Krepšinio arenos Lietuvai kainuos gerokai daugiau nei planuota

Grandiozinės arenų statybos atsiėjo gerokai daugiau nei planuota. Vien Panevėžio arena per kiek daugiau nei dvejus metus pabrango 43 mln. litų, Šiaulių arenos kaina statybų eigoje išaugo daugiau nei 12 mln. litų, dar nebaigtos Klaipėdos arenos statytojams ketinama primokėti arti 5 mln. litų, o jau baigtoje Alytaus arenoje taip pat prisireikė papildomų darbų.

Į statybų pradžioje numatytos kainos rėmus išsitenka tik pagrindinė artėjančio Europos vyrų krepšinio čempionato arena Kaune. Tiesa, Nemuno saloje plėtojamas projektas yra ir pats brangiausias.

Papildomi milijonai – Valdovų rūmų statytojams

Panevėžio arena baigta statyti 2008 m. rudenį. Statybos darbus čia atliko Panevėžio statybos trestas (PST), statantis ir skandalais apaugusius Valdovų rūmus. Kaip ir Valdovų rūmų atveju, arena gerokai pabrango.

2006 m., pačioje projekto pradžioje, Panevėžio savivaldybė apsiskelbė, kad bendra arenos vertė sieks 63 mln. litų. Po kiek mažiau nei metų pasirašyta sutartis su PST. Tik ne už 63, o už 86 mln. litų. Galiausiai, 2008 m. spalį, skelbiant apie statybų pabaigą, Panevėžio savivaldybė nurodė, kad bendra statinio vertė siekia jau 108 mln. litų. Didžioji dalis šios sumos – 70 mln. Lt – atkeliavo iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Šiaulių arenos statybos oficialiai baigtos 2007 m., ją, kaip ir areną Panevėžyje, statė PST. Per pusantrų metų arenos kaina ūgtelėjo kiek daugiau nei 12 mln. litų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Kaščionytė DELFI teigė, esą iš pradžių su PST buvo suderėta areną pastatyti už beveik 63,5 mln. litų, tačiau statybų eigoje prisireikė papildomų darbų už daugiau nei 12,1 mln. litų.

„Multifunkcinio komplekso statybos eigoje atsiradus arenos operatoriui, keitėsi kai kurių patalpų išdėstymas, todėl reikėjo atlikti techninio projekto korektūrą. Atsirado papildomų pakeitimų architektūrinėje dalyje, vidaus vandentiekio ir šildymo tinkluose, automatinėje gaisro gesinimo, apsauginėje signalizacijoje bei garso pranešimo sistemose. Buvo nuspręsta įrengti krovininį liftą bei pagaminti vaizdo ekraną. Buvo keičiamos platformos bei kėdės, - už 12 mln. litų atliktus darbus vardijo I. Kaščionytė. - Papildomos lėšos buvo reikalingos sporto komplekso prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbo projekto parengimui, techninio projekto koregavimui, multifunkciniam kompleksui reikalingo informacinio vaizdo ekrano (kubo) pagaminimui bei nenumatytų darbų pirkimui.“

Anot pašnekovės, Šiauliai galėjo apsieiti ir su kuklesniu biudžetu, tačiau tuomet arenai būtų daug ko pritrūkę. „Multifunkcinio komplekso statybai bei įrengimui buvo galima investuoti mažiau lėšų, tačiau nebūtų sukurta visa reikiama infrastruktūra varžybų organizavimui bei tinkamos sąlygos renginiams ir parodoms“, - aiškino I. Kaščionytė.

Klaipėdai reikia dar 5 milijonų

Dar nebaigtai Klaipėdos „Švyturio“ arenai taip pat prireikė papildomų pinigų. Beveik 5 mln. litų teks bendrovei „Vėtrūna“, kuri šiuo metu stengiasi laiku pabaigti Kauno areną.

„Taip, pabrangs. Šiuo metu papildomų darbų vertė sudaro 4,7 mln. Lt“, - DELFI sakė Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rima Beinoravičienė, paklausta, ar galutinė arenos kaina skirsis nuo tos, kuri nustatyta statybų pradžioje.

Anot jos, pradedant statybas su „Vėtrūna“ suderėta areną pastatyti už kiek daugiau nei 55,6 mln. litų, o galutinis statybų biudžetas vis dėlto persiris per 60 mln. Lt. Šiuo metu Klaipėdos arenos statyboms išleista beveik 32 mln. litų. R. Beinoravičienės teigimu, darbų atlikta už didesnę sumą, tačiau dar ne visi jie yra oficialiai pabaigti. Papildomus darbus už 4,7 mln. litų Klaipėda finansuos iš banko skolintomis lėšomis.

Alytaus arena veikia, bet jau reikia papildomų darbų

Alytaus arena, palyginti su kitomis, pabrango nežymiai. Dzūkijos sostinės arenos kaina padidėjo 1,65 mln. Lt. Iš viso darbus atlikusi bendrovė „Struktūra“ gavo 28,01 mln. litų, o statybų pradžioje pasirašytos sutarties vertė siekė kiek daugiau nei 26,35 mln. litų.

„Atsižvelgiant į papildomus FIBA reikalavimus, statybos eigoje buvo atlikti techniniai projekto keitimai ir pagal atliktus keitimus iš rangovo nupirkti papildomi darbai. Bendra objekto vertė padidėjo 1,65 mln. Lt. Sutarties padidėjimo pagrindinės priežastys – nauji reikalavimai kompiuterinei sistemai (vertė – 540 tūkst. Lt) ir papildomų patalpų, apie tūkstančio kvadratinių metrų, rekonstrukcija“, - arenos pabrangimo priežastis DELFI vardijo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas Sigitas Stumbras.

Tiesa, darbai Alytaus arenoje dar nebaigti. Nors renginiai sporto komplekse jau vyksta, savivaldybė šiuo metu vykdo viešojo pirkimo konkursą komplekso šiltinimo darbams įsigyti. Anot S. Stumbro, tokių darbų prireikė senajam Alytaus sporto rūmų pastatui, prie kurio buvo „prilipinta“ naujoji arena. Alytiškiai viliasi, kad iki Europos čempionato starto šiuos darbus pavyks atlikti.

„Papildomai vykdomas pirkimas nėra susijęs su vykdytais darbais. Perkami darbai – buvusio pastato rekonstruotos dalies fasadų šiltinimas ir apdaila, pritaikant prie naujai pastatytos pastato dalies. Jeigu pirkimai įvyks sklandžiai, t.y. nebus skundų, darbus planuojama pabaigti iki čempionato pradžios“, - sakė S. Stumbras.

Kaunas dar telpa kainos rėmuose

Nors neseniai skelbta, kad Kauno areną statanti bendrovė „Vėtrūna“ objekto kainą kilstelėjo beveik 8 mln. litų, laikinoji sostinė kol kas išsitenka numatytame statybų biudžete ir netgi planuoja išleisti šiek tiek mažiau. Tiesa, arena, kurioje vyks Senojo žemyno krepšinio pirmenybių finalas, kainuoja gerokai brangiau nei visos kitos.

„Pagal sutartį su Kauno savivaldybe bendrovės "Vėtrūna" , "Hidrostatyba" ir "Archiplanas" už darbą turėjo gauti 169 mln. Lt. Po 2010 m. atlikto kainų indeksavimo sutartinė kaina sumažėjo iki 160 mln. Lt. Gegužės 5 d. Kauno miesto taryba priėmė sprendimą pirkti papildomų paslaugų už 7,8 mln. Lt. Todėl visos Žalgirio arenos sąmata dabar siekia 167,8 mln. Lt“, - DELFI sakė už arenos statybas atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Visų arenų statybos iš dalies finansuotos ES struktūrinių fondų lėšomis, likusi kainos dalis teko savivaldybių biudžetams.