„Natūralu, kad skaičiuojama, už kiek galėsi parduoti ir tada žiūrima, kad prieš 15 m. naujos statybos dviejų kamabrių butas buvo standartiškai apie 50 kv.m., tai dabar dviejų kambarių gali suprojektuoti ir į 40- 42 kv.m.“, – sakė „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Statytojai sako, kad butų madas dabar diktuoja pirkėjai.
„Mūsų kuriamam produktui daugiausia įtakos daro rinkos kuriamas poreikis. Mes statome ne sau, o gyventojams.
Jeigu vadovautumėmės vien kaštų principu, mums apsimokėtų statyti didelius butus“, – teigė „Realco“ pardavimų vadovas Marijonas Chemieliauskas.
Naujuose daugiabučiuose yra ir 20 kv.m. butų, bet populiariausi dabar – 45 kv.m. Tokių dabar statomose daugiabučiuose – beveik pusė visų. Trijų kambarių įrengiama iki 30 proc., o mažiausiai – vieno ir keturių kambarių.
„Jų pagrindiniai pirkėjai yra iš dviejų kategorijų: tie, kas perka sau, o kiti – investuotojai, kurie investuoja nuomai“, – sakė M. Čiulada.
Bendrai butų dydžius reglamentuoja statybų techninis reglamentas. Jame aiškiai surašyta, kokio minimalaus dydžio turi būti gyvenamoji erdvė, o kokio, vonios kambarys.
„Minimalus vonios su tualetu plotas yra 4 kv.m., o buto bent vieno kambario plotas turi būti ne mažesnis nei 16 kv.m. Tai yra baziniai rodikliai nuo kurių atsispiriama.
Bendroje sumoje kalbame apie butą, kuris turi būti ne mažesnis nei 20 kv.m.“, – aiškino Aplinkos ministerijos statybų ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergelis.
Nesilaikant reglamento statytojams nebūtų išduodamas leidimas statyboms. Statytojai ir pardavėjai sako, kad yra kelios priežastys, kodėl butai mažėja. Tai jau minėtas rinkos poreikis, kaina ir socialiniai faktoriai.
„Jeigu žiūrėtume į Vakarų valstybių situaciją, tai centrinėse miesto dalyse gyvenamas plotas vienam gyventojui yra mažas. Miesto centre ir žemės kaina didelė, jos mažai, o tada tenka spaustis. Tačiau tai stipriai lemia ir žmonių gyvenimo būdas“, – teigė M. Chemieliauskas.
Kritikams, sakantiems, kad taip grįžtame į sovietinius laikus – architektų atkirtis.
„Mes judame į skandinaviško tipo visuomenę. Pavyzdžiui, Stokholmo butų struktūroje 60 proc. yra vieno gyventojo butų ūkis“, – sakė architektas Algirdas Kaušpėdas.
Laikai, kai po vienu stogu glaudėsi kelios kartos, praeityje. Dabar stengiamasi gyventi atskirai nuo tėvų, jaunimas siekia karjeros, šeimas kuria vėlai, buto ieško pagal galimybes.
„Jų poreikiai nebėra, kad turėti didžiules erdves. Poreikiai – mieste, veiklos, pramogos, darbas, socializacija“, – pridūrė M. Chemieliauskas.
Ieškantiems didesnio buto daugiabutyje, kuriame tokių nedaug, galimos išeitys.
„Statytojai projektuoja taip, kad du gretimus butus būtų galima jungti. Perki du mažesnius, sujungei, šiek tiek perdarei ir turi keturių kambarių butą“, – teigė M. Čiulada.
Bet žvelgiant į ateitį – situacija, vargu, ar keisis. Vilnius ir kiti didmiesčiai panašės į kitus Vakarų Europos miestus.
„Didelis butas centre yra labai didelė prabanga. Tiesiog tą galės sau leisti vienetai, o kuo labiau į centrą, tuo bus mažesni butai ir tuo bus judresnis gyvenimas, daugiau jaunų žmonių, o šeimos kelsis į užmiestį“, – sakė A. Kaušpėdas.
