Pagaliau pavyko parduoti


Sovietmečiu iškilęs, o laikui bėgant apleistu ir merdinčiu vaiduokliu virtęs prekybos centras „Kalniečiai“ ilgus metus buvo tapęs tikru galvos skausmu Kauno savivaldybei. Apgriuvęs, nemažų gabaritų pastatas pasitinka Savanorių prospektu į miestą įvažiuojančius atvykėlius, tikrai negerina miesto įvaizdžio.

Kauno savivaldybei rasti išeitį iš šios situacijos buvo nelengva. Milžiniškas statinys priklausė bankrutuojančioms bendrovėms, vėliau jį parėmė įmonių administratoriai, vyko ilgi teismo procesai.

Tai, jog kadaise miesto puošmena buvęs, tačiau vaiduokliu virtęs prekybos centras „Kalniečiai“ turi naujus savininkus, informacija kauniečių verslininkų sluoksniuose sklandė jau kelias savaitės. Neseniai prie pavojingo, griūvančio pastato atsiradusi nauja tvora tapo netiesioginiu signalu, kad šiuo „vaiduokliu“ kažkas iš tiesų ėmė rūpintis.

DELFI išsiaiškino, kad šį pastatą neseniai įsigijo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos korporacija“. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, jis parduotas varžytinėse, kurias rengė bankroto administratorius. DELFI žiniomis, už Savanorių ir P. Lukšio gatvių sankryžoje esantį pastatą sumokėta daugiau, nei milijonas eurų.

Kas iškils „Kalniečių“ vietoje?


Prekybos centras „Kalniečiai“ įsikūręs strategiškai patogioje vietoje, šalia bene pagrindinės Kauno transporto arterijos – Savanorių prospekto. Netoliese driekiasi pagrindinis šalies kelias – Vilnius – Klaipėda, vos už kelių kilometrų – Kauno Laisvoji ekonominė zona.

Akivaizdu, kad sovietmečiu statytą prekybos centrą naujieji savininkai nušluos nuo žemės paviršiaus. Tačiau kas iškilos jo vietoje, dar nėra žinoma.

„Per anksti ką nors komentuoti, nes šiuo metu tik generuojama idėja, kokios koncepcijos pastatas čia gali būti. Kol kas viskas dar tik svarstymų stadijoje. Dar neįsivaizduojame, nei kas ten turėtų būti, nei kada prasidės projekto įgyvendinimas.“, – DELFI sakė pastatą įsigijusios bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“ direktorius Aurimas Bičiūnas.

Sąsajų su kitomis bendrovėmis neatskleidė


Viešai skelbiamais duomenimis, „Vakarų Baltijos korporacija“ registruota Klaipėdoje, bendrovėje dirba 8 žmonės. Pasak jos vadovo, uostamiestyje – tik bendrovės registracijos adresas, kuris, anot A. Bičiūno, šiais laikais nieko nereiškia.

„Šita įmonė kol kas nevysto jokių projektų ir neturi kuo pasigirti. Tai projektinė įmonė, kuri bandys šį objektą atgaivinti. Konsultuosimės ir su Kauno savivaldybe, ir su architektais, manau prisidėsime prie Kauno gražinimo“, – sakė A. Bičiūnas.

Paklausus, su kokiomis stambaus verslo struktūromis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovėmis yra susijusi „Vakarų Baltijos korporacija“, jos vadovas į šį klausimą atsakyti nepanoro. Jis patarė remtis viešai prieinama informacija.

Gijos driekiasi į solidų turtą valdančią įmonių grupę


Visgi, panašu, jog ši Klaipėdoje registruota bendrovė turi rimtą finansinį užnugarį. Remiantis viešais duomenimis, tas pats asmuo vadovauja dar kelioms įmonėms – uždarosioms akcinėms bendrovėms „Westerwijk Klaipėda“ ir „Domus centras“. Internete nurodytas „Vakarų Baltijos korporacijos“ direktorius elektroninio pašto adresas baigiasi galūne westerwijk.lt.

Šis interneto adresas priklauso bendrovei „Westerwijk LT“, įsikūrusiai verslo centre „Domus centras“. Jai vadovauja tas pats A. Bičiūnas.

„Westerwijk“ skelbiasi esanti privataus olandų kapitalo fondo įmonių grupė, orientuota į komercinės paskirties turto vystymą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Registrų centro duomenimis jos savininkas – Olandijos bendrovė „Westerwijk Properties B.V.“.

Bendrovė „Westerwijk LT“ savo tinklapyje nurodo Lietuvoje valdanti kelis stambius nekilnojamojo turto objektus. Tai Kaune įsikūręs prekybos centras „Molas“, sostinėje esanti „Domus galerija“, Ukmergės gatvėje veikiantys du prekybos centrai bei uostamiestyje iškilęs multifunkcinis centras „BIG Klaipėda“.

„Šiuo metu grupei priklauso virš 70 tūkst. kv. m. komercinės paskirties ploto didžiausiose Lietuvos miestuose. Mūsų partneriai yra žinomos užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonės, tokios kaip „Neste“, „Tele2“, „Maxima“, „Rimi“, „Euronics“, „Apranga Group“, „Jysk“, „H&M“, „Sportdirect“ ir kt.“, – skelbiama bendrovė.

Neįprastas pastatas sulaukdavo įvairių vertinimų


Garsaus kauniečio architekto Eugenijaus Miliūno – Simo projektuoti, 1981 – 1988 metais statyti „Kalniečiai“ buvo vienas paskutinių stambių prekybos ir paslaugų centrų, sovietmečiu iškilusių Kaune. Vakarinėje pastato dalyje planuotas prekybos, o rytinėje – aptarnavimo įstaigų blokas. Šis prekybos centras buvo vienas didžiausių tokio tipo objektų Pabaltijo šalyse.

„Objektas atrodė pakankamai neįprastas ir, jį pabaigus, neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių. Vis dėlto, būtent toks buvo autoriaus siekis – sukurti senamiesčio gatvelių labirintus primenančią erdvinę struktūrą.

Pastato likimas Nepriklausomybės laikotarpiu iliustruoja architektūros funkcinės kaitos iššūkius: vidaus struktūra su didžiuliais sandėliais, skaidymas į mažesnius prekybinius vienetus neatitiko šiuolaikiniams prekybos pastatams taikomų reikalavimų. Objektas daug kartų rekonstruotas, išvaizda ženkliai pakitusi.“, – Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimo centro tinklapyje rašo Martynas Mankus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)