„Galima pasakyti, kad užuot taupę banko sąskaitoje arba taupomojoje knygelėje, žmonės ėmė pirkti butus. Tikėdamiesi, kad galės gyventi iš nuomos mokesčio arba tikėdamiesi, kad bus išsaugota jų uždirbtų pinigų vertė“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Pasak „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, nekilnojamas turtas bent jau intuityviai suvokiamas kaip saugi investicija.

„Geriausiu atveju nuomuosiu, paliksiu vaikams, perparduosiu ir iš to uždirbsiu. Visiškai įmanomas variantas, kad nusipirkau dabar, o ką su tuo būstu veikti, sugalvosiu vėliau“, – svarstė jis.

Sukaupė santaupų

Prieš metus atliktos apklausos rodė, kad tik kas antras gali iš santaupų pragyventi kelis mėnesius, karantinas parodė, kad visgi ne visai taip. Dažnas paklaustas, iš ko gyvena, sakė: iš santaupų.

Juodai dienai lietuviai yra susitaupę ne taip mažai. 2018 metais centrinių bankų duomenimis, apskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas lietuvis turėjo apie 3000 eurų santaupų, gyvybės draudimo ar savarankiško kaupimo pensijų fondų pavidalu.

SEB banko duomenimis, per pastaruosius metus į sąskaitas, indėlius lietuviai sunešė daugiau nei 3 milijardus.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, sunkmečiai smarkiai keičia žmonių požiūrį į turimas santaupas.

„Pandemija privertė daugelį žmonių būti taupiais. Turbūt ne pačių žmonių pasirinkimas buvo būti taupiais, nes dalis nelabai kur turėjo tų pinigų išleisti. Dėl to mes turime ženklų pinigų sąskaitose padidėjimą“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės E. Leontjevos, lietuviai ir apskritai yra taupūs.

„Lietuviai tikrai yra taupūs ir dar tarybiniais laikais, kai užėjo didelė infliacija, rublio nuvertėjimas, pamatėme, kad mūsų senoliai, kurie, atrodo, gyveno labai kukliai, visi turėjo sutaupę tam tikrą sumą“, – priminė ji.

Kainos kaip prieš dešimtmetį

Ekspertai sako, kad tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog būstas šiuo metu yra sunkiai įperkamas, nes jo kainos nedaug nusileidžia 2007–2008 metų laikotarpiu buvusioms kainoms. Tiesa, paskolų palūkanos yra daugiau nei dvigubai mažesnės. Dabar žmonės už būsto paskolą moka gerokai mažesnes įmokas.

„Atsiranda vis daugiau pirkėjų, kurie perka antrą, trečią [būstą], nes tie, kurie pirko 90-taisiais, kai kainos buvo daug mažesnės, seniausiai galėjo išsimokėti paskolas ir nusipirkti antrą būstą“, – sako T. Kvainickas.

Didelis skaičius nekilnojamojo turto sandorių, manoma, iš dalies yra nulemtas ir augančio gimstamumo ar į šalį atvykstančių ir čia apsistojančių baltarusių. Sostinėje gyvena rekordinis skaičius 35–45 metų gyventojų. Jie, pasak T. Povilausko, yra pajėgūs pirkti pirmą, antrą būstą ar gerinti esamas gyvenimo sąlygas.

„Žmonės mato, kad NT rinkoje prasidėjo kainų kilimas ir šis bruzdesys skatina tuos, kurie galvojo apie būsto pirkimą ateityje, paskubėti. Jeigu planuoji pirkti po 2–3 metų, bet būstas 10 proc. brangs, tai niekas nenori mokėti daugiau jeigu yra galimybės įsigyti tą būstą dabar“, – aiškina SEB banko ekonomistas.

Dramatiškai nebrangs

Nekilnojamojo turto kainų augimas visuomet sukelia grandininę reakciją – brangti ima kitos prekės, aktyviai butus ima pirkti perpardavinėtojai. Tačiau ekspertai ramina – nekilnojamojo turto kainos kol kas nešoko į tokias aukštumas, kad reikėtų sunerimti.

Prognozuojama, kad tokiuose Vilniaus rajonuose kaip Pašilaičiai ar Šnipiškės butų kainos dramatiškai nekils, tačiau, jeigu sostinėje mažės naujų būstų pasiūla, pirmiausiai pabrangtų butai Senamiestyje ir Žvėryne. Vis tik ekspertai mano, kad paklausa dar sumažės.

„Aš nemanau, kad mes priėjome prie taško, kai 1000-900 butų per mėnesį yra nauja norma.
Galbūt šiemet bus parduota, bet kitais metais kažkuriuo metu paklausos kiekis vėl sumažės“, – mano T. Kvainickas.

Situacija Kaune – kur kas ramesnė nei sostinėje. Čia per mėnesį susitarta dėl 116 būstų pardavimų, o rinką papildė 67 nauji būstai. Klaipėdoje susitarta dėl 36 būstų įsigijimo ir fiksuojamas simbolinis pasiūlos padidėjimas – 16 naujų butų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (374)