Pradėjus statyti kilo sąmyšis
Statybos Brastos gatvėje, dešiniajame Neries krante buvusioje dykynėje, abejingo nepaliko, ko gero, nė vieno kauniečio.
Užvirus darbams, žemsiurbei ėmus pilti smėlį ant kranto ir formuoti iškilsiančius namus nuo galimo potvynio saugosiantį pylimą, kilo nemažai aistrų. Kaune gyvenantis ir dirbantis architektas Audrys Karalius viešai kaltino bendrovę „YIT Kausta“ darkant kraštovaizdį, jam pritarė ir kai kurie akademinių sluoksnių atstovai. Kauniečius labiausiai neramino nežinomybė. Prabangų kvartalą projektavęs architektas iš pradžių paviešino projektinius sprendimus, kurie laikui bėgant kito: atsisakyta sprendimo Neries pakrantėje įrengti mažųjų laivų prieplaukas.
Tada Kauno vadovai džiaugėsi investicijomis apleistoje dykvietėje. Valdžios nuomonei, kad geriau tegul kažkas vyksta, pritarė ne vienas Kauno architektas.
Aistroms išsisėmus statybos vyksta toliau. Bendrovė „YIT Kausta“ tikina, kad viskas vyksta gavus reikiamus leidimus.
Sklypas Neries pakrantėje buvo įsigytas 2012 m. Tada bendrovės „YIT Kausta“ iniciatyva kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi buvo suorganizuotas viešasis architektų konkursas. Jam buvo pateikta 10 projektų. Konkurso dalyvių darbus recenzavo architektai Audrius Ambrasas ir Nerijus Stanionis, komisijai vadovavo profesorius Gintaras Čaikauskas.
„Konkurso nugalėtoju buvo išrinktas architektų komandos „Antra kryptis“ projektas „Mano krantas“. Projekto sumanytojų tikslas – atverti Senamiesčio panoramą kitame krante ir visuomenei suteikti galimybę ja grožėtis“, – leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ sakė statybų įmonės ryšių su visuomene grupės vadovė Akvilė Varanauskienė.
Iškils 11 daugiabučių
„YIT Kausta“ atskleidė, kad jai priklausančiame 3,43 ha ploto sklype vykstantys statybos darbai išskaidyti į kelis etapus. Pastačius pirmuosius namus, bus imtasi statyti kitus. Daug ką lems ir ekonominė situacija bei galimų pirkėjų domėjimasis iškilsiančiais apartamentų kompleksais. Dygstančiais pastatais domimasi, todėl gali būti, kad statybos vyks be didesnių pertraukų.
„Brastos gatvėje įmonei priklausančiame sklype iki kitų metų pabaigos iškils du 4 ir 6 aukštų gyvenamieji namai.
Aukštesniajame name bus įrengtos trys dešimtys 36–78 kv. m ploto butų, keturių aukštų name – trisdešimt du butai. Jų plotas varijuos tarp 40 ir 70 kv. m. Norintiems įsigyti didesnius butus, bus pasiūlyta galimybė juos jungti. Iš viso teritorijoje planuojama statyti 11 daugiabučių gyvenamųjų namų“, – sakė statybų bendrovės atstovė A.Varanauskienė.
Programuotojus aplenkė statybininkai
Apie dešiniojo Neries kranto urbanizaciją Kauno savivaldybėje kalbėta jau seniai. Keičiantis miesto valdžiai, persiformuojant valdančiosioms koalicijoms, retkarčiais pasvarstyta, kas šioje vietoje geriau tiktų – biurų kompleksai ar gyvenamieji namai.
Ne paslaptis, kad Brastos gatvėje įsikūrusi viena didžiausių Kaune informacinių technologijų (IT) bendrovių „NFQ“ savo sklype ketina statyti naują biurų kompleksą, specialiai pritaikytą IT bendrovių poreikiams. Verslininkų vizija – ne itin patrauklioje Vilijampolės vietoje konsoliduojant IT bendrovės sukurti kažką panašaus į garsųjį JAV Silicio slėnį.
Kol informatikos specialistai dar tik kuria ateities planus, juos aplenkė šalia, kitoje gatvės pusėje, esantį sklypą įsigiję statytojai.
„Projektą vykdome vedini vizijos, kad miestiečiai turi gyventi geriausiose vietose, o arti Centro esančios erdvės turi būti sutvarkytos ir pritaikytos gyventojų poreikiams. Piliamiestis atvers Senamiesčio panoramą ir suteiks galimybę ja grožėtis. Didžiausias projekto privalumas – vieta“, – sakė „YIT Kausta“ atstovė A.Varanauskienė.
Pasak jos, projekto vieta yra unikali Senamiesčio dalis, kuri miesto gyventojus domino visais laikais, tačiau drąsos čia plėtoti gyvenamuosius projektus užteko ne visiems.
„YIT Kausta“ atstovės teigimu, Piliamiesčio kvartalo pavyzdys turėtų suteikti postūmį kitiems krantinės tvarkymo darbams ir naujiems projektams. Tai – viena gražiausių Kauno vietų, todėl tikimasi, kad čia bus gera ne tik jos gyventojams, bet ir visiems kauniečiams.
Kada atsiras pėsčiųjų viadukas – neaišku
Įvairių minčių kauniečiams kelia ne tik galingos bei įtakingos bendrovės statybų užmojai, bet ir apsauginio pylimo formavimo ypatumai. Žvelgiant iš Kauno pilies pusės ne vienam susidaro įspūdis, kad statytojai siaurina Neries vagą, savo sklypo ribas plečia upės sąskaita.
Sprendimas gana aukštą pylimą sutvirtinti gelžbetonio plokštėmis upės pakrantei papildomo estetiškumo tikrai nesuteiks. Sunku pasakyti, kaip šis statinys derės šalia natūraliai susiformavusio paupio reljefo.
Pasak kvartalo statytojų, pylimą šioje vietoje įrengti buvo privalu. Norint vykdyti gyvenamųjų namų statybas, kurioms buvo gautas leidimas, krantą buvo privalu įtvirtinti. Be apsauginės dambos sklypo vystymo darbų vykdyti negalima.
„Prieš pradėdama vykdyti projektavimo darbus, bendrovė atliko strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, poveikio upei vertinimą, numatomo pylimo poveikio Neries upės hidrauliniam-hidrologiniam režimui vertinimą ir sklypo hidrogeologinius tyrimus. Įvertinus tyrimų rezultatus, buvo suprojektuota apsauginio pylimo konstrukcija, kuri patikimai apsaugos būsimą kvartalą nuo galimų potvynių. Statybos ant upės kranto – vienos sudėtingiausių inžineriniu požiūriu. Mūsų prioritetas ir atsakomybė, kurią prisiėmėme, – būsimų gyventojų ir jų turto saugumas“, – sakė „YIT Kausta“ atstovė A.Varanauskienė.
Apsauginis pylimas ir krantinė baigus statybas bus perduota Kauno savivaldybei. Žadama, kad ši vieta taps prieinama visiems kauniečiams.
Kauno bendrajame plane numatyta, kad prie Brastos gatvėje esančios Neries pakrantės per upę pilies prieigų link nusidrieks abu upės krantus sujungsiantis viadukas.
Kada jis bus pradėtas statyti, ir kokiomis lėšomis šis projektas bus finansuojamas – iki šiol nėra aišku. Nors viadukas, kuriuo galima greitai nukeliauti iki Senamiesčio, sukurtų papildomą vertę naujojo kvartalo gyventojams, „YIT Kausta“ kol kas neplanuoja į jo statybas investuoti nuosavo kapitalo. Gali būti, kad ateityje, prasidėjus statyboms šalia esančiuose žemės sklypuose, o vystytojams siekiant sukurti papildomą vertę, viaduko statybos bus finansuojamos ne tik savivaldybės, bet ir privačiomis lėšomis.
Projekto keitimus lėmė potvynių pavojus?
Bendrovė „YIT Kausta“ nemažai kritikos sulaukė, kai iš planų netikėtai dingo čia ketintos statyti mažųjų laivų prieplaukos, turėjusios paskatinti laivybą ir atgaivinti Nerį.
Bendrovės atstovai tikino, kad vykstant architektūriniam konkursui tokia buvo architekto vizija. Deja, nėra galimybių jai įgyvendinti – to neleidžia per sekli upės vaga.
„Statyti prieplaukos mūsų įmonė negali. Tai galėtų būti miesto plėtros klausimas. Įprasta, kad konkurso projektai juos įgyvendinant šiek tiek kinta, tačiau Piliamiesčio projekto pakeitimai nėra esminiai, o kai kuriuos iš jų prireikė taikyti atlikus tyrimus. Pavyzdžiui, konkursiniame projekte buvo numatytas žemesnis pakrantės įtvirtinimas su platesnėmis terasomis, tačiau, įvertinus potvynių ir atoslūgių poveikį, buvo suformuotas aukštesnis pylimas, bet išlaikyta terasinė jo konstrukcija. Ant jos taip pat nuspręsta įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus“, – sakė „YIT Kausta“ atstovė A.Varanauskienė.
Namai nepastatyti, o butai jau parduoti
Statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sakė neabejojantis, kad netrukus statybos prasidės ir šalia esančiuose, kitiems savininkams priklausančiuose žemės sklypuose, ir laikui bėgant Neries pakrantė bus urbanizuota.
Pasak K.Vanago, pradėjus gyvenamųjų namų kvartalo statybas susidurta su itin dideliu čia apsigyventi norinčių žmonių susidomėjimu. Bendrovė namus ne tik stato, bet ir parduoda.
„Būsto pirkėjų susidomėjimas pranoko mūsų lūkesčius. Pirmasis namas dar nepastatytas, tačiau jame nupirkti beveik visi butai. Nors viešai neskelbėme apie parduodamus butus, neorganizavome pardavimų kampanijos, pirkėjų dėmesio netrūksta“, – sakė K.Vanagas.
Paskutiniąją praėjusių metų dieną buvo išduotas leidimas trečiojo namo statybai. Procesas turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis – bus kalami pamatų poliai.
„Žmonės šia vieta domisi dėl atsiversiančios nuostabios Kauno pilies panoramos. Tai – pietinis krantas, kitos vietos, iš kurios būtų galima žvelgti ir į Senamiestį, ir į Santakos parką, tikrai nėra“, – sakė K.Vanagas.
Architektas negaili kritikos
Žinomas Kauno architektas ir visuomenės veikėjas Audrys Karalius tikina, kad urbanizuodama dešinįjį Neries krantą statybų bendrovė eina pačiu paprasčiausiu keliu, siekia ne estetikos, o komercinės naudos.
Kauno raidai neabejingas architektas apgailestavo, kad statybų bendrovė Neries pakrantėje užsimojo statyti tik gyvenamųjų namų kompleksą, kuriame nebelieka vietos visuomeninės paskirties pastatams.
A.Karalius apgailestavo, kad įrengiant apsauginį pylimą einama pačiu paprasčiausiu keliu, įrengiant dambą, kurios jau kelis dešimtmečius nebenaudojamos kitose šalyse.
„Urbanizuotose teritorijose, ten, kur egzistuoja potvynių grėsmė, tokios problemos spendžiamos įrengiant terasas. O ką matome dabar? 9 m aukščio dambą. Tikimybė, kad potvynio vanduo pasieks tokią ribą, yra viena per 200 metų. Kaune karai vyksta dažniau nei tokie potvyniai“, – ironizavo urbanistas.
A.Karalius tikino, kad jo siūlytos terasos galėjo būti naudojamos visuomeninėms reikmėms kaip žmonių susibūrimo, poilsio, renginių ar tiesiog pasisėdėjimo vieta. Po išsakytos kritikos sulaukęs bendrovės „YIT Kausta“ grasinimų teismais, A.Karalius pripažino, kad jo išsakyti argumentai davė naudos. Krantinės projekte atsirado pandusas, kuriuo galima upės pakrantę pasiekti tiek neįgaliųjų vežimėliais, tiek ir dviračiais, numatyta dar praplatinti apatinę krantinės dalį.
„Suprantu, kad visos investicijos privalo turėti grąžą. Manau, ir „YIT Kausta“ puikiai suvokia, kad statydami namus prieš Kauno pilį jie gaus nemažą pelną. Juk žmonės šiuose namuose butus pirks ne dėl nuostabios architektūros, bet dėl vietos, atsiveriančio vaizdo. Bėda ta, kad jie nemyli Kauno“, – apgailestavo A.Karalius.
Architektas prisiminė, kaip tvirtinant šios vietovės detalųjį planą kelių dešimčių metrų ruožas palei Neries pakrantę buvo pavadintas bendruomenine visuomenės teritorija. A.Karalius įsitikinimu, statytojai nesilaiko šiame dokumente įtvirtintos nuostatos.
„Manau, kad vystydama šį projektą „YIT Kausta“ neabejotinai uždirbs, tačiau miestas praras išties daug“, – atsiduso A.Karalius.
Nori estetiškesnių sprendimų
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tikino, kad pagaliau privačiomis lėšomis įgyvendinama seniai puoselėta miesto strategija kauniečius priartinti prie upių.
Kol kas Vilijampolės rajone, Brastos gatvės pašonėje, statybos vyksta tik „YIT Kausta“ valdomoje teritorijoje. Šalia esančiuose sklypuose statybos kol kas nėra planuojamos.
„Ši teritorija ateityje bus urbanizuota. Kol kas čia dirba tik „YIT Kausta“, savo lėšomis ji net tvarko kaimynams krantinę. Bendrovės vadovai siūlė surengti konkursą ir parengti pėsčiųjų tilto per Nerį projektą. Gerai, kai verslininkai dirba ne vien sau“, – sakė N.Valatkevičius.
Urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovas pripažino – statoma krantinė nėra tokia, kokios norėtųsi.
„Svarbu, kad ją statant nebūtų padaryta didelių klaidų ir liktų galimybė jas ištaisyti. Dabar jie pylimą dengia vienokiomis plokštėmis, aišku, norėtųsi kitokių, bet viską lemia finansai. Kita vertus, nėra taip blogai. Grožis yra reliatyvi sąvoka. Reikia leisti baigti šį projektą ir tada žiūrėti, ar tai gražu“, – svarstė N.Valatkevičius.
