aA
Praėjusi vasara ir šiltos atostogos prie jūros, matyt, nori nenori atveda prie klausimo – „gal pačiam įsigyti būstą pajūryje poilsiui ir nuomai?“ Nuvažiuosi kada nori, o kitiems išnuomojęs uždirbsi – juk už parą Nidoje ar Juodkrantėje oho, kiek suplojame! Žurnalas „Investuok“ aiškinasi, ar įsigyti būstą pajūryje – patikima investicija ir ar ten yra ką pirkti?
Nida
© Deivido Bendžiaus nuotr.

Sezono metu Kuršių nerijos gyvenvietėse išnuomojami ir prabangūs apartamentai, ir dar tebestovintys seno tipo poilsio namai, ir butai, įsigyti kaip antrieji namai šeimai ar specialiai nuomai, ir nuolatinis vietinių gyventojų būstas. Norinčių išsinuomoti kambarį ar butą šiek tiek pigesniame privačiame sektoriuje visada buvo ir bus, o ne vienas senųjų neringiškių net turi nuolatinius klientus, kurie metų metus važiuoja pas tuos pačius šeimininkus.

„Mūsų dviejų ir vieno kambario butai senoviniame žvejo namelyje išnuomoti būna jau sausį–vasarį. Dauguma ketinančių atvykti tik datas telefonu patikslina, – pasakoja žurnalo „Investuok“ kalbinti kauniečiai Regina ir Kostas, dalį nedidelio dviaukščio namelio ant Kuršių marių kranto įsigiję maždaug prieš dešimtmetį. – Bet mūsų draugai kelerius metus ieškojo įsigyti ko nors panašaus ir nerado.“

Atsirado naujų projektų

Tačiau padėtis keičiasi. Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, kadangi prieš kelerius metus buvo patvirtinti Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentai, „sujudimas nekilnojamojo turto srityje jaučiamas visose Neringos gyvenvietėse“. Anot jo, per kelerius pastaruosius metus buvo inicijuotas ar įgyvendintas ne vieno objekto atnaujinimo projektas.

„Nidoje atgimsta buvusi pionierių stovyklos teritorija, kurioje įrengiami poilsio paskirties pastatai. Detalusis planas rengiamas teritorijai, XX a. antroje pusėje užstatytai komunaliniais-ūkiniais 1–2 aukštų pastatais (garažais, sandėliais, nebaigtos statybos komunalinės paskirties statiniais). Numatoma ir savivaldybės gyvenamojo būsto plėtra bei dengtų teniso kortų, kurie būtini Neringos sezoniškumo problemoms spręsti, statybos galimybė“, – pasakoja D. Jasaitis.

Juodkrantėje poilsiautojai galės įsikurti Kalno gatvėje atnaujintame penkių aukštų pastate „Juodkrantės terasos“, kur įrengti 22 poilsiui skirti butai. Poilsio namai įkurti ir buvusiame Olimpinių rinktinių centro sklype. Nuo jūros juos skiria tik pajūrio apsauginis kopagūbris. Rekonstravus sovietinius statinius Žaliojo kelio gatvėje, šešiuose 2–3 aukštų pastatuose – komplekse „Labas, jūra“ įrengti gyvenamieji ir poilsio apartamentai, kurių plotas iki 280 kv. m.

Permainos vyksta ir Preiloje, kur rekonstruoti Vidaus reikalų ministerijai priklausę poilsio pastatai, bei Pervalkoje. Nekilnojamojo turto plėtotojai pavasarį baigė projektą šios gyvenvietės centre ant Kuršių marių kranto „Marių verandos“. Rekonstruotame keturių 1–2 aukštų namų komplekse su mansardomis įrengti 26 įvairaus dydžio būstai. Kai bus baigta esamų pastatų rekonstrukcija, šioje gyvenvietėje turėtų atsirasti dar vienas poilsiui skirtų namų kompleksas „Pervalkos jūra“, kuriame planuojama įrengti 28 apartamentus.

Rinka krizei atspari, bet kainos lenkia sostinę

Skelbimų portalo „Aruodas.lt“ kainų statistika rodo, kad Neringoje būsto pasiūlos kainos jau daugiau kaip dešimtmetį lenkia sostinę ir net per krizę išliko gerokai aukštesnės negu Vilniuje.

„Nekilnojamojo turto kainos Neringoje visuomet buvo stabiliai aukštos ir krizė būsto rinkos nepaveikė. Teigiama, kad Neringoje investicijos į nekilnojamąjį turtą yra greičiausiai atsiperkančios šalyje. Žinoma, tik kai įveiki sudėtingas teritorijos planavimo procedūras. Nors pastaruoju metu pasiūla didėja, kainoms tai nedaro įtakos ir jos nemažėja. Šiuo metu gyvenamosios ar poilsio paskirties patalpų kainos vidutiniškai svyruoja nuo 2100 eurų už kv. m iki 3500 eurų už kv. m, bet yra pasiūlymų, siekiančių ir 5800 eurų už kv. m“, – sako D. Jasaitis. Anot jo, taip yra dėl to, kad šioje teritorijoje griežtai reglamentuojamos statybos ir dažniausiai tai yra ne naujos statybos, o esamų pastatų rekonstrukcijos.

Merui pritaria ir „Inreal“ NT analitikas Robertas Žulpa. Anot jo, Neringos būsto rinka nėra didelė, tačiau pasižymi stabilumu. Nuo 2009 m. iki dabar Neringos antrinėje rinkoje be didesnių svyravimų per metus vidutiniškai parduodama po 50–60 butų, o 2016-ieji naujų projektų plėtotojams Neringoje buvo rekordiniai nuo pat krizės laikų – per metus parduoti 53 naujos statybos butai. Pirkėjai buvo aktyvūs ir pernai.

Pasak R. Žulpos, dėl unikalios vietos bei ribotos pasiūlos būsto pardavimo kainos yra aukščiausios ir stabiliausios visoje Lietuvoje, o per pastaruosius 2 metus bendras kainų lygis Neringoje pastebimai auga. „Bendras pasiūlos kainų lygis Neringoje šiuo metu siekia 3 tūkst. eurų už kv. m ir yra apie 10 proc. aukštesnis nei Vilniaus prestižinės klasės segmento vidurkis“, – sako jis.

Tai analitikas sieja su krizės metu sustojusių darbų atnaujinimu: Neringoje po krizės buvo likę daug pradėtų statyti ar statyboms parengtų projektų su statybos leidimais. 2016–2017 m. nemažai tokių projektų buvo parduoti plėtotojams, jie pradėjo statybas, o naujų rinkoje atsirandančių projektų kainų lygis beveik visada būna aukštesnis už esamą vidurkį. „Tačiau dabartinis Neringos būsto kainų lygis dar nepasiekė ikikrizinio kainų lygio – tuomet Neringos pasiūlos kainų lygis siekė apie 4 tūkst. eurų už kv. m“, – pabrėžia R. Žulpa.

Pirkėjai — iš Vilniaus ir Kauno

Anot D. Jasaičio, pažvelgę į NT skelbimus matytume, kad daugiausia siūloma įsigyti poilsiui tinkamus apartamentus ir butus, kurių dydis svyruoja nuo 24 iki 80 kv. m, bet įsigyjami ir kotedžai, žvejo tipo sodybos. O „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas patikslina, kad, jų duomenimis, tai 2–3 kambarių gyvenamosios ar poilsio paskirties būstas, įrengtas naujos statybos name, arba ką tik renovuoti 30–70 kv. m butai.“ Anot jo, didžiąją sandorių dalį sudaro naujos statybos arba renovuoti butai, kurių kaina yra apie 100–120 tūkst. eurų.

Vis dėlto tai absoliučiai neapibrėžta, neturinti jokių taisyklių, tradicijų rinka, kurioje sandoriai vyksta pasitelkus ne loginį mąstymą, finansinius skaičiavimus ar atsiperkamumą, bet emociją, teigia A. Petrikas. Žurnalui „Investuok“ jis teigė, kad nemažai pirkėjų ieško visiškai įrengto europinius standartus atitinkančio aukštos energinės klasės būsto, kuriame įdiegti modernūs inžineriniai sprendimai, kvartaluose su suformuota šiuolaikine infrastruktūra, automobilių vietomis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pan., taip pat su vaizdu į Kuršių marias, tad plėtotojai taip pat orientuojasi į klientus, gaunančius aukštesnes pajamas. „Bet dėmesio sulaukia ir poilsiui pritaikyti vidutinės klasės kainų būstai su terasomis ir balkonais“, – priduria jis.

Pasak „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovo, tikslinis Neringoje būstą perkantis klientas yra „šeima, turinti nuolatinį gyvenamą būstą Vilniuje arba Kaune, o investicijos skiriamos poilsiui pajūryje, tačiau galvojant apie perspektyvą ateityje būstą perparduoti“. R. Žulpa pritaria, kad tipinis pirkėjas – vieno iš didžiųjų Lietuvos miestų gyventojas, tačiau priduria, kad paprastai tai žmogus, „vertinantis Neringos unikalumą ir ramybę, bet mėgstantis aktyvų gyvenimo būdą: dviračius, burlentes, jėgos aitvarus ir kt.“

„Tai Lietuvos didmiesčių ar net kitų šalių gyventojai, pamilę šį kraštą ir įsigyjantys antrą būstą. Bet kartais santaupas investuoja ir vietos gyventojai“, – patvirtina ir Neringos meras.

Sezonas per trumpas

Į klausimą, ar poilsiui skirtų būstų pakanka, D. Jasaitis atsako, kad vyksta kurorto istorijai svarbių pastatų rekonstrukcija ir proveržis turi įvykti ir viešbučių sektoriuje. Pavyzdžiui, rekonstruotame verslo klasės viešbutyje numatyta įrengti daugiau nei 100 numerių bei sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančią paslaugų infrastruktūrą. Planuojama įkurti SPA, kuriame bus galima mėgautis baseinu, sūkurinėmis voniomis ir pirtimis, įrenti konferencijų centrą, kurį sudarys 2–3 dalykiniams susitikimams skirtos salės. Planuojama remontuoti ir poilsio namų kompleksą „Auksinės kopos“. Tačiau niekada netrūksta ir tokių, kurie nori apsigyventi privačiame būste, priduria jis.

Vis dėlto žurnalas „Investuok“ rado ir nelabai patenkintų – Preiloje keliolika kambarių poilsiautojams nuomojanti ir toje pačioje gyvenvietėje įsikūrusi ponia Stasė permainomis nelabai patenkinta. Ji sako, kad laikas, kai galima užsidirbti iš nuomos, Kuršių nerijoje labai trumpas: „Druskininkuose nėra tarpsezonio, o čia jis labai ryškus. Jei dar orai nelepina, lietuviai poilsiauti į pajūrį visai neskuba, todėl vien iš nuomos, jei nedirbi su užsieniečiais, kuriems bet koks oras tinka, išgyventi sunku. Pažįstu šeimų Nidoje, kurios gyvena iš nuomos, bet tokių nedaug.“

Kad iš nuomos neišgyventų, sako ir užpernai antrą būstą nuomai įsigijusi Virginija, bet pripažįsta: nedidelis vieno kambario butas pats save išlaiko – per sezoną uždirba tiek, kad užtenka ir mokesčiams, ir paskolai bankui visus metus mokėti.

Abi pašnekovės nerimauja, kad jei antruosius butus įsigijusių daugės, o jie irgi nuomos savo turtą poilsiautojams, jų pajamos gali sumažėti. Tačiau bent jau artimiausiu metu taip tikrai neturėtų nutikti. Populiariausiuose skelbimų portaluose Neringos gyvenvietėse butų ilgalaikei nuomai aptikti nepavyko. „Jei jų ir būna, tai taip mažai, kad nepakanka duomenų vidutinei kainai apskaičiuoti“, – patvirtino portalo „Aruodas“ vadovė Viktorija Steponavičiūtė.

Antrinėje rinkoje „daugiau grąžos“?

Sulaukti daugiau nuomininkų ne sezono metu ir atitinkamai daugiau uždirbti iš nuomos kol kas nerealu, nes kurortinis sezonas Kuršių nerijoje bent jau artimiausiu metu itin nepailgės. Tai patvirtina ir Neringos meras. Anot D. Jasaičio, nors lankytojų srautas pavasarį ir ypač pamažu šiltėjančiais rudens mėnesiais po truputį didėja, kurortas vis dar priklausomas nuo oro, o norint spręsti sezoniškumo keliamas problemas būtinos investicijos į sveikatingumo paslaugų sektorių. Bet jei jūsų tikslas – daugiau ar mažiau patikimai įdarbinti pinigus, Neringa, ko gero, būtų visai nebloga alternatyva.

O R. Žulpa primena, kad pirminėje Neringos rinkoje dominuoja ne investuotojai, bet pirkėjai, perkantys būstą kaip antruosius namus savo poreikiams. Anot analitiko, daugiausia būsto nuomai ieškoma antrinėje rinkoje – senesnio ar remonto reikalaujančio turto, nes toks turtas paprastai parduodamas pigiau ir iš jo galima sulaukti didesnės grąžos.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Aktualijų ir rinkų rubrikoje: Investuotojo atmintinė po atostogų ir situacijos analizė – kas vyksta? Žaliavos. Nafta – visi lyg ir pamiršo naftą, o ji mėnuo iš mėnesio brangsta – kokios galimybės?

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Peržiūrime pavyzdinius garsių Lietuvos investicijų valdytojų portfelius – kaip jiems sekėsi pastarąjį ketvirtį ir kokius pakeitimus jie atliko portfeliuose. Ko galima pasimokyti iš „Facebook“ akcijų istorijos?

INTERVIU: Interviu su privačiu investuotoju Žilvinu Speteliūnu. 2017-ais Žilvinas uždirbo 60 proc., šiemet jau 40 proc. grąžą – žurnale jis dėsto savo investavimo principus, įdomiausias poziciją ir asmeninių finansų tvarkymo logiką.

NT rubrikoje: Išsamiai nagrinėjame pliusus ir minusus – Pietų Europos kurortai: investuoti ar ne? Kituose rubrikos straipsniuose apie situaciją Lietuvoje – apetitas kreditams auga – kas toliau ir ar brangstant paskoloms – butai pigs?

Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno paveldosaugininkai nerimauja dėl planų statyti namus ant kapinyno (4)

Kauno paveldosaugosaugos specialistai nerimauja dėl grąžinamų žemės sklypų ir planuojamų...

Panevėžio policijos komisariatą statys buvusi „MG Valda“ (1)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės...

„Lietuvos energija“ ieško naujo biuro, pasirašytų 10 metų nuomos sutartį (9)

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ skelbia viešąjį pirkimą biuro nuomai. Kaip...

Statybos darbų trečią ketvirtį atlikta už beveik 1 mlrd. eurų (1)

Šiemet trečią ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 904 mln. eurų to meto kainomis.

Sumažėjo išduotų statybos leidimų (11)

Šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų...

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (72)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (7)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (45)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (65)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (585)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (551)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (122)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (105)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...