aA
Besiplečiantys Kauno priemiesčių kvartalai ir toliau tuštėjanti Laisvės alėja – taip dabar mūsų miestas atrodo architektui docentui Gintarui Balčyčiui.
Užliedžiai
© DELFI / Rafael Achmedov

Erdvės tarp pastatų, jų išvaizda ir žmonių savijauta mieste – taip sukuriama urbanistinė darna, įsitikinęs architektas.

Ar nugriautų senų sovietinių pastatų vietoje išdygę nauji nebus tokie patys arba dar prastesni?

G. Balčytis – Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos autorius, aktyvus Lietuvos architektų kūrybinio potencialo skleidimo pasauliui iniciatorius, pradėjęs ir jau kelerius metus sėkmingai rengiantis tarptautinę parodą „Houses LT“.

Gintaras Balčytis
Gintaras Balčytis
© Savaitraštis Kaunui / Ramūnas Guiga

Jis parengė Vienybės aikštės sutvarkymo projektą, inicijavo tarptautinį architektūros ir urbanistikos konkursą, skirtą Laisvės alėjos rekonstrukcijai, ir vadovavo jam, suprojektavo dviejų bankų pastatus Kaliningrade ir daug kitų įvairios paskirties objektų Lietuvoje bei užsienyje. Tačiau, nors ir yra labai užimtas, jo širdis visuomet pradeda stipriau plakti būnant ir dirbant Kaune.

- Kaip keičiasi nekilnojamojo turto (NT) rinka Kaune? Prieš ekonomikos nuosmukį formavęsis NT burbulas subliūško ir įsivyravo ramybė. Ar matote pokyčių gyvenamųjų namų statyboje?

- Kaune pokyčiai yra akivaizdūs, anksčiau būdavo daug popierinių projektų: dėl įvairių priežasčių jie buvo tik aprašomi, tačiau realiai neįgyvendinami.

Kaunas – konservatyvios linijos miestas. Ar tai gerai? Net nežinau, tiesiog gyvenimas Kaune slenka lėtesniu ritmu.

Dabar vyksta gyvenamųjų kvartalų statybos užmiestyje, o pačiame mieste plėtra sulėtėjusi. Spaustuvininkų g. baigiamas statyti A klasės daugiabutis, iškilo jau trys daugiabučiai Brastos g., kitame krante priešais Kauno pilį. Kurpių g. auga nedidelės apimties pastatėliai.

Ir tikriausiai daugmaž viskas. Suprantama, centrinėse miesto vietose projektuojami ne ekonominės klasės butai, pati vieta brangi, o pastatai čia turi būti aukštesnio architektūros lygio. Greičiausiai didelės paklausos nėra, todėl ir statybos nevyksta.

Daugiau daugiabučių statoma toliau nuo centro. Žinoma, viskas dėl ekonominių sumetimų.
Aš Kaune pastebiu aktyvesnę komercinę statybą. Manau, administracinių pastatų kyla daugiau nei gyvenamųjų.

- Kauniečiai pasižymi tuo, kad pirmenybę visais laikais teikė individualiam namui, ne butui. Gal todėl plėtra vyksta būtent priemiesčiuose, o ne pačiame mieste? Ar Kaunas nuo to nukenčia? Ar keičiasi Kauno kaip didmiesčio veidas?

- Miesto energiją sukuria jaunesnio ir judresnio gyvenimo būdo žmonės, o jie linkę keisti gyvenamąją vietą, aplinkybes, darbo pobūdį.

Namas priemiestyje nėra jų trokštamas objektas. Tačiau ši visuomenės dalis labiau koncentruojasi Vilniuje. Sostinėje žmonės nėra tokie sėslūs, rizikuoja, perka nedidelius butus miesto centre arba nuomoja.

Kaunas – konservatyvios linijos miestas. Ar tai gerai? Net nežinau, tiesiog gyvenimas Kaune slenka lėtesniu ritmu.

Didesnė geresnių butų paklausa miesto centre – didmiesčio vystymosi požymis. O Kaune, miesto centre, regis, nėra nei būstų pasiūlos, nei paklausos. Apmirusi Laisvės alėja ir kitos centro dalys rodo, kad Kaunas kaip didmiestis nyksta.

- Kas atsitiko, kad miesto centras tapo nebepatrauklus kauniečiams? Ir ką priemiesčio gyventojai veikia Kaune?

Kaunas Laisvės alėja Soboras
Kaunas Laisvės alėja Soboras
© DELFI / Kęstutis Kasciukevičius


- Miesto gyvenimą sukuria miestiečiai, o užmiesčio gyventojai atvažiuoja čia tik dirbti. Ką tai reiškia?

Jie teršia orą, vairuoja automobilius, vežioja vaikus į mokyklas, darželius. Jie gyvena gamtoje – jiems gerai, bet didelės pridėtinės vertės miestui jie neduoda.

Vienintelis dalykas – priemiesčio gyventojai pridėtinę vertę sukuria prekybos centrams. Bet tai neturi nieko bendra su miesto gyvenimu. Ar miestas nyksta? Sunku atsakyti, dar reikia laiko.

Pasikeitusiam miesto vaidmeniui įtakos turėjo žemės kaina. Žemę grąžinus savininkams, aplink Vilnių ir Kauną buvo masiškai perkeliamos žemės, jos išdalytos sklypais ir parduotos. Jų kaina tuo metu buvo nepalyginti mažesnė nei buto miesto centre. Be to, mieste tuo metu ir nebuvo pasiūlos. Taip ir susiformavo tradicijos gyventi užmiestyje.

Tiesa, nieko nauja čia neatrandame – ta pati situacija buvo JAV, kai nemažai miestų gyventojų išsikraustė toliau nuo centro.

Didesnė geresnių butų paklausa miesto centre – didmiesčio vystymosi požymis. O Kaune, miesto centre, regis, nėra nei būstų pasiūlos, nei paklausos. Apmirusi Laisvės alėja ir kitos centro dalys rodo, kad Kaunas kaip didmiestis nyksta.

Miesto viduryje tiesiog tapo nesaugu gyventi, daugėjo nusikaltimų, gatvėse pasidarė tuščia ir baugu. Tą kelią amerikiečiai jau nuėjo, dabar viską daro, kad tik parviliotų žmones į miestų centrus.

O štai Vilniuje tendencija kitokia: čia gyvena daugiau skirtingo išsilavinimo žmonių, daugiau užsienio piliečių. Todėl ir nekilnojamojo turto rinka skiriasi. Kai verslininkai ėmėsi gaivinti senas gamybines teritorijas, visi iš jų juokėsi, kad už tokią kainą sode gerą namą galima nusipirkti. Tačiau tuos vadinamuosius loftus žmonės pirko ir perka. Vilniaus centras gyvas, skirtingai nei mūsų Laisvės alėja.

Lietuvoje apskritai mažėja žmonių, tik sostinė gali pasidžiaugti jų skaičiaus augimu. Aš spėju, kad jeigu Kaune atsirastų ne prestižinių butų miesto centre pasiūla, kauniečiai ir vėl atsigręžtų į šį miestą.

Per kokį dešimtmetį Kauno centras ir pats miestas atsigautų.

- Pastebėjote, kad Kaune pastaraisiais metais statoma nemažai komercinės paskirties pastatų. Kodėl verslininkai rizikuoja ir investuoja pinigus būtent į šį NT segmentą?

Kodėl kauniečiai išsikraustė į priemiesčius?
© DELFI / Rafael Achmedov


- Mane džiugina, kad ši rinkos dalis atsigauna. Nauji biurų pastatai prie „Akropolio“, netoli Kauno pilies, Savanorių pr. – tai rodo, kad miestas tikisi investicijų. Kol dar nėra galutinio vaizdo, sunku kalbėti apie šių pastatų architektūrą.

Pati situacija atrodo gerai, nes miesto valdžia kuria optimistinį scenarijų. Verslininkai patikėjo, jog Kaunas – įdomus ir patrauklus miestas. Atsiranda plyno lauko investicijų. Gal manoma, kad Vilnius pakankamai prisipildė ir Kaune galima lengviau rasti biurų nuomininkų?

- Kaip, jūsų akimis, atrodo priemiesčiai, kokia čia vyrauja architektūra?

- Mane džiugina estetinė priemiesčių kvartalų pusė. Vis dažniau pastebiu tendenciją: vienas statytojas perka sklypą, suskirsto jį mažais plotais, pats stato panašaus stiliaus namus, pats ieško pirkėjų, parduoda.

Tokie kvartalai yra ne chaotiški, jų architektūra – vientisa, infrastruktūros klausimai išspręsti iš anksto.

O prieš dešimtmetį NT verslas buvo greitas: nusiperki sklypą, išdaliji mažais plotais ir pardavinėji. Tokį sklypą įsigiję žmonės statė, ką norėjo ir kaip norėjo. Iš to radosi didžiulis chaosas: vienas namas – modernus, kitas – bet koks, neskoningas.

Gatvės tokiuose kvartaluose neasfaltuotos, gyventojai konfliktuoja, kas turėtų tuo pasirūpinti. Prašoma rajono savivaldybės pagalbos, ši neranda pinigų. Bet, mano nuomone, infrastuktūra turėjo pasirūpinti sklypų pardavėjas.

- Kokie jums atrodo sovietmečiu iškilę daugiabučių kvartalai? Ar liūdnas jų vaizdas negadina miesto įvaizdžio?

- Turime tokį sovietinių laikų palikimą ir nieko čia nepakeisi. Išties jų vaizdas labai liūdnas. Sovietiniai stambiaplokščiai namai yra labai prasti, gyvenimo sąlygos juose itin prastos, jau nekalbant apie aplinką.

Nerealu, kad kas nors ims, juos nuvers ir pastatys naujus.

Jeigu renovacija vyktų kvartalais, gautume geresnį rezultatą, negu turime.

Nes dabar po renovacijos vienas daugiabutis atrodo puikiai, o šalia esantys – dar prasčiau. Kad ir kiek pinigų investuojama į senųjų daugiabučių renovaciją, iš esmės jų architektūra nepagerėja.

Tačiau didžioji dauguma šio sovietmečio palikimo liko tokia, kokia ir buvo: skirtingi balkonai, vienur pakeisti langai, kitur – ne, namų sienos iš lauko nudažytos skirtingomis spalvomis – statinys atrodo lyg padalytas į daug dalių, nes kiekvienas gyventojas nusidažo savo sienos gabaliuką, vaizdas chaotiškas.

Šiuose kvartaluose gyvena ne patys turtingiausi žmonės, taigi natūralu, kad jie negali sau leisti ne tik renovacijos, bet ir nusipirkti naujesnio buto.

- Kas jus Kaune džiugina ir kas kelia nerimą?

- Ne aš vienas pastebiu, kad Kaune judesio yra. Kuo džiaugiuosi? Kad pagaliau miesto gatvės asfaltuojamos. Net nedidelės Žaliakalnio gatvelės, kurios buvo beviltiškai nudaužytos, dabar atsigavo. Kaune matyti vienas kitas kranas, vadinasi, vyksta statybos. Tas vaizdas mane irgi džiugina.

Kas kelia nerimą? Naujai statomų pastatų mastelis. Jis daug didesnis nei aplink esančių namų. Ar nauji pastatai padės miestui išlaikyti savitą veidą? Juk erdvės tarp pastatų, jų mastelis, žmonių savijauta mieste kuria urbanistinę darną.

Ji labai svarbi kalbant apie miestų architektūrą.

Visi labai keikė sovietinius pastatus, kurie dabar griaunami. Neramu, kad nauji pastatai nebūtų tokie patys arba dar blogesni.

Dar kelia nerimą pradėti ir nebaigti projektai. Vienas jų – mokslo muziejaus Nemuno saloje. Šį tarptautinį konkursą dar pernai rudenį laimėjo ispanai.

Pagal planus jau turėjo prasidėti statybos, bet kažkas užstrigo. Būtų gaila, jei toks projektas nebūtų įgyvendintas.

Šis objektas pakeltų Kauną į kitą lygį. Tai – svarbus nacionalinis objektas, o tokie konkursai atkreipia dėmesį į mūsų miestą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Panevėžio policijos komisariatą statys Mockaus įmonė

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės...

„Lietuvos energija“ ieško naujo biuro, pasirašytų 10 metų nuomos sutartį (6)

Energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ skelbia viešąjį pirkimą biuro nuomai. Kaip...

Statybos darbų trečią ketvirtį atlikta už beveik 1 mlrd. eurų

Šiemet trečią ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 904 mln. eurų to meto kainomis.

Sumažėjo išduotų statybos leidimų (6)

Šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų...

Kaune pristatant naują viešojo transporto programėlę keleiviams bus taikomos nuolaidos (8)

Kauno savivaldybė ruošiasi pristatyti naują viešojo transporto programėlę, siekiant ją...

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (411)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (56)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui  paskelbė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, papildyta 23.22 (49)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (623)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę (5)

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (28)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Kunigas savo parapijiečius šiurpino „Porsche“ automobiliu, kurį traukė įkinkyti mažamečiai vaikai (61)

Maltos Gozo salos kunigas, sukėlęs nemenką skandalą savo sprendimu po parapiją pasivažinėti...

Psichologė išskyrė 7 mąstymo įpročius, kurie nėra teisingi, bet daro įtaką mūsų savijautai (9)

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada...

Skandalingasis rusų milijonierius už dyką atiduoda Kurtinaičio treniruoto klubo akcijas Rusijoje paskelbtas bankrotas (3)

Skandalingais pareiškimais ir elgesiu pagarsėjęs rusų milijonierius Dmitrijus Gerasimenka...

Išrinkta „Dydžio (r)evoliucijos“ nugalėtoja: filmavimo metu įvyko ir sužadėtuvės (57)

Šį trečiadienio vakarą LNK televizijos eteryje paaiškėjo pirmojo Lietuvoje plius dydžio...