Nekilnojamojo turto ekspertams pastebint, kad šalyje vidutiniškai mažėja būsto dydis, verslininkai užčiuopė naują gyslą – daiktų sandėliavimo paslaugos.

Šiuo metu Vilniuje, Savanorių pr., ruošiama atidaryti apie 6 tūkst. kv. m plotą užimančias patalpas, kuriose gyventojai galės laikyti į namus nebetelpančius daiktus. Planuojama, įrengti 1100 atskirų patalpų daiktams saugoti.

Projekto „daiktams.lt“ atstovas Justinas Murauskas portalui DELFI pasakojo, kad gyventojams pasiūlyta paslauga – tarptautinis standartas, kurio iki šiol Lietuvoje nebuvo.

„Daiktų saugojimo centrai, kaip ir viešbučiai, turi savo standartus. Įprasta, kad atvykęs į pasirinktos klasės viešbutį, gauni savo kambario raktus, savo erdvę, tam tikras paslaugas. Mūsų vertinimu, analogiškos paslaugos Lietuvoje nebuvo teikiamos: iki šiol Lietuvoje nebuvo vietos, kur žmogus gali individualiai ir konfidencialiai saugoti savo daiktus ir juos pasiekti praktiškai bet kada. Iki šiol daiktus buvo galima sandėliuoti tik kolektyviškai bendrame sandėlyje tarp kitų svetimų žmonių daiktų. Palikęs ten daiktus negalėjai būti tikras, ar juos rasi nepasikeitusius, nepanaudotus ir žinoma, nesugadintus“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak verslininko, naujai siūloma paslauga orientuota į gyventojus – privačius klientus. J. Murauskas mano, kad tokia paslaugas bus aktuali ambasadų darbuotojams, reziduojantiems Lietuvoje, ar užsienio svečiams, kurie atvyksta ilgesniam laikui į Lietuvą. Taip pat verslininkas tikisi sulaukti į užsienį išvykstančių dirbti ar studijuoti klientų.

Viliamasi, kad paslauga naudosis ir smulkieji verslininkai, nes bus galima nuomoti nedidelio dydžio patalpas, bei elektronines paslaugas teikiančios įmonės, kurios savo prekes galės klientams parodyti patogiose patalpose.

Paklaustas, ar vis dėlto paslauga sulauks savo klientų, juk Lietuvoje vis dar dauguma namų turi rūsius ar tamsius kambariukus, be to, dalis gyventojų nenaudojamus daiktus laiko garažuose, J. Murauskas teigė matantis paklausą minėtai paslaugai.

„Visų pirma, matome paklausą tokiai paslaugai. Šiuo metu nėra galimybės išsinuomoti nedidelių patalpų, kurios būtų gerai apšviestos, švarios, šildomos, į kurias galima būtų patekti bet kada, kurios būtų gerai saugojamos, turtas apdraustas, būtų patogios išsikrovimo galimybės, todėl ir ėmėmės šio verslo“, – argumentavo pašnekovas.

Daiktų saugojimo centras
Kol kas, J. Murausko teigimu, paslauga bus teikiama tik Vilniuje, tačiau ir kituose miestuose matoma perspektyvų.

Verslininkas teigė, kad daiktų saugojimo paslaugos gimė Amerikoje, tačiau išplito ir Europoje. Tokios paslaugos jau yra teikiamos kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

„Idėja kilo patiems keliaujant – pastebėjome daiktų saugojimo vietų iškabas, pradėjome domėtis šia paslauga ir jos galimybe pasiūlyti ją mūsų šalyje. Vėliau daug patirties sėmėmės dalyvaudami tarptautinėse daiktų saugojimo parodose, lankėmės skirtinguose daiktų saugojimo centruose Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Daugiau perspektyvų mato tarp smulkiojo verslo

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus“ ekspertas Marius Čiulada, paklaustas, ar mato poreikį verslininkų siūlomai paslaugai, teigė, kad šiuo metu statant naują būstą retai įrengiami sandėliukai.

„Jei vystytojai juos ir daro, tai jie nepigiai kainuoja. Statytojai stengiasi išspausti gyvenamojo ploto maksimumą ir dažnai apie tokius dalykus, kaip sandėliukai, pamiršta arba sąmoningai jų nedaro“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, būtent tarp naujų būstų savininkų vietos trūkumo dažnai nenaudojantiems daiktams bėdą mato NT ekspertas.

„Pravažiuojant naują būstą dažnai matosi balkonuose laikomi dviračiai ar padangos, ko neturėtų būti. Sandėliukų poreikis naujam būstui – labai didelis, tačiau tokio būsto koncentracija didesnė yra miegamuosiuose rajonuose, o šios paslaugos bus siūlomos pramoniniame“, – dėl paslaugos vietos teikimo pasiteisinimo abejojo pašnekovas.

Iš kitos pusės M. Čiulada tiki, kad naujai siūloma paslauga gali sudominti smulkiuosius verslininkus.

„Smulkiesiems verslininkams sandėliavimas – didelė problema. Kad ir kalbant apie Gariūnų verslininkus, dalį prekių jie laiko prekybos vietoje, bet dalį – ir kitur, pavyzdžiui, savo butuose. Esu turėjęs istorijų, kai butus nuomoja sandėliavimui. Taigi, poreikis yra, bet reikia žiūrėti, kokia to kaina“, – pasakojo pašnekovas.

Marius Čiulada
Grįžęs prie fizinių asmenų NT ekspertas dar kartą pabrėžė, kad sandėliavimo galimybė gyventojams daugiau reikalinga ten, kur jie gyvena. Be to, senos statybos daugiabučiuose beveik visur yra rūsiai.

M. Čiulada taip pat priminė, kad dalis gyventojų nereikalingus daiktus laiko garažuose – nuosavuose arba net nuomoja.

„Be to, nemažai miestiečių turi sodus ar sodybas, tai ir ten kažkiek sandėliavimo vyksta“, – pridėjo pašnekovas.

Paklaustas, kodėl jo nuomone iki šiol Lietuvoje nebuvo siūloma tokia centralizuota paslauga, M. Čiulada svarstė: „Dažnai užsienyje nuomojamo būsto proporcija yra didesnė nei nuosavybėje esančio. Ten žmonės prikaupia turto, bet gyvena nuomojamame būste, keliauja paskui savo darbovietes, pagal gyvenimo būdą. Per visą laiką turtas kaupiasi, o nuosavo būsto jam sudėti nėra. Sandėliavimo paslaugos ir užpildo šitą poreikį“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)