Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų efektyvumas neretai yra 50–60 proc,., todėl malkų reikia daug, o naudos iš pro kaminą išlekiančių dūmų mažai.
„Tik aplinką teršia, – sako prieš kelerius metus savo namų Trakų rajone šildymo sistemą atnaujinę Jolanta ir Gerimantas. – Kainavo daug, nes įsirengėme geoterminį šildymą, bet tai labai patogu – vieną kartą paspaudi mygtuką, ir visus metus gali nesukti galvos.“
Nauja šildymo sistema patenkinti ir Vilniaus pakraštyje gyvenantys Vidmantas su Ligita: „Šilumos siurblį, kuris mums gamina ir šilumą, ir karštą vandenį, vietoj seno kietojo kuro katilo įsirengėme naudodamiesi valstybės parama. Bet tai labai išaugino elektros sąnaudas, todėl žengėme kitą žingsnį – įsirengėme saulės elektrinę.“
Pasakyti, kokią ekonominę naudą davė šildymo sistemų atnaujinimas, negali nei vieni, nei kiti. Neskaičiuoja – sako, kad jiems svarbiau tai, jog nereikia kasdien glėbiais iš pašiūrės nešti malkų ar užkrauti jos granulių maišais.
Remia žaliąsias technologijas
Susigrąžinti dalį lėšų, investuotų į šildymo sistemų individualiuose namuose modernizavimą, galima ir dabar.
„Finansinę paramą gali gauti žmonės, norintys senus neefektyvius biokuro katilus, kūrenamus malkomis, pjuvenomis, briketais, pasikeisti į naują 5 klasės biokuro katilą arba šilumos siurblį. Tai gali būti „oras-vanduo“, „vanduo-vanduo“ ar „žemė-vanduo“ principais veikiančios šilumos sistemos“, – sako Energetikos ministerijos Investicijų skyriaus patarėja Reda Lichadziauskienė.
Pasak jos, norint gauti paramą keisti seną katilą individualiame gyvenamajame name, jis turi būti baigtas statyti ne vėliau kaip 2014 m. ir turi būti neprijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos. Kadangi kompensuojama tik įranga, kuri įsigyta po to, kai Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) paskelbiamas kvietimas teikti registracijos formas, pasidomėti įranga ji pataria iš anksto, o įsigyti ją tik gavus APVA patvirtinimą, kad finansavimas skirtas.
Paramos dydis priklauso nuo įrenginio, kurį gyventojai pasirinks, įkainio už 1 kW ir paties įrenginio galingumo, ir siekia iki 50 proc. investicijos, – nesvarbu, už kiek tą įrenginį įsigijote.
„Jei gyventojas X vietoj seno katilo nutarė įsirengti 5 klasės biokuro katilą, kurio galingumas 20 kW, kurio fiksuotasis įkainis 150 eurų/1 kW, jis gali gauti 1500 eurų paramą, jei gyventojas Y vietoj seno katilo nutarė įsirengti šilumos siurblį „oras-vanduo“ su integruotu vandens šildytuvu, kurio galingumas 10 kW ir fiksuotasis įkainis 661,79 euro/1 kW, jis gali gauti 3308,95 euro paramą, o gyventojas Z, vietoj seno katilo nutaręs įsirengti šilumos siurblį „žemė-vanduo“ be integruoto vandens šildytuvo, kurio galingumas 10 kW (jo fiksuotasis įkainis 653,82 euro/1 kW), gali gauti 3269,10 euro paramą“, – žurnale „Investuok“ pateikia pavyzdį ministerijos atstovė. Fiksuotus įkainius galima rasti Energetikos ministerijos ir www.esinvesticijos.lt tinklalapiuose.
Tokia parama per tris kvietimo teikti paraiškas etapus (praėjusių metų pavasarį, šių metų pradžioje ir šių metų rudenį) iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų buvo skirta beveik 6900 fizinių asmenų. Iš viso jiems skirta beveik 21 mln. eurų. Dar vieną kvietimą teikti paraiškas ketinama skelbti kitų metų kovą. Senų katilų keitimą planuojama remti ir 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpiu, tad laiko pasinaudoti parama dar yra.
„Senų katilų keitimas moderniais – vienas geriausių sprendimų saugant gamtą ir jos išteklius, mažinant aplinkos taršą ir siekiant, kad iki 2030 m. 45 % Lietuvoje sunaudojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), o parama padeda gyventojams pereiti prie tvarios ir atsinaujinančios energetikos ir didina energijos vartojimo efektyvumą namų ūkiuose“, – aiškina R. Lichadziauskienė.
Ji priduria, kad šalies gyventojai, norintys modernizuoti savo šildymo sistemas, gali pasinaudoti parama ir saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti, apie kurias žurnalas „Investuok“ rašė š. m. vasario numeryje, – tuomet naujas katilas ar šilumos siurblys naudotų žaliąją elektrą.
Dujoms paramos nėra
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas šildymą dujomis vadina efektyviu, jei namas statytas neseniai ir sunaudoja mažai šilumos, tačiau ne geriausiu pasirinkimu.
Pasak jo, nors šiuolaikinių automatizuotų dujinių katilų priežiūra gana paprasta, dujinis šildymas turi trūkumų: „Reikia, kad gamtinių dujų įvadas jau būtų atvestas iki namo arba būtų galima jas atsivesti. Be to, sunku pasakyti, kokia ateityje bus dujų kaina. Ir svarbiausia – tai ne AEI ir ateityje jo vis tiek teks atsisakyti.“
Ir paramos, jei sumanysite seną katilą keisti dujiniu, taip pat nesitikėkite.
„Vienas iš paramos, skiriamos keičiantiems senus kietojo kuro katilus moderniais, tikslų – mažinti iškastinio kuro, kuriam priskiriamos dujos, naudojimą. Todėl naujų dujinių katilų įrengimas ir nefinansuojamas“, – pabrėžia R. Lichadziauskienė.
Elektra: patogu, bet labai brangu
Įrengti namų šildymo elektra sistemą daug nekainuos.
„Jei neįrenginėsite elektrinių kilimėlių visame name, o statysitės tik elektrinį katilą, nagingam šeimininkui turbūt net meistrų samdyti nereikės. Bet jei neturite savo saulės elektrinės, nežinia, ar jūsų naudojama elektra bus žalia, o šildytis elektra bus brangu. Net nėra prasmės svarstyti, kiek ji kainuos ateityje, į visus klausimus atsako paprastas palyginimas: kiekviena kWh šilumos, pagaminta elektrinės šildymo sistemos, bus maždaug triskart brangesnė negu centralizuotai tiekiama šiluma“, – žurnale „Investuok“ tikina G. Šiupšinskas.
Be to, kad nešaltumėte dingus elektrai, reikės įsirengti kokią nors atsarginę sistemą.
Naujo 100 kv. m namo šildymo elektra sąskaita per metus viršytų 1000 eurų, skaičiuoja šildymo sistemų ekspertas, UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius. „Dyzelinas pigesnis – to paties namo šildymas per metus kainuotų per 600 eurų, bet čia jau ne kaina svarbu – man asmeniškai būtų baisu net apie tai pagalvoti“, – sako ekspertas.
Malkos pigiau, granulės patogiau
Naujos kartos automatizuoti biokuro arba kietojo kuro katilai – nebrangus ir patogus pasirinkimas.
„Pakeitę seną kietojo kuro katilą į granulinį, į katilinę eisite ne kasdien, bet kartą per savaitę“, – sako G. Šiupšinskas.
Nors malkos pigesnės negu granulės, pastarosios kaitresnės, ir jei granulinis katilas tinkamai sureguliuotas, jo efektyvumas gali siekti 80–90 proc., todėl brangesnio kuro sunaudosite mažiau. Tai reiškia, kad pasinaudoti parama ir įsirengti naują automatiškai valdomą katilą apsimoka. Kita priežastis keisti seną kietojo kuro katilą – jei neturite talpyklos šilumai akumuliuoti, temperatūra patalpoje svyruoja, nes kai katilas pasiekia savo maksimalią galią, ji po truputį ima kristi; kartu kris ir temperatūra patalpose, o „turintys automatinį, pvz., granulinį katilą, dėl to gali nesukti galvos – nustatė patalpose 20 C temperatūrą, ir automatika pati dozuoja kurą“, – sako mokslininkas.
Kita vertus, primena S. Tamulevičius, visoms kietojo kuro katilinėms reikia vietos, nes teks kur nors sudėti atsargas, reikės rūpintis ir kaminu. Be to, granulinių šildymo sistemų kaina yra aukštesnė už kitų, kuriose naudojamas kietasis kuras, o kokybiški katilai nepigūs.
Tačiau seno kietojo kuro katilo keitimo moderniu nereikėtų vertinti vien ekonominiu aspektu, teigia G. Šiupšinskas, nes šiuolaikiniai katilai – tiek kūrenami malkomis, tiek granulėmis – tausoja aplinką.
Lygindamas kietojo kuro katilus su šilumos siurbliais mokslininkas juokauja: „Jei nusibodo kaminas ant stogo, pamirškite malkas ir granules. Bet pasirinkę šilumos siurblį atsikrato ne tik kamino – padaugės laisvos vietos pašiūrėje ar sandėliuke.“
Tačiau, anot S. Tamulevičiaus, didžiausias privalumas – kai nereikės nuolat rūpintis kuru ir katiline, atsiras daugiau laisvo laiko: „Laikas – pačios brangiausios sąnaudos! Todėl ir populiarėja jį taupančios šildymo sistemos, nors jas įrengti brangiau.“
Oras, vanduo, gruntas
Tai raktiniai žodžiai, kuriais galėtume apibūdinti šilumos siurblių įvairovę. Šilumos siurblius „oras-vanduo“, kurie šilumą iš oro lauke geba išgauti net esant minusinei temperatūrai ir ja šildo į namo šildymo sistemą tiekiamą vandenį, ir „oras-oras“, kurie šilumą taip pat išgauna iš oro lauke, tačiau į patalpas pagal poreikius pučia šiltą arba šaltą orą, S. Tamulevičius vadina efektyviausiais ir taupiausiais, jei atmesime malkas.
Nors elektra, kurią jie naudoja, palyginti brangi, ekspertas teigia, kad „gaminti šilumą šilumos siurbliais apsimoka“ – jis skaičiuoja, kad įrengti sistemą „oras-oras“ minėtame 100 kv. m name kainuotų apie 3 tūkst. eurų, sistemą „oras-vanduo“ – apie 5 tūkst. eurų, o su karštam vandeniui ruošti skirtu elektriniu šildytuvu – apie 6 tūkst. eurų, tačiau vandens šildytuvas atsipirktų per 4 metus.
Kiek kitaip šilumos siurblių patrauklumą vertina G. Šiupšinskas. Anot mokslininko, jei šaltukas gerokai spusteltų, oriniams šilumos siurbliams prireiktų elektrinių šildytuvų pagalbos, o gaminančiais šilumą iš AEI šiuos šilumos siurblius galėtume vadinti tik jei jie naudotų žaliąją elektrą. Kita vertus, šilumos siurblių kainos palyginti aukštos ir priklauso nuo galios, o jų efektyvumas – nuo oro ar kito šaltinio, iš kurio imama šiluma, temperatūros, ir tos temperatūros, kurios mums reikia.
„Kai aplinka, iš kurios siurblys ima šilumą, labai šalta, jis ima veikti kaip elektrinis šildytuvas. Tuo metu iš vienos kWh elektros jis pagamina vieną kWh šilumos, nors įprastai gali pagaminti nuo 2 iki 4 kWh šilumos. Ir kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo labiau mažėja jo efektyvumas, tuo daugiau elektros jis sunaudoja“, – sako mokslininkas.
Šilumos siurblį, jei tai numatyta pačiame įrenginyje, žiemą galima naudoti patalpoms šildyti, o vasarą vėsinti. Tačiau G. Šiupšinskas abejoja, ar visiems patiks nuolat veikiantis „kondicionierius“. Kita vertus, jei norite, kad sistema „oras-vanduo“ veiktų tikrai efektyviai, bet jūsų namuose tebestovi radiatoriai, teks išmesti juos lauk ir įsirengti grindinį šildymą, kuriam pakanka 30–35 C vandens.
„Jei šilumos siurbliu planuojate ruošti ir karštą vandenį, reikės aukštesnės, apie 55–60 C, temperatūros, todėl siurblys sunaudos daugiau elektros, o jo efektyvumas mažės. Dėl to kai kurie žmonės šilumos siurblius naudoja šildymui, o vandenį šildo elektriniais šildytuvais, bet tada reikia skaičiuoti iš naujo – gal apsimoka įsirengti saulės elektrinę?“ – svarsto G. Šiupšinskas.
Geoterminio šildymo būdo („gruntas-vanduo“ arba „vanduo-vanduo“) esmė – naudojama šiluma, kuri susikaupia tam tikrame grunto ar gruntinio vandens lygyje ir išlieka nepakitusi net keičiantis žemės paviršiaus temperatūrai; ja pašildomas vanduo, kuris paskui nukreipiamas į namo šildymo sistemą.
Anot specialistų, tai tausojantis aplinką ir efektyvesnis už sistemas „oras-oras“ bei „oras-vanduo“ nuosavų namų šildymo būdas, tačiau nusprendusiems jį įsirengti prireiks didžiausių investicijų. Nors šios automatizuotos sistemos nereikia nuolat prižiūrėti, ją naudoti pigiau už „oras-vanduo“, o ją įrengiant taip pat galima gauti kompensaciją, rinktis šį būdą S. Tamulevičius pataria tiems, kurių nevaržo finansiniai ištekliai.
„Ją įsirengti kainuotų apie 11 tūkst. eurų. Palyginti su sistema „oras-vanduo“ ar „oras-oras“, investicija į geoterminį šildymą atsipirktų per 40 metų“, – sako jis.
O G. Šiupšinskas priduria, kad jau po 15 metų gali prireikti kapitalinio geoterminio siurblio remonto, ir tai jau papildomos išlaidos. Jis primena, kad jei yra galimybė vamzdžius išvedžioti po kiemą, tokį šildymą įrengti kainuos pigiau nei tada, jei reikės daryti giluminį gręžinį.
„Be to, jei gruntas vandeningas, geoterminis siurblys turės iš ko paimti šilumą, o jei smėlis – paėmė šilumą, ir atšalo gruntas. Tada jau pačiam siurbliui bus sunku gyventi“, – teigia mokslininkas.
Galimybė sutaupyti – iliuzija
Lygindamas įvarius šildymo būdus, S. Tamulevičius išskiria kelis esminius dalykus: „Šilumos siurbliai turi daugiau pranašumų negu kietojo kuro ar dujinis katilas. Visų pirma galima panaudoti saulės energiją. Be to, šilumos siurbliai nesprogs ir nesukels gaisro, jiems nereikia kamino, nereikia valyti pelenų ir rūpintis kuru, nereikia magistralinio dujų vamzdyno ar rūpintis dujų balionais. Visi šilumos siurbliai, jei jie naudoja žaliąją elektrą, draugiški aplinkai, bet, pavyzdžiui, siurblio „oras-vanduo“ įrengimas beveik du kartus pigesnis už geoterminį.“
Kad ir kokį šildymo būdą pasirinktumėte, pirmiausia, jei gyvenate sename name, reikia jį apšiltinti, kitaip apskritai neverta investuoti į naują šildymo sistemą, nes vis tiek šildysite orą lauke, primena G. Šiupšinskas. O tada, jei kišenė leidžia, geriau įsirengti kelias viena kitą papildančias šilumos gamybos sistemas.
Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad ne visos šilumos gamybos technologijos sutaria su visomis šilumos perdavimo sistemomis: „Šilumos siurblys gerai draugauja su grindiniu šildymu, nes užtenka žemesnės temperatūros vandens, tačiau jei šiluma gaminama siurbliu „oras-vanduo“, o šiluma naudojama buitiniam karštam vandeniui ruošti, užėjus dideliems šalčiams šilumos siurblys nepagamins reikiamos 55 C temperatūros šilumnešio be elektrinio šildytuvo.“
Anot mokslininko, didžiausia besirenkančiųjų klaida – skaičiuoti tik katilo ir kuro kainą, bet neįvertinti jo priežiūros per visą eksploatavimo laikotarpį, sugaišto laiko, galimybės reguliuoti temperatūrą būste ir komfortą. O „ekonominiu požiūriu pagrindinis rodiklis vertinant naujo namo šildymo sistemą yra investicijos, nes šilumos sąnaudos bus gana mažos , – per 10 metų palyginti su investicijomis, susidarys gana nedidelė suma“.
Aklai pasitikėti įrangos pardavėjais taip pat nereikėtų, nes tas, kuris atstovauja šilumos siurblių gamintojams, tikins, kad geriausia rinktis pastarąjį būdą, o tas, kuris turi bendrų interesų su granulinių katilų gamintojais, įrodinės priešingai. Nors žurnalo „Investuok“ skaitytojai mėgsta suskaičiuoti ir rinktis racionaliai, visgi universalaus atsakymo nėra, įvertinus savo norus ir finansines galimybes teks spręsti patiems. Todėl, kaip sako G. Šiupšinskas, „teisingiausiai pasirinks tie, kurie nepuoselės iliuzijų, kad investavę į naują įrangą daug sutaupys“.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – kodėl akcijų kainos toliau kyla? Nagrinėjame pagrindinius veiksnius ir požiūrius kodėl akcijų kainos ir toliau stiebiasi į viršų. Į rinkas pažvelgėme kiek iš šalies ir bandome atsakyti ko galima tikėtis tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Aktualijose nagrinėjame kas labiausiai laimės dėl J. Bideno pergalės JAV rinkimuose, kokie sektoriai, idėjos ir regionai turės prioritetą ir kaip atitinkiamai tai gali veikti tam tikras investicijas.
NT rubrikoje narstome namo šildymo klausimus – kokį sprendimą rinktis atrodo optimaliausia; pradedame naują straipsnių seriją – apie ką tikrai verta pagalvoti, jei ketinate patys organizuoti namo statybas. Nagrinėjame investicines galimybes į NT Šiauliuose – šiemet grąža čia bene didžiausia, bet kokios tolesnės perspektyvos ir kiek racionalu gyvenant Vilniuje ar Kaune ieškotis inveticinio NT Šiauliuose?
Vertybinių popierių biržos rubrikoje: nagrinėjame Šiaulių banko situaciją ir kiek šiuo metu patrauklios banko akcijos, taip pat gilinamės į gana sparčiai didėjantį Baltijos įmonių obligacijų skaičių – ar pavyksta smulkiesiems skolinti didelėms įmonėms ir kokios čia galimybės.
Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau. Taip pat išsamiai narstome „Nokia“ – ar pasikinkius 5G pavyks užkariauti pasaulį iš naujo.
Dienoraštis – Investuotojo Ž.Speteliūno mintys apie tai kodėl dabar visas dėmesys turi būti nukreiptas į JAV senato rinkimus sausio pirmomis dienomis Džordžijoje; – ir kodėl Žilvinas buvęs didžiausias „Teslos“ fanas, matęs didžiulę įmonės perspektyvą ir potencialą, nuolat apie ją rašęs žurnale „Investuok“ dabar PARDAVĖ „Teslą“. 10 kartų brangiau nei mokėjo. Ir vistik – kodėl?
Žaliavos: grūdų kainos aukščiausios nuo 2014 m., bet – kodėl ūkininkams ir investuotojams vertėtų nepamesti sveiko proto – kas kelia kainas ir kokios kitų metų grūdų kainų prognozės.
Investavimo ABC: prof. R.Jasinavičius dėsto investavimo principus, nurodo svarbiausius sritis ir pasakoja kaip susikurti gerovę.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, kelios laisvalaikio temos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką pastaruoju metu viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: investuok.eu
