Lietuvoje NT vis dažniau perka rusai ir baltarusiai

Šią žiemą nekilnojamojo turto (NT) bendrovės pajuto išaugusį baltarusių ir rusų susidomėjimą butais ir kitu NT Lietuvoje. Kur slypi magnetas, traukiantis šiuos mūsų kaimynus? Savo argumentus DELFI papasakojo Rusijos pilietis Jurijus Abilovas, įžvalgomis pasidalino ir NT bendrovės.

J. Abilovas sutiko DELFI papasakoti, kodėl nusprendė pirkti NT Lietuvoje: „Mano atveju viskas yra paprasta: Lietuvoje turiu nedidelį NT ir verslą – siūlau turto nuomos paslaugas. Prieš penkerius metus persikrausčiau iš centrinės Rusijos prie Baltijos jūros, ir man čia labai patiko.“

Vilniuje butą įsigijęs, tačiau Kaliningrade gyvenantis J. Abilovas papasakojo, jog šiuo metu perkelia savo turtą arčiau gyvenamosios vietos: t.y. ankstesnėje gyvenamojoje vietoje parduoda, o netoli namų Kaliningrade – perka.

„Norėdamas diversifikuoti investicijas, perku ir užsienio rinkose. Tai lemia ir dabartinė situacija – Rusijoje rinka išaugo beveik iki prieškrizinio lygio, o pas jus kainos kol kas patrauklios, dėl to perku ir Lietuvoje. NT žvalgiausi ir Klaipėdoje, apie 100 km nuo mano gyvenamosios vietos, tačiau sostinė pasirodė patrauklesnė.“

Paklaustas, ar jo draugai ir kolegos taip pat dairosi NT Lietuvoje, pašnekovas sakė, jog jie ieško NT užsienyje, tačiau ne Lietuvoje.

Daugiau turistų – daugiau užklausų

Būstu Vilniaus centre prekiaujančios įmonės „Selvaag“ vadovas Egidijus Damulis padidėjusį užsieniečių susidomėjimą NT Lietuvoje sieja su per šventes išaugusiu turistų srautu. „Ūgtelėjęs susidomėjimas jaučiamas iš Rytų, tačiau pirkėjų turime ir iš kitų šalių, pavyzdžiui, Italijos, Izraelio. Bendrai kalbant apie susidomėjimą, gruodžio – sausio mėnesį pastebėjome, kad gavome dvigubai daugiau užklausų iš potencialių pirkėjų. Galbūt tai galima susieti su dideliu turistų srautu“, - dėsto E. Damulis.

Anot NT specialistų, užsieniečiai nusprendžia pirkti būstą Lietuvoje ir kitose ES dėl kelių priežasčių.  Žmonės siekia išskaidyti turimą turtą po kelias šalis. Rusams ar baltarusiams nusipirkus NT Lietuvoje ir čia deklaravus gyvenamąją vietą yra lengviau gauti ilgalaikę vizą. Tuo tarpu pirkėjai iš kitų ES šalių būstą Lietuvoje perka dėl to, kad čia plėtoja verslą arba susiranda antrąją pusę.

„Užsieniečiai perka turtą poilsiui Druskininkuose, Palangoje. Taip pat tam, kad galėtų deklaruoti Lietuvoje gyvenamąją vietą ir gauti ilgalaikę vizą. Tokiu atveju nekalbame apie prabangų būstą sostinėje ar Klaipėdos senamiestyje: žmogui pakankama įsigyti ir nebrangų gyvenamosios paskirties būstą ir ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą“, - tendencijas pastebi „Inreal“ pardavimų vadovė Sigita Jokšienė.

NT specialistai skaičiuoja, jog kasmet Lietuvoje apie 5-7 proc. perkančiųjų būstą yra užsieniečiai, dažniausiai iš buvusios Sovietų Sąjungos. Populiariausi būstai - apie 60 kv. m dydžio butai.

„Lietuvoje dirbantys verslininkai iš užsienio perka brangesnį ir prabangesnį turtą, esame sulaukę klientų ne tik iš Europos šalių, bet ir iš mums egzotiškų valstybių, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų“, - pasakoja S. Jokšienė.

Pralošiame Latvijai

Tačiau Lietuvoje investuoti į prabangų NT užsieniečiams apsimoka mažiau nei, pavyzdžiui, Latvijoje.

„Lietuvoje prekiaudami prabangiu NT mes labai pralošiame latviams. Žmonės, kurie perka turtą ES tam, kad gautų ne tik ilgalaikę vizą, bet ir leidimą gyventi, dažniausiai renkasi Latviją. Ten yra labai palankus įstatymas: investavus į nekilnojamąjį turtą 143 tūkst. eurų (504,5 tūkst. Lt), suteikiamas leidimas gyventi penkeriems metams, o tai leidžia ne tik laisvai keliauti, bet ir į ES kviesti savo giminaičius. Lietuvoje yra galimybė gauti leidimą gyventi įkūrus verslą: perkamas nekilnojamas turtas, tada jo adresu registruojama nuomos ar kita veikla“, - pasakoja tik prabangaus NT segmente besispecializuojančios „Sotheby‘s Realty Baltic“ atstovybės Lietuvoje valdybos narys Paulius Gebrauskas.

Šios bendrovės Latvijos biure 70-80 proc. visų pirkėjų yra iš buvusios Sovietų Sąjungos. 2012 m. pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog dažniausia domimasi 143-200 tūkst. eurų (504,5 - 690,6 tūkst. Lt) vertės turtu, šiame segmente įmonės sudaryti sandoriai Latvijoje sudaro 68 proc. 20 proc. sandorių sudaroma perkant 200 - 350 tūkst. eurų (690,6 tūkst. Lt – 1,209 mln. Lt) vertės turtą, o 12 proc. perkant turtą už 350 tūkst. eurų (1,209 mln. Lt) ir brangiau.

Anot P. Gebrausko, panašus įstatymas ruošiamas Ispanijoje, tik ten įsigyjamo turto vertė turi būti ne mažesnė nei 160 tūkst. eurų (552,45 tūkst. Lt).

„Baltic Sotheby’s International Realty“ statistikos Lietuvoje dar nėra sukaupusi: Latvijoje ji pirmąjį biurą atidarė Rygoje 2010 m., o  Vilniuje - 2012 m.

„Situaciją Lietuvoje kol kas galiu apibūdinti tik pagal užklausas, nes sandoriai dar yra neįvykę. Užklausas dažniausiai gauname iš Maskvos biuro, o teiraujamasi dėl turto Vilniuje, Druskininkuose, Palangoje, kurio vertė iki 2 mln. litų. Taip pat esame sulaukę susidomėjimo ir iš Sankt Peterburgo ir iš JAV, pastaruoju atveju žmogus ruošėsi atvykti į Lietuvą dirbti“, - sako jis.

Pasak P. Gebrausko, į Lietuvą planuojantys atvykti dirbti specialistai iš užsienio čia ieško NT įsigijimui dėl to, kad nuomos rinkoje pasigenda patrauklių pasiūlymų, o klientai iš Rytų dairosi antros arba trečios rezidencijos savaitgaliams ar vasarai.

„Vilnius jiems patinka, nes miestas yra jaukus, čia palyginti geras aptarnavimas, patrauklios kainos ir dauguma gyventojų supranta užsienio kalbas“, - priežastis, kodėl užsieniečiai perka NT Vilniuje vardijo jis.