„Dažnai klausiama dėl kurortų, ten – specifinė situacija. Kurortiniuose miestuose naujus butus dažniausiai perka užsienio investuotojai, bet ir jų būna labai mažai, pavyzdžiui, Palangoje Rusijos piliečiai įsigyja po 10–15 butų per metus. Kurortuose yra dviejų lygių rinka: Lietuvos gyventojai linkę mokėti iki 6 tūkst. Lt už kv. m, o užsieniečiai sumoka ir po 8 –10 tūkst. Lt už kv. m“, – žurnale „Investuok“ dėsto nekilnojamojo turto projektus plėtojančios bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.
Pasak jo, kalbant apie kitus miestus, Vilniaus nekilnojamojo turto rinka yra vienintelė likvidi Lietuvoje. Tai reiškia, kad sostinėje galima pakankamai greitai parduoti būstą.
Tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, jog pernai didžiausias butų sandorių aktyvumas tūkstančiui gyventojui buvo Klaipėdoje.
„Ekonomikos pakilimo metu Klaipėda atsiliko nuo kitų didžiųjų šalies miestų, todėl dabar pasiveja kitus regionus“, – pastebi M. Čiulada.
Specialistai skaičiuoja, kad naujų butų rinkoje šiuo metu daugiausiai parduodama ekonominės ir vidutinės klasės butų.
„Naujų prestižinių būstų rinka nėra likvidi – apyvartos menkos, jų pardavimas beveik visai sustojo, tačiau net neabejoju, kad ateityje taip pat turėtų atsigauti“, – sako D. Dargis.
Anot jo, investuojant į nekilnojamąjį turtą reikėtų analizuoti rinką, pasidomėti, kokie projektai numatomi viename ar kitame segmente.
Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje vidutinė būsto nuomos grąža siekia apie 5 proc.
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu.
