Šis pastatas nuo šiol turės galimybę įgyti kultūros paminklo statusą ir vėliau galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, aiškina Kultūros ministerija. Tai reiškia, kad bus galima užtikrinti Kauno centrinio pašto rūmų prieinamumą visuomenei ir jų išsaugojimą.
Pasak kultūros ministro M. Kvietkausko, reikėtų išlaikyti atviro visuomenei pastato idėją, o tai padaryti Kauno centrinio pašto rūmams ateityje leistų suteiktas kultūros paminklo statusas. „Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo apsauga ir jo išsaugojimas yra vienas valstybės prioritetų, o pastarieji įvykiai pasaulyje itin aktualizuoja kultūros paveldo reikšmę ir apsaugą. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos pažinti ir naudotis kultūros paveldu, nes jis padeda išsaugoti mūsų istorinę atmintį“, - sako kultūros ministras.
1932 m. atidarytas Kauno centrinis paštas (architektas Feliksas Vizbaras) yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 m. Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
