Baltijos šalyse per pirmąjį šių metų ketvirtį būstui įsigyti daugiausiai skolinosi estai, nors Estijoje labiausiai augo būsto kainos. Lietuviai daugiau skolinasi už latvius, tačiau, lyginant vidutinį paskolos dydį ir vidutinį atlyginimą Baltijos šalyse, tam, kad išmokėtų paimtą paskolą, lietuviai turi dirbti ilgiausiai.
„Lietuvoje, ypač Vilniuje, turto kainos ne tokios jau ir žemos, o vidutinis atlyginimas yra apie 35 proc. mažesnis nei esto. Tai lietuviui reikia dirbti apie 7 metus 4 mėn. norint sukaupti tiek pinigų, kokia yra vidutinė paskola“, – sakė „Swedbanko“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Nepaisant to, kad lietuviai ilgiausiai moka pasiimtą paskolą, jie renkasi didesnius butus ir dažniau nei latviai ar estai būsto ieško naujos statybos daugiabučiuose.
„Vidutinio buto plotas yra apie 10 kv. metrų didesnis nei latvių ar estų įsigyjamo buto ploto. [...] Namai, kuriuos lietuviai įsigyja, yra vidutinio dydžio. Antai latviai linkę įsigyti erdvesnius, didesnius individualius gyvenamuosius namus“, – aiškino J. Gumuliauskienė.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad renkantis būstą lietuvių dėmesį vis dažniau patraukia kotedžai, kurių kainos Vilniuje svyruoja nuo 300 iki 350 tūkst., o Kaune – apie 250 tūkstančių litų.
„Per pastaruosius dvejus metus išpopuliarėjo kotedžai. Tai – gerokai kokybiškesnis gyvenimo būdas nei bute ir kaina labai panaši. Didžiausias skirtumas – įrengime. Kadangi reikia daugiau lėšų įrengti tokio tipo būstą. [...] Žmonėms nėra labai sudėtinga pardavus senos statybos daugiabutyje 2–3 kambarių butuką įsigyti ir įsirengti kotedžą“, – sakė „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.
Nors butus lietuviai linkę pirkti erdvesnius, jie taupo namų erdvę, nes, pasak ekspertų, rinkdamiesi namą apgalvoja, kaip ateityje reikės jį išlaikyti. Apskritai kalbėdami apie nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas, specialistai neabejoja, kad būstas brangs, mat Estijai įsivedus eurą, taip ir nutiko.
