aA
Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena aukso amžių: plėtotojai stato naujus projektus, kainos kyla, o žmonės aktyviai skolinasi ir perka NT. Lietuvos bankas stebi kylančias rizikas, o paskolas nagrinėjantis ekspertas pataria, kad nereikėtų prisiimti maksimalių įsipareigojimų – žemų palūkanų pasaulyje amžinai negyvensime.
© DELFI / Andrius Ufartas

Nuo 2011 metų Lietuvoje galioja Atsakingo skolinimo nuostatai. Pagal juos gyventojo mėnesinė būsto paskolos įmoka negali būti didesnė nei 40 proc. asmens nuolatinių pajamų. Eksperto nuomone, įmoka iš tiesų turėtų būti dar mažesnė nei 40 proc., prisiimti maksimalius įsipareigojimus yra ne pats geriausias sprendimas.

Lietuvos bankas savo ruožtu stebi kylančius iššūkius: gyventojai skolinasi vis ilgesniam laikui, turimo pradinio įnašo dalis jau kurį laiką mažėja. Vis dėlto šiuo metu keisti Atsakingojo skolinimo nuostatų neketinama.

Lietuvos bankas stebi rizikas: įsiskolinimas ilgėja

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu būsto paskolą Lietuvoje turi kas septinta šeima. 2018 m. pabaigoje būsto paskolą turėjo apie 190 tūkst. Lietuvos namų ūkių, o likusi grąžinti šių paskolų vertė sudarė 7,3 mlrd. eurų.

Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis pastebi, kad augantis paskolų skaičius susijęs ir su tuo, kad didėja gyventojų pajamos, o tuomet jie ryžtasi įsigyti pirmuosius būstus ar keičia jau turimus.

„Tai lemia, kad pastaruosius keletą metų bankų suteiktų būsto paskolų suma nuosekliai augo: palyginti su praėjusiais metais, bankai buvo suteikę 9 proc. daugiau būsto paskolų. Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu yra išties aktyvi – būstų kasmet nuperkama vis daugiau, būsto kainos nuosekliai auga“, – DELFI komentuoja V. Šumskis.

Anot jo, nors tokią situaciją nulemia pagrįsti ekonominiai veiksniai, iššūkių ir rizikų vis tiek kyla. Jas Lietuvos bankas ir stebi.

Gyventojų, kurie gauna paskolas, turimo pradinio įnašo dalis nežymiai, tačiau jau kurį laiką mažėja, skolinamasi vis ilgesniam laikotarpiui.
Vaidotas Šumskis

„Toks istoriškai aukštas būsto rinkos aktyvumas yra nulemtas šiuo metu vyraujančių palankių ekonominių veiksnių: būsto prieinamumas yra vienas geriausių nuo nepriklausomybės atkūrimo, nes gyventojų pajamos auga dar sparčiau nei būsto kainos, skolinimosi sąlygos net ir nežymiai augant palūkanoms vis dar išlieka palankios, o sostinėje daugėja jaunų gyventojų.

Vis dėlto pastebime ir tam tikrų iššūkių: gyventojų, kurie gauna paskolas, turimo pradinio įnašo dalis nežymiai, tačiau jau kurį laiką mažėja, skolinamasi vis ilgesniam laikotarpiui“, – informuoja V. Šumskis.

Dalis gyventojų prisiima per didelius įsipareigojimus

Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė sako, kad iš esmės įtvirtintas 40 proc. įmokos nuo pajamų dydis yra tinkamas, tačiau įprastai turėtų būti net mažesnis.

„Rekomenduotina, kad paskolos įmokos sudarytų ne daugiau nei 20 proc. mėnesinių pajamų. Jeigu šeima nori imti būsto paskolą, o mėnesinė įmoka sudaro daugiau nei 40 proc. nuo gaunamų pajamų, tokiu atveju šeimos tikrai nėra pasiruošusios paskolai. Visuomet reikia galvoti kelis žingsnius į priekį ir žinoti, kad žemų palūkanų amžinai nebus ir jos kils“, – DELFI komentuoja S. Jurelė.

Visuomet reikia galvoti kelis žingsnius į priekį ir žinoti, kad žemų palūkanų amžinai nebus ir jos kils.
Steponas Jurelė

Tarkime, šeimos pajamos „į rankas“ yra 1500 eurų. Tai reikštų, kad pagal nuostatas jų mėnesinė būsto paskolos įmoka neturėtų viršyti 600 eurų, tačiau kaip pataria S. Jurelė, įmoka turėtų sudaryti iki 20 proc., tai yra – 300 eurų.

Kiek protinga skolintis perkant NT: yra riba, kurios geriau neperžengti
© DELFI / Domantas Pipas

Jis įsitikinęs, kad palikti patiems žmonėms nuspręsti, kokio dydžio riziką prisiimti, nėra pats geriausias sprendimas, o ribojimai – būtini. Tačiau juos galima tobulinti.

„Kiekvienas ribojimas būsto paskolos gavimo atveju verčia žmones išmokti taupyti ir dirbti, elgtis su pinigais, skaičiuoti, galvoti. Dėl to, kad žmonės patys spręstų kokią riziką prisiimti, nėra geriausia mintis, tikrai turėtų išlikti apmąstytas įstatymo konkretumas. Galbūt ir reikėtų pagalvoti kaip patobulinti įstatymą, kad žmonėms būtų paprasčiau gauti būsto paskolas.

Problemos yra su jaunomis ar minimalius atlyginimus gaunančiomis šeimomis. Manau, kad valstybė turėtų dar labiau remti visas šeimas įsigyjant būstą, skatinti likti Lietuvoje, didinti paramos fondą ne vien tik šeimoms su vaikais ar šeimoms regionuose, tačiau ir jaunoms šeimoms ar asmenims neturintiems vaikų. Jaunas žmogus turėtų jausti, kad už jo stovi valstybė. Tarkime, jaunuoliai ar šeimos nuo 18–20 metų pradėję dirbti ir išdirbę Lietuvoje, po 3–5 metų gautų 30 proc. pradinį įnašą ar dotaciją įmokoms įsigyti būstą Lietuvoje, o norint neprarasti dotacijos, turėtų sieti savo ateitį su darbu Lietuvoje ar Lietuvos įmonėse. Tokiu atveju sumažėtų klausimų ir problemų dėl atsakingo skolinimo, pradinio įnašo ir emigracijos“, – sako S. Jurelė.

Bankai.lt įkūrėjas pastebi, kad net ir egzistuojant ribojimams, kai kurie žmonės prisiima per didelius finansinius įsipareigojimus. Mažiausiai problemų turi tie, kurie dirba oficialiai, moka mokesčius.

„Problemos yra su mažesnes pajamas gaunančiais, grįžtančiais iš užsienio ir individualių, patentinių, mažųjų bendrijų atstovais dėl vertinimo sudėtingumo. Labai daug šeimų ar pavienių asmenų nori įsigyti būstus uždirbdami minimalius atlyginimus. Kadangi būsto kainos pakilusios, įperkamumas sudėtingėja. Nors atlyginimai ir padidėjo, bet pragyvenimas taip pat pabrango“, – sako jis.

Problemos yra su mažesnes pajamas gaunančiais, grįžtančiais iš užsienio ir individualių, patentinių, mažųjų bendrijų atstovais dėl vertinimo sudėtingumo.
Steponas Jurelė

Tad, anot pašnekovo, dalis Atsakingo skolinimosi nuostatų galėtų būti lengvinama, bet dalis ir griežtinama.

Galintiems prisiimti didesnius įsipareigojimus – išimtis

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė primena, kad nors pagal nuostatas mėnesinė būsto paskolos įmoka negali būti didesnė nei 40 proc. tvarių pajamų, tam tikrais atvejais gali būti taikoma išimtis.

„Kai kredito davėjas įvertina, kad kredito gavėjas yra pajėgus prisiimti didesnį įsipareigojimą, mėnesinė būsto paskolos įmoka gali siekti ir iki 60 proc. tvarių pajamų. Tokios paskolos gali sudaryti nedidelę dalį – iki 5 proc. – kredito davėjo per metus suteiktų būsto paskolų“, – teigia ji.

Taip pat primenama, kad ir patys bankai gali taikyti griežtesnius reikalavimus nei nustatyti Lietuvos banko.

„Prieš dešimtmetį buvusios finansų krizės patirtis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse parodė, kad gyventojai gali pernelyg optimistiškai vertinti savo galimybes ateityje grąžinti paskolas ir gali prisiimti pernelyg didelę riziką. Netikėtai sumažėjus pajamoms, netekus darbo, pakilus palūkanų normoms, skolos našta gali tapti pernelyg didelė, todėl tam tikri ribojimai teikiant paskolas yra reikalingi. Kartu jie prisideda prie tvaresnės kredito ir būsto rinkos raidos“, – komentuoja N. Valinskytė.

Kiek protinga skolintis perkant NT: yra riba, kurios geriau neperžengti
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji nurodo, kad Lietuvos bankas šiuo metu neplanuoja keisti ir griežtinti Atsakingojo skolinimosi nuostatų.

Maksimali įmoka gali kelti stresą

Būsto paskolų ekspertas taip pat primena, kad internete esančios skaičiuoklės – preliminarios. Bankai turi skirtingas vertinimo sistemas, tad skirtingos šeimos gaus skirtingus pasiūlymus. O prieš imant paskolą ir įsigyjant būstą reikėtų įvertinti ir tai, kaip ateityje šio turto kaina kis.

„Gali būti toks atvejis, kad yra identiška šeima, pavyzdžiui du suaugę ir du vaikai, tos pačios šeimų pajamos, tačiau dėl tam tikrų kredito istorijoje esančių aplinkybių, perkamo būsto vietos/tipo ar kitų faktorių, sąlygos skirsis.

Rekomenduočiau taupyti, o jeigu pinigų trūksta – papildomai dirbti. Galvoti ką perkate ir kodėl, kuo daugiau skaityti knygų ir mažiau leisti laiko socialiniuose tinkluose. Kalbant apie pajamų dydį, rekomenduočiau, kad paskolos mėnesinė įmoka nesudarytų daugiau nei 20–25 proc. nuo jūsų gaunamų pajamų. Jeigu matote, kad įmoka viršys nurodytą sumą, tuomet pagalvokite, ar tikrai pajamos pakils per artimiausią laikotarpį. Derėtų rimtai apsvarstyti, ar verta imti paskolą.

Jeigu perkate NT, tuomet paanalizuokite kaip perkamo ar analogiško būsto kaina pasikeitė per 10–20 metų, pabandykite paprognozuoti, kiek būsto vertė gali kristi, o kiek dar kilti. Nuspręskite, ar šiuo metu yra geras laikas ir kaina pirkti būstą. Mėnesinė 40 proc. paskolos įmoka nuo gaunamų pajamų nėra tragedija, tačiau tai padidina įtampą ir stresą, kurie gali pakenkti tiek asmeniniam, tiek šeimos gyvenimui“, – pataria S. Jurelė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.2368

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (46)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

„Achemos grupės“ akcininko planas Nidoje – prabangūs apartamentai už beveik 20 mln. eurų (6)

Koncerno „ Achemos grupė “ smulkiojo akcininko Tautvydo Misiūno šeimos valdoma investicijų...

Už „NT valdų“ kompleksą sostinės P. Lukšio gatvėje aukcione pasiūlyta 4,5 mln. eurų (1)

Ketvirtadienį vykusiame energetikos įmonių holdingo „ Lietuvos energija " antrinės bendrovės...

Už „Luminor“ banko pastatą Klaipėdoje – 1 mln. eurų (2)

Už banko „ Luminor “ pastatą Klaipėdoje pasiūlyta 1,05 mln. eurų (be PVM), patvirtino...

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai (257)

Norint gauti paskolą būstui, reikia būti sukaupus pradinį įnašą , kuris padengtų bent 15...

Top naujienos

Ryšių su Rusijos diplomatais tyrimo akiratyje - ne tik Rozova: nori kastis daug giliau (218)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tikslas turi būti ne tik Irinos Rozovos atvejo...

Vaikus žudyti raginęs Putino šalininkas: mano batalionas užvirė tikrą pragarą (199)

Ne vieną apdovanojimą gavęs Rusijos bestselerių autorius Zacharas Prilepinas sakė, kad karinis...

„Ekskursija“ teroristų takais, arba kaip ieškojau alaus „ISIS inkubatoriuje“ (35)

Pastaraisiais metais Briuselis garsėja ne tik Sisiojančiu berniuku, belgiškomis bulvytėmis ar...

Karjerą baigęs Sneijderis drebina socialinius tinklus: per dvi savaites užsiaugino pilvą (7)

Buvusi Olandijos rinktinės žvaigždė sekmadienį drebina socialinius tinklus. Futbolo gerbėjus...

Mergaitę pražudžiusi avarija Varėnos rajone: duomenys keičiasi, išvados - ne (157)

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama byla dėl beveik prieš penkis metus...

Rinktinė valosi orbitą aplink NBA duetą nuo taktinių šiukšlių specialiai Krepšinis.lt iš Seulo (13)

Lietuvos rinktinė ketvirtą kartą pasirengimo ciklo metu pradėjo rungtynes su Domantu Saboniu ir...

Jie į pensiją išėjo 31-ių: sako, kad ir jūs galite pasekti pavyzdžiu (145)

Rašytojai Kristy Shen ir Bryce‘as Leungas priklauso judėjimui „Fire“, kuris skatina žmones...

Orai: šils iki 29 laipsnių (1)

Lietuvoje toliau tęsis vasaros pokylis, su kaitrius spindulius per dieną žeriančia saule, tykiu...

Norite ilgo gyvenimo – išnaudokite kiekvieną minutę: lietuvių kilmės JAV mokslininkė patarimus žarsto visam pasauliui (73)

Shirley A. Sahrmann yra neabejotina pasaulinio lygio kineziterapijos srities mokslininkė ir...

Mokslininkai įspėja, kad prisižaidėme: dėl klimato kaitos artėjame prie piktų vorų apokalipsės (39)

Stipriai ir sparčiai besikeičiantis klimatas turės didelį neigiamą poveikį, kurio iki šiol...