vilnių kaip perspektyviausią vietą dažniau nurodė moterys, 18-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų atstovai. Kurortinio pajūrio perspektyvomis dažniau tiki 36 – 45 m., didmiesčių gyventojai. Tai, kad perspektyviausias miestas nekilnojamojo turto investicijoms yra Klaipėda dažniau teigė vidutinių pajamų, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai“, - pastebi tyrimo autoriai.
| Jūsų nuomone, kuris Lietuvos miestas ar regionas perspektyviausias nekilnojamojo turto investicijoms? (proc.) | |
| Vilnius | 31,9 |
| Kurortinis pajūris (Nida, Palanga ir pan.) | 18,4 |
| Klaipėda | 11,5 |
| Kaunas | 6,2 |
| Druskininkai | 5,7 |
| Kiti šiuo metu mažau populiarūs kurortiniai miestukai (Anykščiai, Zarasai, Ignalina ir pan.) | 5,5 |
| Kaimiški rajonai | 3,5 |
| Šiauliai | 2,0 |
| Panevėžys | 0,7 |
| Kita | 3,1 |
| Nežino/neatsakė | 11,5 |
| Iš viso: | 100 |
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, jo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Tikisi kainų augimo
Didžioji dalis apklaustų gyventojų nurodė, jog tikisi, kad NT kainos per artimiausius metus augs, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa. Lietuvos bankas vadovaudamasis savo atliktais tyrimais konstatuoja panašią tendenciją: per pastaruosius metus daugėja žmonių, laukiančių didesnių NT kainų.
Atliekant tyrimą 1006 gyventojų buvo klausiama, kaip keisis nekilnojamojo turto kainos per artimiausius metus. Daugiausiai respondentų – 40,6 proc. – nurodė, kad jos didės, dar 36,8 proc. teigė, kad kainos nesikeis, o 18,4 proc. tikisi NT kainų mažėjimo.
„Didėsiančias kainas dažniau prognozuoja vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai. Aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai per artimiausius metus dažniau tikisi stabilių nekilnojamojo turto kainų. Moterys ir miestų gyventojai dažniau laikosi nuomonės, kad būstų kainos artimiausiu metu kris“, - pastebi tyrimo bendrovė „Spinter tyrimai".
Tačiau paklausti, ar planuoja per artimiausius metus investuoti į NT, 87,2 proc. nurodė, jog ne, 6,4 proc. - dar neapsisprendė, o tokias investicijas planuoja 3,4 proc. respondentų.
„Daugiausia planuojančių įsigyti nekilnojamąjį turtą yra 26-35 m., didesnių pajamų, didmiesčių gyventojų. Tuo tarpu apie tai svarstysiantys dažniau nurodė didžiausių pajamų atstovai“, - skelbia tyrėjai.
Lūkesčius pastebėjo ir Lietuvos bankas
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausias ekonomistas Virgilijus Rutkauskas pastebi, jog per pastaruosius metus sparčiau daugėjo besitikinčių NT kainų augimo.
Be to, 2013 m. Lietuvos banko atliktų apklausų rezultatai buvo artimi DELFI užsakymu atliktai apklausai: 21 proc. apklaustųjų manė, kad NT kainos mažės, 37 proc. – kad didės, o 42 proc. – kad nesikeis.
„Šiuo atveju įvertinus kokia dalis namų ūkių tikisi kainų augimo ir ją palyginus su namų ūkių dalimi, kuri tikisi kainų kritimo, gauname 16 proc. punktų daugiau namų ūkių, kurie tikisi augimo. Prieš metus toks dydis siekė 14 proc. punktų, tai yra, (dabar - DELFI) daugiau apklaustų gyventojų tikisi, kad NT kainos per artimiausius metus didės, negu kad mažės“, - pastebi V. Rutkauskas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikiančių komercinių bankų nuomonė skiriasi nuo gyventojų prognozių.
Anot jo, 2013 m. balandį Lietuvos bankas atliko Namų ūkių finansinės elgsenos apklausą, kurios metu nustatė, kad didžioji dauguma apklaustų namų ūkių neketina skolintis per artimiausią pusmetį, o Statistikos departamento duomenimis, tik nedidelė dalis apklaustų gyventojų ketina pirkti ar statyti būstą.
„Matome, kad turimi duomenys neleidžia tikėtis esminio proveržio artimiausiu metu, o to priežastys gali būti įvairios: darbo rinkos perspektyvos ir vis dar aukštas nedarbo lygis, nors pamažu gerėjantys, bet vis dar ne itin optimistiški lūkesčiai, nuomos alternatyva“, - vardija V. Rutkauskas.
Pasak jo, pastarojo meto itin spartus NT sandorių kiekio augimas vaizdžiai iliustruoja, kad NT rinkoje jau kuris laikas vyksta intensyvūs procesai, o statybų sektoriaus ir nekilnojamojo turto įmonių padėtis gerėja, investicijos į gyvenamąjį būstą atsigauna.
„Tačiau priešingai negu iki ekonomikos nuosmukio buvusiu laikotarpiu, dabar stebimas aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje - daugiau sandorių skaičiaus nei kainų augimo prasme - vyksta reikšmingą dalį sandorių finansuojant nuosavomis lėšomis“, - konstatuoja V. Rutkauskas.
Pagerėjo gyventojų galimybės pirkti NT
2013 m. Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas konstatuoja, jog „stiprėjant namų ūkių finansinei būklei, jų (namų ūkių - DELFI) galimybės įsigyti nuosavą būstą (būsto į perkamumo indeksas) labai pagerėjo“.
Anot šalies bankus prižiūrinčios institucijos, tai prisidėjo prie aktyvumo NT rinkoje augimo, tačiau bankų paskolomis būsto įsigijimas finansuojamas mažiau.
„2008 m. daugiau negu pusė visų pirkimo sandoriais perleistų butų buvo užtikrinti į keičiant turtą, o 2012 m. ši dalis sumenko du kartus. Nesitikėdami reikšmingesnių kainų pokyčių NT rinkoje, potencialūs pirkėjai būsto įsigijimą vertino atsargiai ir sudaromą jo įsigijimo sandorį neretai finansavo nuosavomis lėšomis“, - teigiama finansinio stabilumo apžvalgoje.
Renkantis taupymo priemones, Lietuvos banko Namų ūkių finansinės elgsenos apklausos duomenimis, investicijos į NT patenka į pirmąjį pasirinkimų penketuką.
Populiariausi būdai yra santaupas laikyti sąskaitoje (52,3 proc.), grynais namuose (48,9 proc.), mokant gyvybės draudimo įmokas (15,6 proc.).
Toliau rikiuojasi investiciniai vienetai pensijų fonde (10,6 proc.) ir investicijos į NT (6,7 proc.).
