aA
Naujo baseino Klaipėdoje projektas pamažu įgyja realius kontūrus – jau išrinkta vieta, kur jis turėtų iškilti, apskaičiuota, kiek teks pakloti už statybas. Ir nors didžioji dauguma klaipėdiečių mano, jog pastatyti naują baseiną būtina, jau dabar nuogąstaujama, kad pasiplaukiojimas jame kainuos labai brangiai.
Klaipėdos arenos pašonėje iškils naujas baseinas
© AFP/Scanpix

Rinko iš septynių vietų

Klaipėdoje šiuo metu veikia vos trys baseinai, kurių kiekvieno vandens plotas viršija 20 kvadratinių metrų ir kuriais klaipėdiečiai gali naudotis neužsisakydami papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pirties.

Uostamiestis atsilieka nuo visų didžiųjų šalies miestų pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį baseinų skaičių. Klaipėdos lyginti su panašaus dydžio, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, miestais net neįmanoma. Ten viename mieste, kur gyventojų yra beveik tiek pat kaip uostamiestyje, vidutiniškai veikia 16 baseinų.

Dėl prastos baseinų infrastruktūros Klaipėdoje daugybę metų buvo kalbama apie naujo tokio statinio poreikį.

Iš pradžių buvo numatyta 50 metrų ilgio baseiną statyti P.Lideikio gatvėje, tačiau šiemet baigta galimybių studija, kurios rengėjai, įvertinę įvairius parametrus, išrinko kitą vietą.

Ji – prie „Švyturio“ arenos. Ši vieta rinkta iš septynių galimų, o geriausia pripažinta dėl išvystytų inžinerinių tinklų, gero susisiekimo, jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Galimybių studija kainavo apie 80 tūkst. litų. Didžioji dalis sumos bus sumokėta ES lėšomis.

Statys už 38 mln. litų

Šioje galimybių studijoje analizuota ne tik vieta, kur 50 m ilgio baseiną geriausia statyti, bet ir tai, kam jį pritaikyti, kokias zonas komplekse dar įrengti.

Atsižvelgiant į klaipėdiečių poreikius, kurie išaiškėjo atlikus apklausą, nustatyta, jog nauju baseinu turėtų naudotis ir sportininkai, ir savo sveikata besirūpinantys įvairaus amžiaus klaipėdiečiai.

Todėl studijos rengėjai siūlo statyti sporto kompleksą su 50 m ilgio baseinu ir tribūnomis tūkstančiui žiūrovų, sporto sale ir sveikatingumo zona. Pastarojoje siūloma įrengti pirčių, masažo kabinetų, kavinių, grožio salonų, vaikų kambarį.

„Savivaldybės pozicija yra tokia, kad 50 proc. baseino skiriama sportui, 50 proc. – visuomenės sveikatinimui. Kalba čia ne apie baseino plotą, o apie laiką“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.

Bendras sporto komplekso plotas būtų apie 4 tūkst. kvadratinių metrų, o pastato aukštis – iki 14 metrų.

Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, jog pastatyti naują baseiną kainuotų apie 38 mln. litų.

„Kaina preliminari. Ji dar gali keistis, kai bus įvertinta, kiek kainuotų įrengti kilnojamas baseino grindis. Šis siūlymas labai inovatyvus. Dėl slankiojančių grindų galima nesunkiai pakeisti baseino gylį“, – teigė A.Velykienė.

Ieško 100 tūkst. litų

Pinigų baseino statyboms tikimasi gauti iš ES, Valstybės investicinės programos. Dalį lėšų turės pridėti savivaldybė, svarstoma ieškoti ir privačių investuotojų.

Anot A.Velykienės, dar šiemet norima paskelbti tarptautinį architektūrinį būsimo baseino konkursą. Jo dalyvių prizams ieškoma rėmėjų, kurie skirtų apie 100 tūkst. litų.

Konkurso nugalėtojas esą galėtų parengti ir sporto komplekso techninį projektą. „Būtų gerai jį turėti kitais metais, kad galėtume teikti paraišką ES paramai 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu gauti“, – vylėsi pašnekovė.

Galimybių studijos rengėjai nurodė, jog parengti baseino techninį projektą truktų metus, o statybos – dvejus metus. Taigi tikėtina, kad sporto kompleksas galėtų pradėti veikti 2015 metų pabaigoje.

Tačiau A.Velykienė nesiryžo drąsiai įvardyti datos, kada baseinas atvers duris: „Mūsų siekis, kad jis būtų pastatytas tarp 2014 ir 2020 metų“.

Valdys verslininkai?

Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, jog naujo baseino rinkos potencialas yra per mėnesį gauti 530 tūkst. litų pajamų.

Jos jau ėmė vilioti ne vieną verslininkų grupę. Juo labiau kad galimybių studijos rengėjai taip pat ištyrė, kad baseiną būtų galima atiduoti valdyti koncesininkui.

Kita alternatyva – baseiną valdo savivaldybės viešoji įstaiga, kuri verslininkams išnuomoja tik sveikatingumo zoną.

„Dėl baseino valdymo modelio dar tikrai nėra apsispręsta, šis klausimas labai ankstyvas“, – tvirtino A.Velykienė.

Paklausta, ar klaipėdiečiams už pasiplaukiojimą baseine nereikės mokėti kosminių sumų, ypač jei šis bus atiduotas valdyti koncesininkui, pašnekovė tikino, jog savivaldybė sieks, kad baseinas būtų atviras klaipėdiečiams ir jame netrūktų lankytojų.

„Kalbėti, kad baseinas būtų išlaikomas iš gautų pajamų, drąsu. Iš savivaldybės biudžeto skiriami pinigai ir „Gintaro“ baseinui išlaikyti, todėl valanda pasiplaukiojimo jame kainuoja 10 litų, o privačiame baseine – 30 litų“, – apie galimas dotacijas iš savivaldybės biudžeto kalbėjo A.Velykienė.

„Dinamo“ ateitis – neaiški

Nors Klaipėdoje po kelerių metų atsiras naujas baseinas, tačiau jų skaičius uostamiestyje gali ir nepadidėti.

Neatmetama galimybė, jog tuomet užsidarys Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinas, geriau žinomas „Dinamo“ pavadinimu.

„Apie baseino uždarymą galvoju nuo pat savo kadencijos pradžios, nes įstaigai jis nėra naudingas ekonomiškai. Tačiau žmonės ateina, esame sudarę kelias sutartis su kariškiais, todėl laikomės. Bet jei naują baseiną dotuos savivaldybė ir jame klaipėdiečiams bus patrauklios kainos, pas mus sumažės lankytojų. Tuomet tikrai gali tekti užsidaryti“, – neslėpė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

„Gintaro“ sporto centro direktorius Valentinas Vytautas Šeputis tvirtino, jog naujasis baseinas jokios konkurencijos tikrai nesudarys.

„Mes ir taip labai mažai žmonių galime aptarnauti, nes pagrindinė mūsų funkcija yra ugdyti jaunuosius sportininkus. Norinčių plaukti vaikų yra labai daug, ne visus galime priimti treniruotis, todėl naujasis baseinas kaip tik išspręs šią problemą“, – tvirtino V.V.Šeputis.

Apklausa

Siekiant išsiaiškinti baseinų poreikį Klaipėdoje ir panaudojimo galimybes, pernai buvo atlikta uostamiesčio gyventojų apklausa. Nustatyta:

trečdalis klaipėdiečių baseine yra buvę per pastaruosius trejus metus, o mažiau nei 30 proc. – per paskutinius 12 mėnesių;

klaipėdiečiai, kurie nesilanko baseinuose, nurodė, kad to priežastis – nepatrauklios patalpos ir įranga;

gyventojai į baseiną eina praleisti laisvalaikio, atsipalaiduoti, pasportuoti;

80 proc. apklausoje dalyvavusių klaipėdiečių nurodė norintys, kad mieste atsirastų daugiau baseinų;

gyventojams svarbiausia tvarkingos baseino patalpos, nesusidėvėjusi įranga, gera vandens kokybė, priimtina kainodaros sistema ir patogus darbo laikas;

respondentai nurodė, jog norėtų, kad baseine būtų vandens kaskados ir povandeninio masažo srovės, vieta ramiam pasiplaukiojimui, sauna, garinė, infraraudonųjų spindulių pirtis, ledo kambarys.

Komentaras

Ilona Zuozienė, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė

Naujas baseinas Klaipėdos krašte reikalingas, nes padėtis tikrai skurdi. Todėl labai sveikintina, jei miesto valdžia ėmėsi realių žingsnių dėl baseino statybos. Kai bus pastatytas 50 metrų ilgio baseinas, jame bus galima rengti Lietuvos čempionatus. Suprantama, galima svarstyti ir apie tarptautines varžybas, tačiau reikia įvertinti, ar baseinas atitiks Tarptautinės plaukimo federacijos nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, norint surengti Europos jaunių plaukimo čempionatą, baseine turi būti įrengta 1,5 tūkst. vietų žiūrovams. Jei Klaipėdos baseine numatoma įrengti tribūnas su tūkstančiu vietų žiūrovams, tai jau rimta paraiška tarptautinėms varžyboms, nes likusias 500 vietų žiūrovams galima surasti neužimtose erdvėse. Dar vienas reikalavimas tarptautinėms varžyboms – turi būti ne tik pagrindinis baseinas, bet dar vienas, kuriame sportininkai galėtų apšilti. Kaip bebūtų, naujo Klaipėdos baseino statybos yra sveikintinas dalykas. Žinoma, jo išlaikymo išlaidos gali gulti ant miesto pečių, nes baseino eksploatacija yra brangi. Tačiau Vakarų Europos šalių patirtis byloja, jog geriau rūpintis žmonių sveikatinimu, nei vėliau skirti didelius pinigus jų gydymui. Be to, Klaipėda yra pajūrio zona, todėl reikia stiprinti ir vaikų, ir suaugusiųjų plaukimo įgūdžius. Mūsų visuomenės plaukimo įgūdžiai yra silpni, nes kasmet vandens telkiniuose nuskęsta apie 400 žmonių, tarp kurių yra nemažai vaikų.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Avulis apie prasidėjusią krizę: 2008 m. nugriuvome visi, dabar taip blogai nebus laukia sąstingis (26)

Gyvenamo būsto pardavimai praktiškai nevyksta, o yra ir tokių, kurie nutraukia sutartis, –...

Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje – „Clarion“ viešbutis ir licėjus (2)

Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje greta Lukiškių aikštės ketinama statyti 45 mln....

Statybininkų asociacijos vadovas: dalis darbų šiame sektoriuje dar vyksta iš inercijos, bet jau pastebimi tiekimo trikdžiai (5)

Šiuo metu dalis darbų statybų sektoriuje dar vyksta iš inercijos, bet jau pastebimi tiekimo...

Kaip karantinas keičia nuomos verslą? (1)

NT ekspertas Arnoldas Antanavičius kalba apie tai, kaip karantinas keičia nuomos verslą,...

Mažeika: bankų bus prašoma laikinai atidėti dalį įmokų už namų renovacijos paskolas

Siekiant, kad daugiabučiai būtų toliau renovuojami ir per karantiną, taip pat norint sumažinti...

Top naujienos

Gaižausko benefisas: pažeidė saviizoliacijos sąlygas, kyla klausimų ir dėl jam atlikto testo aplinkybių (68)

Seimo „valstiečių“ frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas...

Avulis apie prasidėjusią krizę: 2008 m. nugriuvome visi, dabar taip blogai nebus laukia sąstingis (26)

Gyvenamo būsto pardavimai praktiškai nevyksta, o yra ir tokių, kurie nutraukia sutartis, –...

Europos darbo rinka labiau pasiruošusi viruso poveikiui nei JAV

Žemyninės Europos darbo rinkos modelis, kaip reta, sulaukia pagyrų iš ekonomistų, nes jis gali...

Ispanijoje karantine likusi Jurga Lago – apie šalyje įsigaliojusias griežtas taisykles: gyvename tarsi kitoje realybėje

Žinoma menininkė, juvelyrė Jurga Lago jau ilgą laiką gyvena tarp Ispanijos ir Lietuvos. Prekės...

The Economist

Lazeriniai ginklai beveik paruošti mūšio laukui

Kitaip tariant, lazeriniai pistoletai tapo tikrove.

Kasiulevičius ir Ambrozaitis apie naują COVID-19 bangą rudenį: gali būti, kad vaistai jau bus (268)

Lietuviams pakankamai neblogai laikantis karantino, sveikatos apsaugos sistema kol kas nepatiria itin...

Greitųjų koronaviruso testų jau galima rasti internete: ką būtina apie juos žinoti (194)

Greituosius koronaviruso COVID-19 testus nesunkiai jau galima rasti ir internete, oficialiose ir...

Genėjimas – praktinis vadovas ką daryti su šimtametėm obelim

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, sako, kad dabar tinkamas laikas ištaisyti sode...

Po mirčių Ukmergėje – administracijos direktoriaus atsakas: nematau nė vienos padarytos klaidos (113)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas laidoje Delfi diena...

Stiprėjantis vėjas ir krituliai į kiemą nevilios (6)

Ketvirtadienį nuo Skandinavijos atkeliaujančios debesų juostos į daugelį Lietuvos rajonų atneš...

|Maža didelių žinių kaina