Lietuvos NT rinkoje – nauja tendencija

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) rinka palaipsniui transformuojasi: šiemet rugpjūtį parduota 15 proc. daugiau individualių namų nei pernai tuo pat metu. NT ekspertai paaiškina, kodėl formuojasi tokia tendencija.

Rugpjūtį individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje buvo parduota 900, tai yra beveik 15 proc. daugiau nei 2014 m. rugpjūtį, rodo „Registrų centro“ duomenys.

Butų populiarumas paskutinį vasaros mėnesį išliko toks pat, kaip euro įvedimo kaitintą pernykštį rugpjūtį. Praėjusį mėnesį perleista 2,5 tūkst. butų.

„Manau, pagrindinės gausesnių namų pardavimų priežastys: geresnė žmonių finansinė situacija ir sumažinti gyvenamųjų namų plotai. Jaunos šeimos jau gali įpirkti namą, nes jo kaina priartėjo prie 3 kambarių buto vertės, priklausomai nuo jų vietos“, - kalbėjo bendrovės „Re&Solution“ gyvenamojo nekilnojamojo turto grupės vadovas Darius Ringaitis.

NT rinkos ekspertas skaičiuoja, kad jauna šeima, turinti 100 tūkst. eurų, mieliau renkasi namą ar sublokuotą kotedžą užmiestyje, nei 3 kambarių butą mieste su daline apdaila.

„Turintys vaikų mieliau renkasi, pavyzdžiui, kotedžą Pavilnyje, nes vaikai gali žaisti kiemelyje“, - mano pašnekovas.

Pasak jo, namų ir kotedžų kainos Lietuvoje sumažėjo, nes statytojai prisitaikė ir 20-30 kv. m sumažino parduodamo turto plotus, o tai leido ir jų pardavimo kainą sumažinti 20-30 tūkst. eurų, kas jaunai šeimai yra esminė apsisprendimą lemianti suma.

„Aišku, namo vertė priklauso nuo jo vietos, kuo arčiau miesto jis yra, tuo žmonėms patogiau – nereikia dirbti vairuotoju. Antra vertus, žmonės ieško sprendimų, pavyzdžiui, vaikus vežioja į būrelius ar darželius pakaitomis su kaimynais, jei jie turi panašaus amžiaus vaikų. Be to, kai kuriuose privačių namų kvartaluose jau yra įrengtos mokyklos ar darželiai, ten yra ir būrelių. Žinoma, gyvenant rajone, kur nėra nei pakankamai viešojo transporto, nei mokyklos, be abejo, tėvai dirba vairuotojais, ypač, jei yra daugiau vaikų ir jie jauno amžiaus“, - skirtumus namų rinkoje įvardijo D. Ringaitis.

NT ekspertas paaiškina, kad pirkti namą ar butą geriausia yra įvertinus savo poreikius.

„Jei gyveni vienas ar dviese, abejoju, kad jums reikalingas namas, nes, viena vertus, atsiras nereikalingų didelų plotų, kuriems reikės priežiūros, tačiau, jei yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, gyvenant name jie gali žaisti nuosavame kieme. Mes turime tris vaikus, kurių du – dvynukai, manau, jei būtume gyvenę bute, tektų atsisveikinti su sveiku protu. Namą dėl to ir pirkome, kad atsirado poreikis: išeini su vaikais į terasą, jie vežimėlyje užmiega ir tu ilsiesi“, - kalbėjo D. Ringaitis.

Pašnekovas laikosi nuomonės, kad namų pardavimai toliau turėtų augti, nes paklausa namams išlieka, tiesa, letesniais tempais. Kalbėdamas jis pridūrė, kad namą pirmiausiai verta rinktis jaučiant poreikį tokiam turtui, o ne manant, kad pavyks sutaupyti ir mažiau išleisti šildymui.

„Kalbant apie komunalines išlaidas, namo ar kotedžo išlaikymas tikrai nėra pigesnis nei buto, nes reikia nepamiršti, kad gali tekti keisti naudojamą dujų katilą, pirkti naują žoliapjovę, galbūt remontuoti stogą, be to, bus ir didesnės išlaidos kurui. Atrodo, šių išlaidų neskaičiuoji, kai įgiri tokį turtą, bet jos tikrai yra“, - patikino D. Ringaitis.

Netiki, kad su vaikais geriausia gyventi name

NT bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba netiki, kad gyventi su vaikais yra geriausia name ar kotedže, tačiau jis pritaria nuomonei, kad butas ar namas – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, priklausomai nuo gyvenimo būdo.

„Yra privalumų su namais ir kotedžais, bet, jei jie yra toliau nuo miesto, matyt, juos perkanti jauna šeima yra žvėriškai turtinga laiko ir pinigų, nes gali skirti resursų važinėjimui. Antra vertus, iš tiesų, gal jie turi kokį nedidelį kiemą, kur vaikus gali išleisti ir jie iš ten nepabėgs. Bet kiek vaikas turės draugų, gyvendamas kotedže? O jei kaimynai neturės vaikų arba jie bus ne tos amžiaus grupės? Kai aplink yra 20 panašaus amžiaus vaikų, išsirinkti 3-4 draugus lengviau, formuojasi socialiniai ryšiai, bendruomenės”, - daugiabučių privalumus vardijo E. Zaremba.

Pasak jo, gerai ir tai, kad prie daugiabučių paprastai vaikams yra įrengtos bendros erdvės, žaidimų aikštelės, tad pašnekovas laikosi nuomonės, kad gyventi butuose yra taip pat geras pasirinkimas.

„Mano nuomone, kiekvienas pasirinkimas tiek butas, tiek namas, yra geras, jeigu jie yra tinkamai pastatyti ir gerai prižiūrimi. Bet nepamirškime, kad Lietuvoje iki šiol dominuoja kainos pirkimas. Turiu pažįstamų, kurie prekiauja mikro kotedžais ar mikro nameliais ir kurį laiką tai veiks. Po kurio laiko vėl grįš didesnio būsto poreikis“, - prognozuoja E. Zaremba.

Nesvarbu namas ar butas: statybininkams sekasi gerai

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas laikosi nuomonės, kad statybos sektoriui yra gerai ir jei perkami butai, ir jei namai, svarbiausia, kad žmonės turėtų pakankamai pajamų tokiam turtui įsigyti.

„Lietuvoje stabilizavosi darbo rinka, žmonių atlyginimai pamažu didėja, o ir bankai drąsiau skolina būstui, matyt dėl to žmonės nebenori atidėlioti sprendimų įsigyti nekilnojamąjį turtą ir tai turi įtakos namų pardavimų augimui“, - kalbėjo D. Gedvilas.

Pasak jo, tiesa, kad individualių namų plotai mažėja, tačiau tai, jo manymu, visiškai normali tendencija.

„Statistikos departamentas skelbė, kaip pastaraisiais metais palaipsniui mažėjo būsto plotas: per dešimtmetį vidutinio gyvenamojo namo plotas sumažėjo beveik 10-11 kv. m, iki 146 kv. m. Lietuviai daugiau keliauja ir pamatė, kaip skandinavai patogiai ir estetiškai įsikuria mažuose praktiškuose namuose, tad ši tendencija ateina ir į Lietuvą“, - kalbėjo D. Gedvilas.

Pasak jo, anksčiau Lietuvoje norėta didelių namų, nes sovietmečiu gyvenamojo ploto stigo, tad žmonės planavo namus kelioms giminės kartoms.

„Dabar gyventojai supranta, kad viename gyvenimo etape praverčia didesnis namas, tačiau kitu metu būstas gali būti nedidelis, bet komfortiškas, nebrangiai kainuojančiu išlaikymu“, - apibendrino D. Gedvilas.

Jo nuomone, tikėtina, kad ir rugsėjį namų pardavimai bus didesni nei pernai tuo pat metu.

„Registrų centro“ duomenimis, rugpjūčio nekilnojamojo turto rinkoje kiek ramesnis, nei praėję du vasaros mėnesiai, tačiau aktyvesnis, nei pernai. Preliminariais bendrovės duomenimis, iš viso rugpjūčio mėnesį sandoriais perleista 9354 patalpos, pastatai ir žemės sklypai kartu sudėjus. Šis rezultatas praėjusių metų rugpjūtį viršija 9 proc.