Didžioji dalis daugiabučių namų pastatyti dar iki 1993-iųjų. Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, didžiausias beveik visų to meto gyvenamųjų namų trūkumas – ypač neefektyvus šilumos vartojimas.
Praėjusį šildymo sezoną senos statybos namo gyventojai vidutiniškai mokėjo po 2,3 lito per mėnesį už vieną kvadratinį metrą buto, naujos statybos – 96 centus.
„O kompleksiškai renovuoto namo, priklausančio bendrijai „Lelija“, gyventojai – 61 centą“, – palygino departamento direktorius.
Taigi 70 kvadratinių metrų ploto nerenovuoto, senos statybos namo gyventojai vidutiniškai už šildymą mokėjo 161 litą per mėnesį. Naujos statybos to paties ploto buto šeimininkai – 67 litus, o „Lelijos“ bendrijos nariai – apie 43 litus.
Tai byloja, kad šilumos energija naudojama neefektyviai.
Pastangos – kuklios
„Didžiausią naudą teikia kompleksinis pastato konstrukcijų bei šildymo sistemų modernizavimas. Tačiau pasiekti rezultatai kol kas labai kuklūs. Iki 2007-ųjų mieste kompleksiškai renovuotas vos vienas daugiabutis – Debreceno gatvėje esantis bendrijos „Lelija“ namas“, – stebėjosi V.Zutkis.
Jo teigimu, šiek tiek aktyviau buvo atliekama dalinė pastatų konstrukcijų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizacija.
Klaipėdos daugiabučiuose yra 1388 šilumos punktai, iš kurių 329 modernizuoti.
Pinigai nesugundė
Netrukus bus palengvintos sąlygos gauti valstybės paramą ir tiems namams, kuriuos administruoja namų valdos.
Iki šiol valstybė siekė, kad dėl galimybės gauti pinigų modernizavimui steigtųsi kuo daugiau daugiabučių namų savininkų bendrijų.
Tačiau iki šiol bendrijos steigiamos vangiai. Todėl Aplinkos ministerija pateikė teisės aktų pataisas Vyriausybei. Jos numato lengvesnius kelius gauti valstybės investicijų modernizuojant ne tik bendrijų, bet ir namų valdų daugiabučius.
Kol kas namų valdų prižiūrimi daugiabučių gyventojai gali gauti paramą renovacijai, jei sudaro jungtinės veiklos sutartį.
Neįpiršo sutarčių
Klaipėdos namų administratoriams jungtinės veiklos sutartys tapo biurokratinėmis pinklėmis.
Teisininkai nesutaria, ar šiai sutarčiai reikia daugiau nei pusės daugiabučio gyventojų sutikimo, ar tam turi pritarti 100 proc. butų savininkų.
Dalį Klaipėdos namų valdų įsigijusios bendrovės „City Service“ Rinkų vystymo departamento direktorius Vytautas Turonis tvirtino, jog kai kuriuos gyventojus bandė įtikinti pasirašyti namo jungtinės veiklos sutartis. Tačiau pasirodė, kad tai neįmanoma.
„Jei visi namo gyventojai turi pritarti jungtinei veiklai, tuomet nėra jokių galimybių pasirašyti sutartį. Kiekviename daugiabutyje atsiranda kelios šeimos, kurios renovacijos nepageidauja“, – pasakojo V.Turonis.
Vėliau „City Service“ namų valdos bandė kurti bendrijas, kurias valdos būtų aptarnavusios. Tačiau to atsisakyta, nes dabar bendrovė laukia, kol bus pakeisti teisės aktai ir renovuoti daugiabučius bus galima nepriklausomai nuo jų administravimo formos.
Rinks namų atstovus
Netrukus Vyriausybė pakeis teisės aktus, ir namų valdų prižiūrimi daugiabučiai, net nesudarę jungtinės veiklos sutarties, galės gauti valstybės paramą renovacijai.
Namų valdos turės organizuoti administruojamo daugiabučio susirinkimą, kuriame daugiau nei pusė gyventojų turi pritarti namo modernizavimui.
Susirinkimas turi išrinkti daugiabučio atstovą, kuris su namo administratoriumi spręs svarbiausius renovacijos klausimus.
Pasak Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjos Elvyros Radavičienės, labai svarbu, kad kuo daugiau namo gyventojų pritartų renovacijai, nes tuomet bankai paskolas duoda geresnėmis sąlygomis.
Teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad iki 50 proc. valstybės paramos bus teikiama ne visam namo remontui, o tik toms priemonėms, kurios padės taupyti šilumą.
Anksčiau renovuojant daugiabučius parama buvo skiriama ir tiems darbams, kuriuos gyventojai turi atlikti už kaupiamąsias lėšas. Pavyzdžiui, elektros instaliacijos tvarkymui, sienų siūlių tinkavimui, lifto remontui.
Civilinis kodeksas numato, kad gyventojai turi kaupti lėšas didesniems daugiabučio remontams, tačiau sumos dydį nustato patys butų savininkai.
„Todėl buvo proga atsisakyti kaupiamųjų lėšų. Tačiau ministerija žada griežtinti tvarką, kad kaupiamąsias lėšas rinkti būtų privaloma visiems daugiabučiams“, – teigė E.Radavičienė.
Trūksta 50 milijonų litų
Jau numatyta kitąmet modernizuoti 230 šalies daugiabučių. Tam reikės apie 260 mln. litų. Valstybė turėtų skirti apie 100 mln. litų.
Kitų metų šalies biudžete numatyta tik 53 mln. litų valstybės paramos namų modernizavimui. Aplinkos ministerija siūlo šią sumą padidinti dar 50 mln. litų. Nuo 2006-ųjų, kai įsigaliojo Daugiabučių namų modernizavimo programa, šalyje renovuoti 196 namai.
Ypač aktyviai namus renovuoja Panevėžys. Ten apie 80 proc. daugiabučių valdo bendrijos.
„Panevėžyje dar šiais metais bus baigti renovuoti 109 daugiabučiai už 40 mln. litų“, – teigė E.Radavičienė.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinyje iš viso yra užregistruotos 45 uostamiesčio bendrijos, dalyvaujančios Daugiabučių namų modernizavimo programoje. Jau 11 bendrijų baigusios numatytus darbus. Atlikta darbų už 3,26 mln. litų.
Šiuo metu 19 Klaipėdos bendrijų dar vyksta darbai. Šios bendrijos pasirašė rangos darbų sutarčių už 11,8 mln. litų, jau atlikta darbų už 5,5 mln. litų. Kitąmet 15 bendrijų ruošiasi įgyvendinti jau patvirtintus investicinius projektus už 14,6 mln. litų.
Rems brangius projektus
E.Radavičienė neigė šilumininkų priekaištus, jog nieko nedaroma dėl energijos taupymo. „Skaičiai byloja, kad renovacija įsibėgėja, o kitąmet prasidės masinis daugiabučių modernizavimas“, – sakė Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja.
Anot jos, didesnės valstybės paramos dalis teikiama tiems daugiabučiams, kurie atlieka visą namo renovaciją.
Ne tik modernizuoja šildymo punktus ir keičia langus, bet ir apšildo namų sienas bei stogus.
„Naujų teisės aktų projektuose numatoma, kad valstybės parama įstiklinant balkonus bus teikiama, jei tai bus daroma pagal vieningą projektą. Siekiama, kad būtų išsaugota architektūros vienovė“, – pasakojo E.Radavičienė.
Pradinis įnašas – mažesnis
Daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvaujantiems butų savininkams sunku surinkti pradinį įnašą, ypač planuojant didelių investicijų reikalaujančią kompleksinę daugiabučio renovaciją.
Todėl nuo 2007-ųjų rugpjūčio perpus sumažintas privalomas pradinis įnašas. Tereiks surinkti penkis procentus nuo investicijų sumos. Likusią investicijų dalį butų savininkai gali skolintis iš banko, pasinaudoti savivaldybės bei valstybės parama.
