Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Jokūbas Markevičius LNK žinioms kalbėjo, kad per ne pilnus 2021-uosius Lietuviai būsto įsigijo už 3,2 mlrd. Eur.
„Per 11 šių metų mėnesių iš viso buvo sudaryta sandorių už 3,2 mlrd. Eur ir tai yra beveik 1 mlrd. Eur daugiau nei 2020 ar 2019-aisiais“, – sakė jis.
Palyginti su ankstesniais metais, gyventojai nupirko penktadaliu daugiau butų, namų, kotedžų ir kito turto. Ekspertai sako, kad per pandemiją namuose gyventojai paprasčiausiai pritrūko vietos.
„Jeigu dar prieš pandemiją vidutinis būsto plotas siekė apie 45 kv. m., tai jau šiemet turėjome 51 kv. m. Tai tendencija, kurios nematėme nuo statistikos rinkimo pradžios“, – sakė jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius taip pat kalbėjo, kad gyventojai nori vis daugiau gyvenamos vietos.
„Dalis žmonių savo gyvenimą mieste, bute, nori paįvairinti, nori didesnio ploto vaikams, mokslui, sportui, pramogoms, darbui“, – teigė jis.
Anot ekonomistų, bendrai būsto kainos labiausiai augo dėl padidėjusių gyventojų pajamų, mažos būsto pasiūlos ir pabrangusių statybinių medžiagų.
„Sakyčiau, kad pagrindinė priežastis labiausiai siejama su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją, kad žmonėms leido greičiau sukaupti pradinį įnašą ir greičiau gauti paskolas“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nepaisant rekordinių kainų, naujos statybos butai išgrobstomi dar net nepastatyti, o namus gyventojai perka tiesiog iš brėžinių.
„Prasidėjo lenktynės, kas pirmas įsigis nepabrangusį būstą ir tuo pačiu žmonės sukėlė kainas, bet kaip minėjau, jos kol kas sukeltos iki nepavojingos ribos“, – sakė „Ober Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Buvo aiškinama, kad NT per metus iš viso pabrango 20 proc., o tai reiškia, kad naujos statybos 50 kv.m. butas Vilniuje dabar kainuoja nuo 15 iki 50 tūks.t Eur brangiau. Pajūryje būsto kainos išaugo dar įspūdingiau.
„Palangos pakraštyje buto kvadrato kaina yra 3 tūkst. už kv. m., lygiai tiek pat, kiek Vilniaus centro apylinkėse. Palanga kainomis varžosi su Vilniumi, o Neringa jau seniai yra jas pralenkusi“, – teigė S. Vagonis.
Tiesa, M. Statulevičius kalbėjo, kad iššūkių praėjusiais tikrai pakakę.
„Pirmiausia, tai aukštos to turto sukūrimo kainos. Ženkliai išaugo statybiniai kaštai, didelis trūkumas darbo jėgos“, – sakė jis.
LB atstovas įsitikinęs, jog ženklų, kad kainos 2022-aisiais bus mažesnės, nėra.
„Vystytojai planuoja kur kas daugiau butų nei buvo iki pandemijos.
Matome, kad pradėtų statyti butų skaičius net trečdaliu didesnės nei prieš metus, o vystytojai perka NT vystymui skirtus sklypus. Tai tas balansas turėtų atsverti kainų augimo įtampas“, – sakė J. Markevičius.
