„Daug dar yra Kaune gatvių, kur ramiai ožkos žolę kapstinėja, kur varlės kurkia… Tokiom gatvėm vakare eidamas prisimeni kaimą ir jau nebetiki, kad Laisvės alėjoje pilna mūro namų. Kad Laisvės alėjoj naujų automobilių ir šviesių angliškų kostiumų paradas“, – 1937-ųjų „Lietuvos žiniose“ rašė Jonas Ripka.
Brazilka
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Neįtikėtina, tačiau ir po beveik 8 dešimtmečių galima rasti tai, kas vadinama Brazilka. Tiesa, pastaruoju metu legendinis kvartalas pamažu keičiasi, o romantiškų lūšnelių vis mažėja.

Brazilka – Kauno Žaliakalnio rajono dalis. Grubiai tariant, Brazilką riboja Jonavos, Varnių, Žemaičių gatvės ir Savanorių prospektas.

Favelų rajonas

Brazilka
Brazilka
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)


Kaip rašoma leidinyje „Kaunas pilnas kultūros“, kas trečias smetoninės Lietuvos emigrantas apsistojo būtent Brazilijoje, bet Brazilkos vietovardžio kilmė greičiausiai kiek vėlesnė. Kiek tvirtesni įrodymai, sukaupti archyvuose, teigia, kad į šį ne paties estetiškiausio veido rajoną, gana skubriai iškilusį tiesiog plikuose laukuose, kraustėsi Pietų Amerikos kavos plantacijose nieko nepešę ir tėvynėn grįžę emigrantai, kurie Kaune sukūrė braziliškų lūšnelių kvartalus primenantį rajoną.

„Yra tokia legenda Kaune, kad tai yra susiję su Brazilija tiesiogine to žodžio prasme. Čia gyveno gana skurdus proletariatas tarpukariu ir nemažai buvo žmonių, kurie buvo emigravę į Braziliją. Tai buvo braziliškų favelų - de Žaneiro ar kitų didmiesčių - atitikmuo.

Dėl ta Brazilka buvo tokia, kokias emigrantai matė Brazilijos favelas ir čia jiems atrodė savotiškai patrauklu. Kita vertus, ši vieta yra šlaituose, nelabai lietuviškuose reljefuose – Kaunas turi nelabai lietuviškų reljefų, stačių šlaitų, kurie labiau būdingi kalnų vietovėms“, - DELFI teigė architektas Audrys Karalius.

„Buvo paskirstyti rajonai, kur grįžo emigrantai – italianka, brazilka. Italianka buvo Mackevičiaus gatvėje, o čia daugiausiai kėlėsi emigrantai iš Brazilijos nuo to ir kilo tas pavadinimas.

Ir namai tokie – grįžo, susikalė trobeles ir tikėjosi, kad pagerės gyvenimas. Puikiai žinau šį rajoną, nes aš ten lankiau ten II aštuonmetę mokyklą, prie Žaliakalnio turgaus. Leisdavome laiko po pamokų ar kai pabėgdavome iš pamokų ant tų šlaitų – nuostabiausi vaizdai. Siauros gatvelės – romantika. Aišku, būdavo įvairių medinių namelių, dabar dalis jų pakeista mūriniais, tačiau yra išlikusių ir medininukų romantiškų“, - sako architektas Algimantas Kančas.

Didžioji dalis Brazilkos gyventojų dirbo Jonavos gatvėje esančiuose fabrikuose.

„Čia buvo „Limos“ fabrikas – pagrindininis Brazilkos darbdavys. Dabar čia pastatyta „Prisma“ - finale fabrikas buvo nugriautas. Taip pat Jonavos gatvėje buvo įvairių lentpjūvių, dirbtuvių – tai buvo pramoninė gatvė. Teko matyti nuotraukas, kuriose matosi, kad karvės, avys ganosi ant šlaitų – apstatymas buvo menkas. Tai buvo nepatogi statyboms vieta ir matyt, taip spėčiau, buvo pigi žemė. Čia nebuvo vandentiekio, kanalizacijos“, - sako A. Karalius.

Brazilkos veidas pamažu keičiasi

„Namų namelių čia daugybė. Stačiame upės krante jie vos laikosi, kaip kregždžių lizdai tręšančioje pastogėje.

Silpnai jie laikosi todėl, kad status kalnas nuolat slenka, kraipydamas silpnų pamatų namelius. „Brazilkoje“ esantieji namai pastatyti iš senų rąstų, kiti – iš lentų, yra ir tokių, kurie sulipdyti iš plonyčių dėžių lentelių. Rodos, papūs smarkesnis vėjas, ir visi nameliai pakils į orą ir nutūps Neries vagoje“, – rašė „Lietuvos žinios“ 1938-aisiais.

Ir šiandien šiame rajone galima rasti lūšnelių, įvairiausių pastatų – šiltnamių, garažų, kurie tiesiogine to žodžio prasme kartais pastatyti vienas ant kito. Taip pat čia išlikusi akmenimis grįsta įkalnė.

Be to, galima rasti laiptus, kurie pradžioje sukalti iš lentų, vėliau seka „padangų“ ruožas, tuomet prasideda betoninė dalis.

Bet kokiu atveju, Brazilka šiandien yra patraukli vieta, nes nuo centro ji nutolusi vos per porą kilometrų.

„Tai labai patraukli vieta, tačiau labai daug statybų ten nėra. Tarkime Aleksoto šlaitas stipriai keičiasi, o čia 1970-1980 m. buvo pastatyti nameliai tai jie praktiškai ir yra. Čia neišnaudotas potencialas. Tačiau labai ryškių pokyčių čia nėra“, - sako A. Kančas.

A. Karalius pastebi, kad Kauno Brazilkos, kaip ir visų kitų miestų atitinkamų rajonų, veidas keičiasi.

„Pamažu Brazilka keičiasi, bet ten vietomis užstatymo tankumas yra labai didelis. Aš kartais ten pasivaikštau – ten visai kitas koloritas, gal kaip Žemuosiuose Šančiuose.

Vietomis medinių pastatėlių grūstis, įskaitant ūkinius pastatėlius, balandines, kurios vienu metu buvo labai populiarios. Ši vieta yra netoli miesto centro ir 10-15 metų yra patraukli, atsiranda statybų. Vizualiai matosi, kad atsiranda naujų pastatų, lūšnelės šluojamos. Nieko nepadarysi – visos brazilkos yra laikinos. Visuose miestuose taip yra. Čia ne Senamiestis. Ta romantika savaip žavi – šlaitai, šalia šlaitų, smulkaus mastelio sodeliai, darželiai, pavėsinės, garažiukai. Tai specifinis gyvenimas“, - sako A. Kančas.

Istorija

Architektas A. Kančas turi surinkęs nemažai informacijos, apie Brazilikos kvartalą, kuriame įsikūrė Pietų Amerikoje neįsitvirtinę lietuviai.

Pirmoji emigracijos banga užfiksuota 1861 metais, po baudžiavos panaikinimo. Lietuviai bėgo nuo tarnybos caro kariuomenėjė, kuri truko net 25 metus. 1867-1868 metais Lietuvoje metai buvo itin nederlingi, prasidėjo badas. Kaimo žmonės pradėjo dairytis į Šiaurės ir Pietų Ameriką – Braziliją, Urugvajų, Argentiną.

Antroji emigracijos banga užfiksuota po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais. Dėl ekonominės padėties – nedarbo, skurdo – emigravo žemės ir darbo neturintys žmonės, kurie dirbdavo plantacijose, kasyklose.

Kur dabar yra Jonavos gatvė, seniau buvo kelias į Jonavą. Žemę ties stačiais šlaitais valdė ūkininkas Sabaliauskas. Ši žemė nebuvo tinkama žemės ūkiui, todėl ji buvo pigiai išnuomota grįžtantiems migrantams. Tuomet žemės nuomos kaina metams siekė 100-125 litus. Čia sugrįžę tautiečiai ėmė statytis medinius namelius, kuriuose gyveno gausiomis šeimomis.

Taip Kaune įsikūrė Brazilka. Čia žmonės gyveno antisanitarinėmis sąlygomis – nebuvo nei vandens, nei elektros. Populiariausias Brazilkos gyventojų pomėgis buvo balandžių gaudymas ir auginimas. Netoliese esanti Neris buvo ir vandens šaltinis, ir komunalinių atliekų atsikratymo vieta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šventosios komplekso „Elija“ plėtotojas pateikė 25 mln. eurų ieškinį (6)

Buvusio Šventosios komplekso „ Elija “ plėtotojas verslininkas Vaidas Šimaitis ir jo motina...

„Eikos statybos“ bendraturčiu tapo jos vadovas (2)

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „ Eika “ grupei priklausančios Vilniaus statybų įmonės...

Panevėžiui pažadėtas baseinas (8)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad 2019 metais valstybės investicijų programoje bus numatytos...

Būsto kainos muša rekordus – kai kur brangiau nei iki krizės (132)

Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per...

To nematė jau seniai: naujos statybos butai parduodami dalimis (104)

Vilniaus valdžia prašo prokurorų ištirti, ar daugiabučio Pašilaičiuose statytojai nepažeidė...

Top naujienos

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (14)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (446)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą buvo ištikęs krachas, greičiausias – Juknevičius (443)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (439)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (7)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai Jasilionis prisipažino pasinaudojęs Ballų silpnybėmis (13)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...

Kaip mylimajam pasakyti, kad vienas jo sekso judesys jums visai nepatinka? (40)

Kiekvieną mėnesį „Women`s Health“ svetainė su trimis „Men`s Health“ atstovais analizuoja...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (407)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (34)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (14)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...