Praėjusią savaitę Finansų ministerija pranešė, kad išklausius suinteresuotų pusių teikiami patikslinti įstatymo pakeitimai dėl tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kuriuo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą.
Pranešime buvo rašoma, kad po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, jog žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas).
Taigi pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinta. Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų, mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei, viršijančiai dvi medianas, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
Kuodis: mokestis negali kompensuoti politinių dalykų
Ekonomistas prof. Raimondas Kuodis, paklaustas, kodėl būtent dabar šis projektas ištrauktas ir kaip jį vertina, sako, kad pirmiausia patys žmonės turėtų suprasti, kam tas mokestis bus skirtas.
„Seniai jau reikėjo šio mokesčio tam tikros reformos, nes jis toks begalvis – kas kaip sugalvoja, tas taip ir daro. Praėjusi valstiečių valdžia sugalvojo jį taikyti kaip tam tikrą gerovės mokestį ar turtingųjų apmokestinimą. Tarifas buvo iki dviejų procentų – visiškai kosminis <...>. Visų mokesčių pirmas testas yra konstitucinė dalis – kam jie egzistuoja. Tada visuomenei tampa žymiai aiškiau, ką su jais daryti, koks turi būti mokesčių dizainas, tarifai, išimtys ir visa kita“, – sako R. Kuodis.
Ekonomistas pastebi, kad šis mokestis būtų reikalingas kalbant apie infrastruktūrą, tačiau dabar valdžia, atrodo, nėra linkusi visuomenei aiškiai atsakyti į kylančius klausimus.
