aA
Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena aukso amžių: plėtotojai stato naujus projektus, kainos kyla, o žmonės aktyviai skolinasi ir perka NT. Lietuvos bankas stebi kylančias rizikas, o paskolas nagrinėjantis ekspertas pataria, kad nereikėtų prisiimti maksimalių įsipareigojimų – žemų palūkanų pasaulyje amžinai negyvensime.
Kiek protinga skolintis perkant NT: yra riba, kurios geriau neperžengti
© DELFI / Andrius Ufartas

Nuo 2011 metų Lietuvoje galioja Atsakingo skolinimo nuostatai. Pagal juos gyventojo mėnesinė būsto paskolos įmoka negali būti didesnė nei 40 proc. asmens nuolatinių pajamų. Eksperto nuomone, įmoka iš tiesų turėtų būti dar mažesnė nei 40 proc., prisiimti maksimalius įsipareigojimus yra ne pats geriausias sprendimas.

Lietuvos bankas savo ruožtu stebi kylančius iššūkius: gyventojai skolinasi vis ilgesniam laikui, turimo pradinio įnašo dalis jau kurį laiką mažėja. Vis dėlto šiuo metu keisti Atsakingojo skolinimo nuostatų neketinama.

Lietuvos bankas stebi rizikas: įsiskolinimas ilgėja

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu būsto paskolą Lietuvoje turi kas septinta šeima. 2018 m. pabaigoje būsto paskolą turėjo apie 190 tūkst. Lietuvos namų ūkių, o likusi grąžinti šių paskolų vertė sudarė 7,3 mlrd. eurų.

Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis pastebi, kad augantis paskolų skaičius susijęs ir su tuo, kad didėja gyventojų pajamos, o tuomet jie ryžtasi įsigyti pirmuosius būstus ar keičia jau turimus.

„Tai lemia, kad pastaruosius keletą metų bankų suteiktų būsto paskolų suma nuosekliai augo: palyginti su praėjusiais metais, bankai buvo suteikę 9 proc. daugiau būsto paskolų. Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu yra išties aktyvi – būstų kasmet nuperkama vis daugiau, būsto kainos nuosekliai auga“, – DELFI komentuoja V. Šumskis.

Anot jo, nors tokią situaciją nulemia pagrįsti ekonominiai veiksniai, iššūkių ir rizikų vis tiek kyla. Jas Lietuvos bankas ir stebi.

Gyventojų, kurie gauna paskolas, turimo pradinio įnašo dalis nežymiai, tačiau jau kurį laiką mažėja, skolinamasi vis ilgesniam laikotarpiui.
Vaidotas Šumskis

„Toks istoriškai aukštas būsto rinkos aktyvumas yra nulemtas šiuo metu vyraujančių palankių ekonominių veiksnių: būsto prieinamumas yra vienas geriausių nuo nepriklausomybės atkūrimo, nes gyventojų pajamos auga dar sparčiau nei būsto kainos, skolinimosi sąlygos net ir nežymiai augant palūkanoms vis dar išlieka palankios, o sostinėje daugėja jaunų gyventojų.

Vis dėlto pastebime ir tam tikrų iššūkių: gyventojų, kurie gauna paskolas, turimo pradinio įnašo dalis nežymiai, tačiau jau kurį laiką mažėja, skolinamasi vis ilgesniam laikotarpiui“, – informuoja V. Šumskis.

Dalis gyventojų prisiima per didelius įsipareigojimus

Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė sako, kad iš esmės įtvirtintas 40 proc. įmokos nuo pajamų dydis yra tinkamas, tačiau įprastai turėtų būti net mažesnis.

„Rekomenduotina, kad paskolos įmokos sudarytų ne daugiau nei 20 proc. mėnesinių pajamų. Jeigu šeima nori imti būsto paskolą, o mėnesinė įmoka sudaro daugiau nei 40 proc. nuo gaunamų pajamų, tokiu atveju šeimos tikrai nėra pasiruošusios paskolai. Visuomet reikia galvoti kelis žingsnius į priekį ir žinoti, kad žemų palūkanų amžinai nebus ir jos kils“, – DELFI komentuoja S. Jurelė.

Visuomet reikia galvoti kelis žingsnius į priekį ir žinoti, kad žemų palūkanų amžinai nebus ir jos kils.
Steponas Jurelė

Tarkime, šeimos pajamos „į rankas“ yra 1500 eurų. Tai reikštų, kad pagal nuostatas jų mėnesinė būsto paskolos įmoka neturėtų viršyti 600 eurų, tačiau kaip pataria S. Jurelė, įmoka turėtų sudaryti iki 20 proc., tai yra – 300 eurų.

Kiek protinga skolintis perkant NT: yra riba, kurios geriau neperžengti
© DELFI / Domantas Pipas

Jis įsitikinęs, kad palikti patiems žmonėms nuspręsti, kokio dydžio riziką prisiimti, nėra pats geriausias sprendimas, o ribojimai – būtini. Tačiau juos galima tobulinti.

„Kiekvienas ribojimas būsto paskolos gavimo atveju verčia žmones išmokti taupyti ir dirbti, elgtis su pinigais, skaičiuoti, galvoti. Dėl to, kad žmonės patys spręstų kokią riziką prisiimti, nėra geriausia mintis, tikrai turėtų išlikti apmąstytas įstatymo konkretumas. Galbūt ir reikėtų pagalvoti kaip patobulinti įstatymą, kad žmonėms būtų paprasčiau gauti būsto paskolas.

Problemos yra su jaunomis ar minimalius atlyginimus gaunančiomis šeimomis. Manau, kad valstybė turėtų dar labiau remti visas šeimas įsigyjant būstą, skatinti likti Lietuvoje, didinti paramos fondą ne vien tik šeimoms su vaikais ar šeimoms regionuose, tačiau ir jaunoms šeimoms ar asmenims neturintiems vaikų. Jaunas žmogus turėtų jausti, kad už jo stovi valstybė. Tarkime, jaunuoliai ar šeimos nuo 18–20 metų pradėję dirbti ir išdirbę Lietuvoje, po 3–5 metų gautų 30 proc. pradinį įnašą ar dotaciją įmokoms įsigyti būstą Lietuvoje, o norint neprarasti dotacijos, turėtų sieti savo ateitį su darbu Lietuvoje ar Lietuvos įmonėse. Tokiu atveju sumažėtų klausimų ir problemų dėl atsakingo skolinimo, pradinio įnašo ir emigracijos“, – sako S. Jurelė.

Bankai.lt įkūrėjas pastebi, kad net ir egzistuojant ribojimams, kai kurie žmonės prisiima per didelius finansinius įsipareigojimus. Mažiausiai problemų turi tie, kurie dirba oficialiai, moka mokesčius.

„Problemos yra su mažesnes pajamas gaunančiais, grįžtančiais iš užsienio ir individualių, patentinių, mažųjų bendrijų atstovais dėl vertinimo sudėtingumo. Labai daug šeimų ar pavienių asmenų nori įsigyti būstus uždirbdami minimalius atlyginimus. Kadangi būsto kainos pakilusios, įperkamumas sudėtingėja. Nors atlyginimai ir padidėjo, bet pragyvenimas taip pat pabrango“, – sako jis.

Problemos yra su mažesnes pajamas gaunančiais, grįžtančiais iš užsienio ir individualių, patentinių, mažųjų bendrijų atstovais dėl vertinimo sudėtingumo.
Steponas Jurelė

Tad, anot pašnekovo, dalis Atsakingo skolinimosi nuostatų galėtų būti lengvinama, bet dalis ir griežtinama.

Galintiems prisiimti didesnius įsipareigojimus – išimtis

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė primena, kad nors pagal nuostatas mėnesinė būsto paskolos įmoka negali būti didesnė nei 40 proc. tvarių pajamų, tam tikrais atvejais gali būti taikoma išimtis.

„Kai kredito davėjas įvertina, kad kredito gavėjas yra pajėgus prisiimti didesnį įsipareigojimą, mėnesinė būsto paskolos įmoka gali siekti ir iki 60 proc. tvarių pajamų. Tokios paskolos gali sudaryti nedidelę dalį – iki 5 proc. – kredito davėjo per metus suteiktų būsto paskolų“, – teigia ji.

Taip pat primenama, kad ir patys bankai gali taikyti griežtesnius reikalavimus nei nustatyti Lietuvos banko.

„Prieš dešimtmetį buvusios finansų krizės patirtis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse parodė, kad gyventojai gali pernelyg optimistiškai vertinti savo galimybes ateityje grąžinti paskolas ir gali prisiimti pernelyg didelę riziką. Netikėtai sumažėjus pajamoms, netekus darbo, pakilus palūkanų normoms, skolos našta gali tapti pernelyg didelė, todėl tam tikri ribojimai teikiant paskolas yra reikalingi. Kartu jie prisideda prie tvaresnės kredito ir būsto rinkos raidos“, – komentuoja N. Valinskytė.

Kiek protinga skolintis perkant NT: yra riba, kurios geriau neperžengti
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji nurodo, kad Lietuvos bankas šiuo metu neplanuoja keisti ir griežtinti Atsakingojo skolinimosi nuostatų.

Maksimali įmoka gali kelti stresą

Būsto paskolų ekspertas taip pat primena, kad internete esančios skaičiuoklės – preliminarios. Bankai turi skirtingas vertinimo sistemas, tad skirtingos šeimos gaus skirtingus pasiūlymus. O prieš imant paskolą ir įsigyjant būstą reikėtų įvertinti ir tai, kaip ateityje šio turto kaina kis.

„Gali būti toks atvejis, kad yra identiška šeima, pavyzdžiui du suaugę ir du vaikai, tos pačios šeimų pajamos, tačiau dėl tam tikrų kredito istorijoje esančių aplinkybių, perkamo būsto vietos/tipo ar kitų faktorių, sąlygos skirsis.

Rekomenduočiau taupyti, o jeigu pinigų trūksta – papildomai dirbti. Galvoti ką perkate ir kodėl, kuo daugiau skaityti knygų ir mažiau leisti laiko socialiniuose tinkluose. Kalbant apie pajamų dydį, rekomenduočiau, kad paskolos mėnesinė įmoka nesudarytų daugiau nei 20–25 proc. nuo jūsų gaunamų pajamų. Jeigu matote, kad įmoka viršys nurodytą sumą, tuomet pagalvokite, ar tikrai pajamos pakils per artimiausią laikotarpį. Derėtų rimtai apsvarstyti, ar verta imti paskolą.

Jeigu perkate NT, tuomet paanalizuokite kaip perkamo ar analogiško būsto kaina pasikeitė per 10–20 metų, pabandykite paprognozuoti, kiek būsto vertė gali kristi, o kiek dar kilti. Nuspręskite, ar šiuo metu yra geras laikas ir kaina pirkti būstą. Mėnesinė 40 proc. paskolos įmoka nuo gaunamų pajamų nėra tragedija, tačiau tai padidina įtampą ir stresą, kurie gali pakenkti tiek asmeniniam, tiek šeimos gyvenimui“, – pataria S. Jurelė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.2368

Registrų centras paaiškina, kas mokės NT mokestį ir kaip sužinoti savo NT vertę (101)

Iki gruodžio 15 dienos, kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai ( VMI ) turi pateikti...

„Hanner“ prašo įsigyti SPV-43 ir „Arenos NT“ akcijų (3)

Bendrovė „ Hanner “ planuoja įsigyti 50 proc. bendrovių SPV-43 bei „Arenos NT “ akcijų ir...

PST už 9 mln. eurų rekonstruos būsimo Eidrigevičiaus menų centro pastatą (6)

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas ( PST ) už daugiau...

Pandemijos akivaizdoje – vienos didžiausių investicijų į sandėliavimo patalpų plėtrą

2019 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines...

Pritarta naujo pėsčiųjų tilto Vilniuje projektui: statybų pradžios teks palaukti (49)

Prieš metus architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi „Alberto tilto“ kūrėjų komanda...

Top naujienos

Trys sunkieji kovos su Covid-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (110)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (33)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

James Paton, Naomi Kresge | D+ nariams

Jungtinė Karalystė patvirtino skiepus ir pradės masinę vakcinaciją: sveiki ir jaunesni nei 50-ies bus paskutiniai

Jungtinė Karalystė (JK) tapo pirmąja Vakarų šalimi, patvirtinusia „Covid-19“ vakciną. Dabar...

Aprašė vaistininko kasdienybę: žinau, kas dirba po keliolika valandų, o negauna net arti tūkstančio (32)

Vaistininkas – tai išskirtinių žinių bei žmogiškųjų savybių reikalaujanti profesija....

Nematoma „Liepsnojančio ledo“ pusė: paslaptys, kurių niekada nematė nė vienas žiūrovas (2)

„Liepsnojančio ledo“ balsas, veidas, siela – šie apibūdinimai tinka renginių vedėjui...

Vos 4 pratimai, o nauda visoms raumenų grupėms: treneris parodė, kaip juos atlikti namuose (1)

Minkšta sofa, televizorius, kompiuteris, nesibaigiantys serialai ir visai prie pat, nuolat ranka...

Birutė Navickaitė prakalbo apie nemalonius padarinius po konflikto su pareigūnu, dukros tolimesnę priežiūrą ir emocinę būklę (47)

Prieš mėnesį Palangos verslininkė Birutė Navickaitė pakliuvo į nemalonų incidentą, po kurio...

Nuo COVID-19 mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Giscard'as d'Estaing'as papildyta (29)

Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as , iškilus Europos integracijos...

Naujas galvos skausmas aviacijai – be darbo užsisėdėję pilotai ir jų skraidymo klaidos (4)

Rugsėjo 15 d. Indonezijos lėktuvas, gabenęs 307 keleivius ir 11 įgulos narių į šiaurinį Medano...

|Maža didelių žinių kaina