Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, preliminariais duomenimis, 2020 m. įgyvendino 34 užsienio investicijų projektus, t. y. 12 įmonių plėtros ir 22 nauji projektai, kurie per kelerius metus Lietuvoje sukurs daugiau nei 3 100 naujų darbo vietų. Šiame sąraše rikiuojasi 5 gamykliniai investiciniai projektai, kurių investicijų dydis kol kas nėra žinomas. Agentūra patikslina, kad tai dar negalutiniai skaičiavimai, juos pateiks artimiausiu metu.
Palyginkime – „Investuok Lietuvoje“ 2019 m. į Lietuvą pritraukė 47 užsienio investicijų projektus, kuriuos įgyvendinant per kelerius metus buvo planuojama sukurti beveik 4 600 darbo vietų. 2019 metais pritrauktos užsienio įmonės, kaip skelbta, planuoja investuoti 135,8 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Visos šios investicijos – gamybos įmonių Lietuvos regionuose.
Delfi apžvelgė ir žiniasklaidoje jau anksčiau skelbtus naujus gamyklinius projektus, kuriuos užsienio ir Lietuvos investuotojai planuoja įgyvendinti per kelerius metus. Delfi skaičiavimais, be jau „Investuok Lietuvoje“ minėtų 2020 m. projektų, Lietuvoje veikiančios įmonės iki 2025 m. planuoja investuoti apie 660 mln. Eur ir sukurti apie 5700 naujų darbo vietų (žr. grafikus apačioje). Šiuose skaičiavimuose įtraukiamos ir įmonės, 2020 m. pradėjusios naujų gamyklų statybas, ir investuotojai, pranešę apie plėtros planus šiems ir dar kitiems metams.
Verta atkreipti dėmesį, kad ne visos apžvalgoje minimos įmonės viešai skelbė planuojamų investicijų dydžius, tad dalis jų nėra žinomos.
Tarp naujų investuotojų dominuoja paslaugų įmonės
„Investuok Lietuvoje“ su Delfi pasidalijo sąrašu įmonių, kurios 2020 m. viešai skelbė apie plėtrą arba naujus investicinius projektus (26 įmonės), kita dalis investicijų – kol kas konfidenciali. Šiame sąraše dominuoja informacinių technologijų (IT) ir finansinių technologijų (finTech) įmonės.
Veiklą Lietuvoje pernai pradėjo, pranešė ketinančios pradėti arba ją plėtė Suomijos fintech bendrovė „Saldo Finance“, JAV elektroninių mokėjimų įmonė „Euronet“, Šveicarijos inžinerijos konsultacijų bendrovė „CSD Engineers“, inovatyvi bankininkystės platforma „Curve“, JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“, Švedijos technologijų įmonė „Eliq“, kreditų valdymo paslaugų įmonė „Intrum“ ir kt.
„Investuok Lietuvoje“ naujų gamybinių investicinių projektų sąrašas – gerokai trumpesnis, ypač po itin sėkmingų 2019 m., kai veiklą Lietuvoje pradėjo stambūs užsienio kapitalo gamintojai, tokie kaip „Hollister“, „Continental“, „Hella“ ir kt. Agentūros atstovai pažymi, kad laikotarpis nuo užklausos gavimo iki įmonės sprendimo veiklą steigti Lietuvoje dažniausiai užtrunka ilgiau nei metus, o ypač didelės apimties gamybiniams projektams gali užtrukti ir kelis metus.
Iki šiol „Investuok Lietuvoje“ patvirtino 5 gamybinius projektus, tarp jų – „Metso“, „Rehau“, „Harju Elekter“. Pasak agentūros, šis skaičius dar nėra galutinis, kiti projektai kol kas neatskleidžiami dėl konfidencialumo.
Tiesa, nors apie naujus gamyklinius projektus 2020 m. paskelbė mažiau investuotojų, visoje Lietuvoje netrūko pernai užbaigtų investicinių projektų, tokių kaip nauja „VMG grupės“ gamykla Naujojoje Akmenėje, SBA gamykla Klaipėdos rajone, „Intersurgical“ gamykla Visagine, „Kormotech“ ir „Linde Gas“ gamyklos Kėdainiuose, Trakų rajone veiklą pradėjusi nauja „Vilniaus baldų“ gamykla, Vilniuje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gamybinis pastatas.
„Šie metai gamybos sektoriui buvo kupini iššūkių dėl visą pasaulį sustingdžiusios COVID-19 pandemijos. Vieni investuotojai turėjo spręsti apie išgyvenimo klausimus, o ne naujos gamyklos statybas, kiti – perkėlė savo plėtros planus kitiems metams.
Išties bendras tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo srautas dėl pandemijos yra prislopęs, tačiau mums pavyko identifikuoti nišas, kur ir toliau sėkmingai vystomi projektai. Tad akcentuojamės būtent į tas nišas, kurios net ir pandemijos akivaizdoje sėkmingai plečiasi, ieško naujų vietų ir galimybių. Taip pat ir gamybos sektoriuje – sėkmingai savo veiklą Lietuvoje vykdančios gamybinės įmonės nesustabdė savo veiklos, fiksuojame ir įmonių darbuotojų skaičiaus augimą“, – komentuoja „Investuok Lietuvoje“ atstovė Agnė Raščiūtė.
Investicijų prasme Lietuva nesužibėjo, bet inerciją palaikė
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad 2020 metais, lyginant su 2019 m., itin skambių naujų investuotojų pavadinimų neturėjome. Daugiausiai prie to prisidėjo pandemija, tačiau esą sutapo, kad užpraeiti metai investicijų prasme buvo itin dosnūs.
„2019 metai buvo labai geri ir nustelbė šiuos metus. Užpernai vos ne kas mėnesį Lietuvoje atidarėme po naują fabriką, turėjome užsiauginę ir pirmą vienaragį, nemažai atėjo naujų Fintech įmonių, pernai jų atėjo taip pat nemažai. Kita vertus, turėjome daugiau iššūkių, todėl galbūt daugiau pavadinimų bus 2021 metais.
2020-ieji – tikrai ne naujo proveržio metai, sakyčiau, pauzės metai prieš, tikėtina, geresnius kitus metus. Nemaža dalimi ir pasirengimo metai ateičiai, ypač kalbant apie pramonės investicijas, nes Lietuvai atsiveria langas pritraukti jų daugiau“, – komentuoja jis.
Anot ekonomisto, pernai šalyje dominavo esamų investuotojų plėtra: „Buvo daug gerų žinių apie esamų įmonių plėtrą. Pavyzdžiui, „Devbridge“ samdė daug naujų darbuotojų, „Western Union“ taip pat, ir kitos įmonės paskelbė apie investicijų plėtrą.“
Ž. Maurico teigimu, 2020 m. Lietuvoje įvyko lūžis – vis didesnį vaidmenį investicinėje aplinkoje vaidina vietos kapitalo įmonės. Lietuva esą įžengė į kitą aukštesnį brandos etapą. Lietuviškos įmonės didina ne tik darbuotojų skaičių, bet ir plečia infrastruktūrą, auga jų matomumas. Kaip pavyzdį jis pateikia „Vinted“, kuri neseniai paskelbė žymiai didinanti darbuotojų skaičių, taip pat šiemet įsikūrė naujame biure.
„Įvyko lūžis – nesame pilnai priklausomi nuo užsienio investicijų, sugebame patys auginti savo verslus ir kurti. Ateityje galbūt ir nebedominuos užsienio investicijos, reikės kalbėti ir apie kitą medalio pusę – vietos investicijas“, – sako ekonomistas.
Paklaustas, kas pernai net ir per pandemiją įmonėms leido vykdyti plėtrą, Ž. Mauricas tikina, kad tai – inertiški procesai, ir objektyvių priežasčių stabdyti investicijų pramonės įmonės neturėjo.
„Pandemija galėjo laikinai pristabdyti plėtrą, nes techniškai jos nebuvo galima vykdyti karantino įkarštyje. Vėliau atsigavo paklausa, dažnais atvejais viršijusi netgi 2020 metų planus, ypač pramonės sektoriuje.
Mūsų pagrindiniai eksporto partneriai – Skandinavijos šalys, Vokietija ir Lenkija – pakankamai neblogai tvarkosi su krize, todėl paklausa yra pakankamai didelė. Pavyzdžiui, baldų pramonė labai greitai atsigavo – vasarą eksportas augo 10–20 proc. Kitas dalykas – mūsų tiekimo grandinės yra trumpesnės, esame nišiniai gamintojai. Kitų gamintojų grandinės užstrigo“, – komentuoja ekonomistas.
Delfi apžvelgia investuotojus, kurie šiemet paskelbė apie naujus gamyklinius projektus, pradėjo naujos gamyklos statybas ar jas užbaigė.
2020 m. gamyklų statybas pradėję investuotojai
Estijos „Harju Elekter“ Panevėžyje stato gamyklą
Estijos elektros įrangos gamintoja „Harju Elekter“ dėl pandemijos nestabdė rugpjūtį pradėtų naujos gamyklos Panevėžyje statybų, jas planuojama užbaigti 2021 metų kovą. Dar po mėnesio, 2021 m. metų balandį, ketinama pradėti gamyklos darbą. Pasak įmonės vadovo Tomo Prūso, šiuo metu vyksta gamybinių grindų betonavimo darbai.
Viena stambiausių Panevėžio bendrovių „Harju Elekter“ Lietuvoje projektuoja ir gamina dažnio keitimų sistemas bei skirstomuosius ir valdymo įrenginius. Šiuo metu vykdomos statybos – tai esamos gamyklos plėtros etapas. Bendros investicijos į 8 tūkst. kv. m priestatą su kranais ir įranga siekia 6 mln. Eur. Bendras bendrovės gamyklos plotas pabaigus statybas bus daugiau nei 16 tūkst. kv. m.
„Vykdome aukštos pridėtinės vertės paslaugą savo užsakovams: daugiausiai jūrinių sistemų elektros ir elektromechanikos inžinerinius sprendinius, gamybą, testavimą ir sertifikavimą. Paklausa didelė, 100 proc. eksportuojame. Esame savarankiška gamykla, nes patys surandame klientus, gauname užsakymus ir patys viską gaminame. Su kitomis grupės įmonėmis verslo neturime.
Taip pat nesinaudojame jokiomis valstybės paramomis. Verslą vystome tik uždirbtomis ir akcininkų lėšomis. Investicijas į plėtrą darome akcininkų ir skolintomis lėšomis“, – kokios sąlygos leido plėstis per pandemiją Delfi pasakoja T. Prūsas.
Vis dėlto pandemija paveikė įmonės darbą. Anot T. Prūso, saugant darbuotojus ir mažinant gamyklos sustojimo riziką, teko pradėti gamybą su dviem pamainomis. Apie 10 proc. gamybos darbuotojų netiko pamainų darbo laikas, todėl jie nusprendė išeiti iš darbo. Pašnekovas tikina, kad kai tik bus galima vėl dirbti viena pamaina, visiems išėjusiems darbuotojams bus sudarytos palankios sąlygos sugrįžti.
„Dėl pamaininio darbo sulėtėjo gamybos tempas, todėl metus pabaigsime mažesne apyvarta nei užpernai, tačiau pakankamai pelningai. Be to, turime užsakymų 2021 ir net 2022 metams“, – komentuoja įmonės vadovas.
Pasak vadovo, iki 2023 m. darbuotojų skaičių planuojama padidinti nuo dabartinių 226 iki 350, o apyvartą iki 60 mln. Eur.
„Harju Elekter“, kaip tikina pašnekovas, specialistus ugdo viduje. Šiemet bendrovė pasamdė dėstytoją, taip pat startavo vidinė elektrotechnikos akademija, kurią dar planuojama stiprinti šiemet. Be to, bendrovė bendradarbiauja su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru.
„Panevėžys yra puikiai atsinaujinęs kompaktiškas miestas gyventi ir dirbti. Beveik visi darbuotojai vietiniai. Atlyginimai geriems specialistams įmonėje yra geri, juos keliame kasmet, daugumai kelsime ir nuo šių metų pradžios. Norintiems visada yra galimybė pasimokyti ir gauti aukštesnę kategoriją su aukštesniu atlyginimu“, – ar nekyla problemų į Panevėžį pritraukti naujų specialistų, atsako T. Prūsas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 224 darbuotojai, vidutinis atlyginimas – 1 782 Eur „popieriuje“.
Vokietijos „Rehau“ ir „Bar Cargolift“ pradėjo gamyklų statybas
Pernai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) apie naujos gamyklos statybas pranešė Vokietijos polimerų bendrovė „Rehau“. Ji lapkričio pabaigoje su Suomijos kapitalo NT vystytoju „YIT Lietuva“ pasirašė partnerystės sutartį, kuria remiantis, „YIT“ finansuos projektą, rūpinsis objekto statybomis ir išnuomos gamyklą „Rehau“. Gamyklos statybos jau prasidėjo, o gamybą joje planuojama pradėti po metų, 2022 m. sausį.
Naujasis gamybos padalinys Klaipėdoje priklausys „Rehau“ statybos sprendimų skyriui, kuriame gaminami įvairūs polimerų produktai, įskaitant vamzdžius, jų priedus ir polimerų gaminius telekomunikacijoms. „Rehau“ padalinio Klaipėdoje produkcija bus daugiausia tiekiama didmenininkams, telekomunikacijų bendrovėms ir savivaldybėms Europos šalyse.
Bendrovė skelbė, kad gamykloje bus sukurta 190 darbo vietų. „Rehau“ ieškos įvairių specialistų, įskaitant vadovus, inžinierius, mechanikus, elektrikus, administracijos specialistus, įrangos operatorius ir sandėlio darbuotojus.
Vokiečių automobilinių krovinių liftų bendrovė „Bar Cargolift“ Šiaulių LEZ pernai rudenį pradėjo gamyklos statybos darbus. Planuojama, jog darbai turėtų būtų baigti šių metų pradžioje. Pradėjus krovinių liftų gamybą, kiek vėliau numatyta išvystyti mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą. Planuojama, kad per 3 metus gamykloje bus įdarbinta per 80 darbuotojų.
„Hella“ plečia veiklą – stato naujas patalpas
Tarptautinė automobilių komponentų gamintoja „Hella“, 2018 m. Kauno rajone pradėjusi gaminti elektroninius komponentus, pernai pranešė plečianti savo veiklą Lietuvoje. Per artimiausius kelerius metus įgyvendindama plėtrą bendrovė ketina investuoti kelias dešimtis milijonų eurų. Naujų patalpų statybos jau prasidėjusios, jas planuojama užbaigti 2021 m. vasarą.
Plėtros metu iki 2025 m. bus sukurta apie 250 naujų darbo vietų. Projektų diegimo ir pokyčių valdymo vadovas Mantas Skinderis Delfi vardijo, kad bendrovė ieško plataus profilio specialistų: nuo inžinierių, kurie rūpinasi gamybos procesais iki darbuotojų, kurie rūpinsis tiekimo grandine.
Kaip rašoma pranešime, bendrovės plėtra vystoma Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Pirmajame etape gamyklos pastato plotas bus padidintas iki 22 tūkst. kv. m. Be naujų gamybinių ir biurų patalpų, tai taip pat apims apie 1000 kv. m laboratorijos patalpas. 2021 m. vasarą planuojama serijiniu būdu gaminti ir kitus elektronikos komponentus, pavyzdžiui, skitus energijos valdymui.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 180 darbuotojų, vidutinis atlyginimas – 2 518 Eur „popieriuje“.
VMG grupė pradėjo antros gamyklos statybas
Be pernai baigtos medžio drožlių gamyklos, metų viduryje pradėta dar viena 76 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamykla, kuri yra didžiausias šiuo metu Akmenėje vystomas strateginis „VMG grupės“ projektas. Į jį iki 2022 metų bus investuota iki 76 mln. eurų ir sukurta apie 500 naujų darbo vietų.
2020 m. apie plėtrą pranešę investuotojai
Panevėžyje gamyklas statys „AQ Wiring Systems“ ir „Komex“
Naujos gamyklos statybas Panevėžio LEZ 2021 metų pavasarį yra numačiusi automobilinių kabelių pynių gamintoja „AQ Wiring Systems“. Švedijos tarptautinei „AQ Group“ įmonių grupei priklausanti „AQ Wiring Systems“ Panevėžyje veikia nuo 2001 m. Planuojama, kad statybos galėtų prasidėti 2021 metų antrajame ketvirtyje ir bus baigtos iki šių metų pabaigos ar 2022-ųjų pradžioje.
Gamykloje neplanuojama kurti naujų produktų. „AQ Group“ darbo specifika nėra plataus vartojimo prekės, kiekvienas gaminys turi tik vieną klientą – tam tikrą automobilių gamintoją.
„AQ Wiring Systems“ vadovas Nerijus Olšauskas „Sekundei“ teigė, kad suvaržymai dėl pandemijos ir jų įmonei atnešė savų iššūkių, tačiau verslo plėtra buvo numatyta dar prieš kelerius metus. Naujame pastate bus sukurta iki 1500 darbo vietų. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 657 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas „popieriuje“ – 1 252 Eur.
Apie investicijas Panevėžio LEZ šiemet paskelbė dar vienas investuotojas. Lietuvos kapitalo apsauginės polietileno pakuotės gamintoja bendrovė „Komex“ daugiau kaip 7 mln. eurų investuos į 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos bazę. Plėtra bus vykdoma dviem etapais.
Kaip rašoma pranešime spaudai, daugiausiai apdirbimo pramonei skirtas pakuotes gaminanti bendrovė iki 2021 m. lapkričio planuoja pastatyti ir įsirengti 18 tūkst. kv. m. gamyklos patalpų, į kurias bus perkelta įranga iš šiuo metu skirtingose Panevėžio vietose veikiančių 5 cechų.
Antrajame etape įmonė planuoja išplėsti gamyklą iki 24 tūkst. kv. m. Išplėtusi gamybą ir investavusi į naujų gaminių linijas iki 2023 m. bendrovė planuoja beveik patrigubinti apyvartą iki 15 mln. eurų, o darbo vietų skaičių didinti apie 20 proc. iki 100 darbuotojų.
Kaip sako „Komex“ direktorius ir savininkas Robertas Preidys, įmonė investuos 5 mln. eurų į gamybos pastatus ir infrastruktūrą, kur bus perkelta visa turima įranga iš skirtingų cechų. Dar 2 mln. eurų bus skirta papildomos įrangos įsigijimui naujų gaminių gamybai.
Sodros duomenimis, „Komex“ šiuo metu turi 73 darbuotojus, vidutinis atlyginimas – 1 423 Eur „popieriuje“.
Kazachstano „Hill Group“ Klaipėdoje statys gamyklą
Kazachstano bendrovė „Hill Group“ Klaipėdos rajone pernai įsigijo 12,9 ha žemės, kuriuose planuoja statyti naudotos alyvos perdirbimo ir tepimo alyvų gamyklą. Numatoma gamyklos veiklos pradžia – 2023 m., investicijos sieks apie 105 mln. Eur, rašoma poveikio aplinkai vertinimo informacijoje. Numatyta, kad projektavimo ir statybos trukmė – 3 metai, tačiau nuo grafiko jau šiek tiek atsiliekama. Tai lėmė ir koronaviruso pandemija ir užtrukusios sklypo paieškos.
Klaipėdos rajone pastatytoje gamykloje būtų galima perdirbti apie 60 tūkst. tonų panaudotų tepalų bei pagaminti apie 80 tūkst. tonų naujų. Planuojama metinė apyvarta siektų apie 100 mln. Eur. Gamykloje bus įdarbinta apie 200 darbuotojų, rašo Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.
„Light Conversion“ šiemet pradės lazerių gamyklos statybas
Lietuvos lazerių gamybos lyderė „Light Conversion“, eksportuojanti į daugiau kaip 40 pasaulio šalių, praėjusių metų pradžioje pranešė apie planuojamą plėtrą Lietuvoje. Buvo žadama 2020 m. pradėti naujos lazerių gamyklos statybas, tačiau jos nusikėlė į šių metų pradžią. Kaip pranešė portalas lrt.lt, įmonė į naują gamyklą planuoja investuoti apie 15 mln. Eur ir įdarbinti 200–300 darbuotojų. Skelbiama, kad gamykla veiklą galėtų pradėti po metų – 2022 m. pradžioje.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 303 darbuotojai, vidutinis atlyginimas siekia 2 864 Eur „popieriuje“.
VMG statys trečią gamyklą Akmenėje
VMG grupė šių metų pabaigoje paskelbė apie dar vienos inžinerinės medienos konstrukcijų gamyklos statybas Akmenės LEZ. Statybas planuojama pradėti 2021 metų viduryje, o baigti 2023 m. Naujoje gamykloje bus sukurta mažiausiai 350 naujų darbo vietų. Su šia naujausia įmone Akmenės LEZ veiks jau trys VMG gamyklos.
Pasak VMG akcininko Sigito Paulausko, planuojamos investicijos sieks apie 130 mln. eurų, joje bus gaminamos pramoninės medienos konstrukcijos mažaaukščiams ir daugiaaukščiams pastatams, pakeisiančios gelžbetonį. Šiuo metu gamykla yra projektuojama, rašo BNS.
„Homanit“ tikisi gamyklą pastatyti per metus
Apie dar vieną medienos plokščių gamyklos statybas Lietuvoje pranešė Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit“. Vilniaus rajone esančiame Pagirių kaime ji įsigijo 77 ha sklypą, kuriame bendrovė ketina pastatyti naują gamyklą, investuoti 100 mln. eurų ir sukurti apie 400 darbo vietų. Nauja „Homanit“ grupės įmonė Lietuvoje gamins komponentus baldų, durų, parketo pramonės įmonėms.
Įmonės direktorius Andrius Ostrauskas Delfi pasakojo turintis tikslą gamyklą pastatyti maždaug per metus, bet tai esą itin priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.
„Teltonika“ per kelis metus pastatys pastatų kompleksą
Inovatyvius technologijų sprendimus kurianti Vilniaus bendrovė „Teltonika“ pernai paskelbė apie planus iki 2024 m. Vilniuje, Liepkalnyje, investuoti daugiau nei 220 mln. eurų ir pastatyti „Teltonika High Tech Hill“ pastatų kompleksą.
„Statybininkai svajoja tuos 200 mln. gauti į statybas, bet čia buvo idėja su gamybos įranga. Vadinasi, mes labai daug investuosime į robotus, įrangą, laboratorijas. Kai kurie statybininkai jau tikisi, kad labai brangiai pastatys tuos pastatus, tai turiu kai kuriuos nuliūdinti, kad čia biudžetas su investicijomis į darbo vietas ir darbo priemones“, – Delfi pasakojo įmonės steigėjas Arvydas Paukštys.
„Teltonika High Tech Hill“ būtų įkurtos įmonių grupės laboratorijos, gamyba, daiktų interneto akademijos. Viso čia dirbti galėtų daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų.
„Šiuo metu vyksta projektavimas, iki sausio–vasario pabaigos turėtume turėti priešprojektinius pasiūlymus, kad galėtume turėti sąlygas projektavimui. Vasaros gale, jeigu biurokratija bus greita, turėtume turėti statybos leidimą“, – sakė A. Paukštys.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą sukūrusi bendrovė pernai sukūrė 100 naujų darbo vietų ir taip pat ruošia naujų produktų, skirtų širdies, kraujagyslių, plaučių ir diabeto medicinai. Šiais metais „Teltonika“ numato išlaikyti bent 30 proc. augimą. Planuojama, kad įmonių grupės darbuotojų skaičius padidės nuo 1,1 tūkst. iki 1,7 tūkst., o per ketverius metus – 2 tūkst. naujų darbo vietų.
2020 m. užbaigtos investicijos, veiklą pradėjusios naujos gamyklos
Suomijos „Metso“ pradėjo gamyklos veiklą Šiauliuose
Suomijos iškasenų ir perdirbimo technologijų bendrovė „Metso“, 2019 m. Vilniuje atidariusi verslo paslaugų centrą, 2020 m. rudenį Šiauliuose pradėjo gumos ir poliuretano gaminių gamyklos darbą. Apie šią investiciją buvo pranešta pernai kovą.
Bendrovė skelbė, kad gamykloje iki 2020 metų pabaigos dirbs 80 žmonių, o iš viso planuojama sukurti apie 200 naujų darbo vietų. „Sodros“ duomenimis, gamykloje šiuo metu dirba 91 darbuotojas. Vidutinis atlyginimas „popieriuje“ – 1 792 Eur.
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose teigiama, jog gamykloje numatoma gaminti įvairius forminius gumos gaminius, pavyzdžiui, įdėklus su metalo intarpais, taip pat produkciją iš poliuretano – įvairius sietus, transporterių nubraukėjus. Numatomi gamybos pajėgumai sieks 4 tūkst. tonų gumos ir 3 tūkst. tonų poliuretano gaminių per metus.
2019 m. spalio mėn. „Metso“ taip pat įsteigė naują verslo paslaugų centrą Vilniuje. Šio centro tikslas – pagerinti bendrovės verslo procesų efektyvumą ir paspartinti skaitmeninimo procesus, taip skatinant kompanijos augimą. Šiuo metu centre dirba apie 177 specialistai. Centras siūlo paslaugas, apimančias visas finansines operacijas ir klientų logistiką.
JAV „Thermo Fisher Scientific Baltics“ plėtėsi Lietuvoje
Moderniųjų biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vykdė plėtrą ir 2020 m. savo teritorijoje Vilniuje pastatė naują 5,5 tūkst. kv. m gamybinį pastatą. Naujasis pastatas leido bendrovei padidinti reagentų gamybą ir tiekimą kompanijoms, vystančioms „mRNR“ technologija grįstas vakcinas ir terapijos preparatus, tarp jų – ir vakcinas nuo COVID-19. Gamyba čia pradėta praėjusių metų gruodžio pradžioje.
Pasak įmonės komunikacijos vadovo Egidijaus Jaseliūno, pabaigus projektą buvo sukurta 140 naujų darbo vietų biotechnologams, chemikams, kokybės užtikrinimo, logistikos specialistams.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas anksčiau yra teigęs, kad įmonės plėtra Lietuvoja nulemta mūsų regione esančio talentų potencialo. „Šalies kvalifikuotų specialistų pasiūla leidžia mums plėsti padalinį Vilniuje ir taip užtikrinti, kad mūsų klientus visame pasaulyje aptarnautume dar geriau“, – sakė jis.
Pavasarį buvo paskelbta ir apie reagentų COVID-19 testavimui gamybą Vilniuje įsikūrusioje bendrovėje.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 1274 darbuotojai, vidutinis atlyginimas siekia 2 116 Eur „popieriuje“.
VMG – rekordinė plyno lauko investicija
Rugsėjo pradžioje Akmenės LEZ pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje – Vakarų medienos grupė (VMG) oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklų. Naujosios gamyklos statybas VMG grupė pradėjo 2018 m. rugpjūtį.
Į šią gamyklą investuota 146 mln. eurų. Joje sukurta 140 naujų darbo vietų. Didžioji dalis iš jų skirtos automatizuotų staklių operatoriams. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė vidutiniškai investavo apie 1 mln. eurų. Metiniai naujosios gamyklos pajėgumai sieks 600 tūkst. kubinių metrų medžio drožlių plokštės.
Suomijos „Hesburger“ gamykla netrukus pradės darbą
2019 m. rudenį pradėtos didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ padažų gamyklos ir logistikos centro statybos, jas bendrovė ketino užbaigti iki 2020 metų pabaigos. Logistikos centras savo veiklą pradės ateinančių metų pradžioje, o gamykla savo veiklą pradės 2021 m. pirmoje pusėje. Investicijos į šį projektą sieks iki 15 mln. eurų.
Gamykloje Kauno rajone bus gaminamas majonezas ir kiti padažai „Hesburger“ tinklo restoranams – apie 1000 tonų per metus. Gamykla išsiskirs aukštu automatizavimu, todėl iš viso planuojama priimti iki 20 žmonių, rašo „Kas vyksta Kaune“.
Pradėjo veikti automatizuota SBA gamykla
Industrinių inovacijų slėnyje, Klaipėdos rajone, greta logistikos centro, pernai gruodį pradėjo veikti visiškai automatizuota koncerno SBA baldų komponentų gamykla „Laminn“. Ji centralizuotai aprūpins baldų gamybos komponentais ir ruošiniais SBA baldų sektoriaus įmones. Investicijos į 13 tūkst. kv. metrų gamyklos pastatą ir įrangą siekia apie 15 mln. eurų, skelbiama bendrovės pranešime.
Pilnai baigus projektą naujojoje gamykloje veiks 4 efektyvios, visiškai automatizuotos gamybos linijos, 6 robotai. Skaičiuojama, kad per metus bus pagaminama daugiau kaip 90 mln. vienetų baldų komponentų ir ruošinių.
Šiuo metu veikia trys iš keturių gamybos linijų, čia dirba 45 žmonės. Planuojama, kad įdiegus ir paleidus ketvirtąją gamybos liniją, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, sugebančių valdyti automatizuotas linijas, skaičius išaugs 30 proc.
Bendros SBA grupės investicijos į du pirmuosius SBA industrijų slėnio etapus – gamyklą, logistikos centrą, jų įranga viršija 30 mln. eurų. Po pirmųjų dviejų plėtros etapų SBA industrinių inovacijų slėnyje naujai sukurtų darbo vietų skaičius artės prie šimto, tačiau numatoma ir tolesnė šio klasterio plėtra.
„Intersurgical” Visagine investavo 18 mln. Eur
Iki šiol tik Pabradėje veikusi Jungtinėje Karalystės medicinos prietaisų gamintoja „Intersurgical” praėjusių metų pradžioje pradėjo naujos kvėpavimo slaugos priemonių gamyklos Visagine statybas, kurias baigė 2020 m. pabaigoje. Į projektą įmonė investavo apie 18 mln. Eur, joje įdarbinta maždaug 200 žmonių. Anksčiau skelbta, kad per 10 metų vien Visagine tikimasi įdarbinti iki 1000 darbuotojų.
„Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis BNS sakė, jog šiuo metu gamykla testuojama, o statybos pabaigą galutinai numatoma įforminti 2021 m. pradžioje. Be to, pasak S. Žvirblio, jau galvojama ir apie tolesnę plėtrą Visagine, nes įmonės valdomame sklype yra vietos dar vienai gamyklai. Dabartinės įmonės plotas siekia daugiau nei 16 tūkst. kv. metrų. Pabradėje ir Visagine per trejus pastaruosius metus įmonė investavo daugiau kaip 80 mln. Eur.
Kėdainiuose darbą pradėjo „Linde Gas“ ir „Kormotech“ gamyklos
Gruodžio pabaigoje pasirodė žinia, kad naujoji „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla Kėdainiuose užbaigta ir pradeda savo veiklą visu pajėgumu. Gamykla bandomuoju režimu veikia nuo gruodžio pradžios, bet šiuo metu, jau gavus galutinius statybos darbų užbaigimo pavirtinimus, ji pradeda darbus įprastu režimu. Gamykla Baltijos šalių regiono rinkai tieks pramoninius ir skystus deguonies bei azoto produktus. Iš viso į deguonies ir azoto gamyklą Kėdainių LEZ investuota apie 20 mln. eurų.
„Linde Gas“ Baltijos regiono verslo plėtros vadovas Dalius Klyvis Delfi sako, kad gamyba naujoje gamykloje yra pilnai automatizuota, rankinio darbo čia nėra. Procesą prižiūri operatoriai, šiuo metu gamykloje dirba tik 3 žmonės.
„Gali būti, kad perspektyvoje bus dar viena darbo vieta, bet šiuo metu galutinai nenuspręsta. Tačiau reikia suprasti, kad su gamyklos veikla atsiranda kiti netiesioginiai darbai, pvz., techninis aptarnavimas, remontas, pagalbinių medžiagų tiekimas ir t. t., kuriuos atliks atitinkamos aptarnaujančios įmonės“, – pažymi D. Klyvis.
Ukrainos naminių gyvūnų pašarų gamintoja „Kormotech“ Kėdainių LEZ praėjusių metų vasaros viduryje baigė šunų ir kačių ėdalo gamyklos statybas ir joje pradėjo darbą. Bendra investicijų suma siekia daugiau nei 10 mln. eurų, įmonė ketina sukurti daugiau nei 60 darbo vietų.
2003 metais Lvove įkurta „Kormotech“ gamina ėdalą katėms ir šunims, Kėdainiuose ji per metus pagamins ir supakuos 20 tūkst. tonų produkcijos.
„Vilniaus baldai“ į naują gamyklą investavo 55 mln. Eur
AB „Vilniaus baldai“ vasaros pabaigoje baigė pirmąjį naujosios Trakų rajone esančios gamyklos projekto etapą – pastatytas ir įrengtas naujasis gamyklos pastatas, sumontuotos naujos gamybos linijos bei palaipsniui pradėta baldų gamyba. Planuojama, kad naujoji gamykla ir joje diegiami procesų automatizavimo, robotizavimo ir technologiniai sprendimai bendrovei leis gamybos pajėgumus išauginti maždaug dvigubai.
Naujajame fabrike vyksta dalies produkcijos gamyba, taip pat veikia žaliavų bei produkcijos sandėliai. Gamyba ir jos procesais rūpinasi maždaug 90 darbuotojų, artimiausiu metu jų skaičius perkops 100 ir, didinant gamybos apimtis, augs toliau, skelbė „Vilniaus baldai“.
Užbaigus pirmąjį etapą, jau pradėtas antrasis – persikraustymo – etapas, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2022 m. pabaigos. Į naująją „Vilniaus baldų“ gamyklą investuota 55 mln. eurų, ji pastatyta 18 ha sklype, esančiame 5 km atstumu nuo Vilniaus. Gamyklos plotas siekia 73 tūkst. kv. metrų.
Lietuva turi potencialo tapti Baltijos šalių pramonės centru
Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi tendenciją, kad ne tik pagrindiniai Lietuvos miestai pritraukia naujų investicijų, bet ir regionai. Anot jo, naujos gamyklos – ekonomikos stuburas, suteikiantis darbo visiems kitiems sektoriams. Ypač regionams svarbi naujų gamyklų plėtra, nes paslaugų sektorius daugiausiai susitelkęs Vilniuje.
„Džiugu, kad tokiuose miestuose kaip Šiauliai, Panevėžys atsiranda regioniniai centrai, kurie įrodo, kad ir regionuose galima investuoti. Ilgą laiką tai buvo siekiamybė, investicijos pramonės srityje koncentravosi į Vilnių, dalimi Kaune ir Klaipėdoje, o kiti miestai nebuvo aktyvūs. Dabar matome proveržį – „Intersurgical“ investavo Visagine, Naujoji Akmenė turi cemento fabriką, ir baldų pramonė čia investavo nemažai lėšų. Šiauliai rodo stebėtinai gerus rezultatus, po ilgo laikotarpio čia pastebimas ir gyventojų skaičiaus augimas“, – sako ekonomistas.
Dėl pandemijos sutrikus tiekimo grandinėms kai kurie Europos gamintojai jas trumpina ir persikelia gamyklas iš Azijos į Europą. Anot Ž. Maurico, tai – pakankamai ilgi procesai, todėl perkelti gamybą arčiau namų gali užtrukti. Pašnekovas viliasi, kad artimiausius 3–5 metus Lietuvoje atsiras daugiau pramonės įmonių.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad dėl Europos žaliojo kurso išaugus transportavimo kaštams pabrangs prekės, todėl ateityje įmonės stengsis artinti gamyba prie galutinio vartotojo: „ES – antra pagal dydį vartotojų rinka pasaulyje po JAV ir dvigubai didesnė nei Kinija. Lietuvai tai yra didelė galimybė ir tuo pačiu iššūkis, nes konkurencija bus didelė: Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija irgi nesnaudžia.“
Vis dėlto, kaip tikina, mūsų situacija geresnė nei Latvijos ir Estijos, kurių pramonė sutelkta tik viename mieste, todėl Lietuva turi potencialo ateityje tapti Baltijos šalių mini pramonės centru.
Mūsų situacija geresnė nei Latvijos ir Estijos, kurios realiai yra vieno miesto valstybės, Lietuva turinti labiau išskaidytą demografiją ir pramonės įvairiuose mažesniuose miestuose, rodo Lietuvos potencialą tapti mini pramonės centru Baltijos šalių.
Lietuvos investuotojai atsargiai vertina augimo galimybes
Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ kiekvieną ketvirtį atlieka Lietuvos investuotojų apklausą ir rengia pasitikėjimo indeksą. Lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, investuotojai pozityviau žvelgė į investicinę aplinką Lietuvoje metų pabaigoje.
„Tačiau investuotojų nuotaikos vis dar stipriai paveiktos dabartinės situacijos šalyje – vos trečdalis apklaustųjų makroekonominės aplinkos stabilumą vertina teigiamai. Nors metų gale verslo atstovų nuotaikos ir pozityvesnės, jie labiau linkę tikėtis, kad situacija nepakis ir išliks stabili, o lūkesčius dėl augimo galimybių šiose srityse vertina atsargiai“, – komentuoja „Investors‘ Forum“ atstovai.
Verslo atstovai atkreipia dėmesį į vieną labai svarbią sritį – talentus Lietuvoje. Remiantis apklausa, būtent šis faktorius turi didžiausią įtaką pritraukiant investuotojus į Lietuvą bei juos išlaikant. Vis dėlto tuo pačiu pastebima, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje trūksta, o talentų migracija įvardijama kaip viena iš pagrindinių sričių, reikalaujančių daugiau dėmesio ir realių pokyčių. Investicijų pagreitis, anot verslo atstovų, Lietuvoje gali didėti, bet tam Lietuva turi sudaryti tinkamas sąlygas, skiriant tinkamą dėmesį pirmiausiai švietimo sistemai ir talentų migracijai.
