Karoliniškėse, L. Asanavičiūtės g. 44 esančio daugiabučio gyventojai nepatenkinti – skundžiasi, kad namo administratoriui moka už „auksinius remontus“. Bendrijos čia nėra, tarpusavyje susitarti negebantys gyventojai jaučiasi beteisiai, mat negali apsiginti.
„Mūsų sename daugiabutyje Karoliniškėse antri metai, kaip nepavyksta išsirinkti namo atstovo bendravimui su administruojančia namą įmone dėl pačios „Mano būstas“ įmonės nenoro. Neturėti namo atstovo ypač naudinga namo administratoriui, nes tuomet, be būstų savininkų informavimo apie numatomus darbus, jų sutikimo, derinimo galima sėkmingai užsakinėti „auksinius remontus“ už namo gyventojų lėšas“, – piktinasi į „Delfi Pilietis“ rubriką parašiusi Aleksandra.
Ji vardija, kad vien lifto suktuvo keitimas atsiėjo 14 tūkst. eurų, nors jis dar galėjo tarnauti, bet tenka mokėti ir už daugiau darbų: „Daugiabutyje savavališkai buvo sumontuotos 12 gaisrinių sovietinių žarnų už 4000 eurų, kokių nuo 1991 niekas nematė, tvarkyta neegzistuojanti „šalto vandens apskaitos patalpa“, kažkokiose duryse išmontuotos ir įdėtos naujos spynos, kurių niekada nėra ten buvę, o nuo pavasario kiekvieną mėnesį už 300-400 eurų elektros įrangą privatiems asmenims buvo „tvarkoma“ tai šiluminiame mazge, tai balkonuose ir dar kažkokiose nematomose vietose. Namas sumokėjo ir kas mėnesį moka tūkstančius!“.
Nors prie šios istorijos dar grįšime, tačiau tokių kaip ji – daugybė, o gyventojų ir namų administratorių nesantaika yra dažna, patikina Vilniaus vicemeras Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Savivaldybė per mėnesį gauna apie 500 analogiško turinio skundų dėl daugiabučių namų valdytojų (bendrijų ir administratorių) galimai neteisėtų veiksmų. Kai kurie skundai pasirodo pagrįsti, kai kurie – ne. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atskiro patikrinimo“, – skaičiuoja V. Benkunskas.
Žmonės patys turi įsitraukti į procesą – savivaldybės galimybės ribotos
Atlikti darbai ir jų kainos – dažniausias skundų objektas. Tačiau ne visi gyventojų skundai pasitvirtina.
„Darbai tikrai ne visuomet atliekami be pagrindo. Dažnu atveju tokie skundai susiję su prasta valdytojų komunikacija su savininkais – savininkai nėra laiku ir tinkamai informuojami apie namo būklę, būtinus atlikti remonto darbus, todėl jiems kyla labai daug klausimų. Įprastai, negavę atsakymų į rūpimus klausimus, savininkai kreipiasi į savivaldybę pagalbos“, – paaiškina V. Benkunskas.
„Ar pirkimai organizuojami ir vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuoja savivaldybė. Mūsų specialistai atlieka planinius ir neplaninius valdytojų veiklos patikrinimus pagal gautus skundus. Tačiau darbų kiekių ir kainų Savivaldybė patikrinti ar kontroliuoti negali“, – patikina vicemeras.
Savivaldybė vykdo daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę – atlieka patikrinimus, teikia įpareigojimus valdytojams dėl funkcijų vykdymo, tokių kaip informacijos ar dokumentų pateikimo savininkui, ir tais atvejais, kai nustato pažeidimus, taiko administracines nuobaudas.
„Tačiau Savivaldybei nėra suteikti įrankiai nagrinėti ginčus, todėl ji negali įpareigoti valdytojo perskaičiuoti mokesčius ar jų netaikyti, jeigu darbų pirkimai buvo atlikti nesilaikant tam tikrų procedūrų, arba teikti įpareigojimų dėl vykdomų darbų sustabdymo. Tokius sprendimus ir įpareigojimus valdytojui gali teikti tik teismas“, – sako V. Benkunskas.
V. Benkunskas paaiškina, kad dažnai pačių būsto savininkų ir gyventojų pasyvumas, nenoras domėtis, kas vyksta su jų turtu ir už ką jie moka mėnesinius administravimo mokesčius, atveria daugiau galimybių piktnaudžiavimui.
Ką gali padaryti gyventojai, jei kokybė jų netenkina?
Kadangi būsto administratoriai ir kiti namų valdytojai paslaugas teikia savininkams, jie ir yra pirmoji grandis, kuri turėtų kontroliuoti paslaugų kokybę.
„Dėl to skatiname domėtis valdytojų veikla name, kreiptis dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo. Svarbu akcentuoti, kad į valdytoją turi kreiptis savininkas arba jo įgaliotas asmuo, nes tokią tvarką numatyto teisės aktai. Jei, vis dėlto, klausimų tarpusavyje išspręsti nepavyksta, savininkai turi teisę kreiptis į savivaldybę, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi kontroliuoja valdytojų veiklą. Jeigu klausimo sprendimas nėra priskirtas savivaldybės kompetencijai, jis perduodamas nagrinėti kitoms institucijoms“, – sako V. Benkunskas.
Jis papildo, kad savininkai bet kuriuo metu turi teisę kreiptis į teismą dėl teisėtų interesų gynimo, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo, skolų išieškojimo, mokesčių perskaičiavimo ir panašių klausimų.
Administratoriai privalo vykdyti apibrėžtas pareigas – nuostatose apibrėžta, kokią informaciją privaloma skelbti internete ar namo skelbimų lentose. Pvz., apie planuojamus darbus privaloma skelbti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki jų vykdymo pradžios.
„Rinktis namo valdymo būdą yra pačių savininkų teisė ir pareiga. Jie gali pasirinkti steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį ar pasirinkti administratorių, kuriam patikės valdyti savo turtą. Savivaldybės įsikišimas į šį procesą yra griežtai reglamentuotas – teisę skirti namui administratorių pagal nustatytus kriterijus ji turi tik tada, kai name nėra jokio valdymo būdo (kas yra privaloma pagal teisės aktus) ir savininkai savivaldybės organizuoto balsavimo raštu dėl administratoriaus skyrimo metu nepasirenka administratoriaus“, – paaiškina V. Benkunskas.
Renkantis administratorių gyventojai turėtų atsakingai patikrinti pretendentus ir savarankiškai pasidomėti įmonių patikimumu, taip pat įvykusiais ir vykstančiais teisminiais procesais. Ši informacija yra prieinama viešai, todėl kliūčių kilti neturėtų.
Jei savininkai yra nepatenkinti administratoriaus veikla, balsų dauguma gali bet kada pakeisti esamą administratorių – tam ketvirtadalis savininkų turi kreiptis į savivaldybę, ji organizuoja balsavimą raštų dėl administratoriaus pasirinkimo.
Bendrijos steigimą apmoka savivaldybė
Savininkams sutarus steigti bendriją, šį procesą skatina savivaldybės. Vilniaus mieste savivaldybė apmoka visas naujų daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo išlaidas: dengia notaro, „Registrų centro“ suformuoto patalpų savininkų sąrašo, Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registrų kaštus.
„Taip pat siūlome naudotis įvairiomis Savivaldybės sukurtomis platformomis. Interneto svetainėje daugiabuciai.vilnius.lt yra skelbiamos visų administratorių deklaracijos ir prisistatymai, ten pat galima susipažinti su atsiliepimais apie administratorius ir jų teikiamas paslaugas. Be to, Savivaldybės svetainėje yra skelbiamos kasmetinės ataskaitos apie atliktus planinius ir neplaninius valdytojų veiklos patikrinimus ir nustatytus pažeidimus.
Pagal Savivaldybės įgyvendinamą bendrijų steigimo programą, mieste įsteigta daugiau nei 100 bendrijų, į kurias susibūrė daugiau nei 160 daugiabučių gyventojai.
Vadina save Karoliniškių įkaitais
„Delfi“ pasiekęs Aleksandros laiškas aprašo tik vieną situaciją, tačiau atspindi daug problemų, kurių iškyla ir kitiems Vilniaus daugiabučių gyventojams. Laiške apstu nepasitenkinimo.
„Vilniaus mieste yra daug nerenovuotų, „Mano“ būstas įmonės administruojamų senos statybos daugiabučių. Sąmoningai ar ne, bet juose gyvenantys žmonės Lietuvos valdžios sukurtais įstatymais yra paversti helotais - visiškais beteisiais, bevaliais, apgaudinėjamais „vartotojais“. Pasenę, neteisingi daugiabučių namų eksploatacijos ir priežiūros įstatymai bei juos administruojančių įmonių norai ne tvarkyti, o tik pasipinigauti – dvi to paties medalio puses“, – pyko moteris.
Anot jos, dažnai daugiabučiuose gyvena ypač marga visuomenės dalis: „Ir sovietmečio mentaliteto darbininkiškos profesijos iki dabar nekalbantieji lietuviškai, ir šviesūs, stovėję prie televizijos bokšto sausio 13-ąją, bet jau itin garbaus amžiaus pensininkai, o kas trečiame bute – jauni, bet juose neregistruoti žmonės“.
Šios priežastys neleidžia kaimynams rasti bendros kalbos, vertina moteris, mat iniciatyvesni ir didesnes pajamas gaunantys asmenys tiesiog spjauna ir išsikrausto.
„Administratorius savavališkai ėmėsi keisti vieno iš dviejų veikiančių lifto suktuvą beveik už 14 tūkst. eurų, kuris niekada nebuvo ekspertų pripažintas nesaugiu ar neeksploatuojamu! Dvidešimtmečiai meistrai paaiškino priežastį – lifto suktuvas tai veikia, bet senas!“ – pyko Aleksandra.
Gyventoja patikina, kad vienintelis akimis regimas remontas buvo už 300 eurų įrengtos metalinės grotelės, skirtos kojoms nusivalyti, nors tokias esą būtų galima nupirkti už 30 eurų, tuo metu gyventojai moka tūkstančius už nematomus darbus. Jie baiminasi, kad gyventojai liks amžinais skolininkais „už auksinius remontus“.
„Kadangi namo dokumentų „Mano būstas“ įmonė nerodo namo gyventojams, spėjama, kad šio daugiabučio savininkai per daugelį metų buvo sukaupę apie 20000 eurų rimtam namo sienų arba koridorių remontui. Panašiai tiek pat turėjo būti surinkta ir naujam liftui. Namui sukauptosios lėšos, atsiradus apsukriai administratorei, dabar – anoniminiam administratoriui, be rezultatų per paskutinius trejetą metų tiesiog „ištirpo“, – įsitikinusi moteris.
Ji piktinasi, kad namas virsta „trupančia baidykle su milžinišku šiukšlynu po langais“, o namo gyventojams nepadeda nė savivaldybė. Savivaldybei žeriami priekaištai, kad ji „nemokšiškai“ organizuoja adminsitratoriaus perrinkimą, kadangi balsavimo biuleteniuose gyventojam pateikė tik pretendentų pavadinimus, įkainius ir jų buveinę.
„Kas rinkėjui svarbu – abejotinai gražus įmonės pavadinimas, cento skirtumo įkainiai ar, pavyzdžiui, informacija apie įstaigos patikimumą?“ – daugiau vertinimo kriterijų pasigedo moteris.
„Mano būstas“: atlikti būtinieji darbai
„Mano būsto“ atstovas Paulius Ugianskis sureagavo į gyventojos aprašytą situaciją – du kartus buvo siūlyta keisti ar remontuoti liftą, niekas nereagavo, o dabar jau remontas buvo būtinas.
„Vienas svarbiausių mūsų įmonės tikslų – bendrauti ir bendradarbiauti su klientais ir laiku spręsti bei išspręsti visus su būsto priežiūra susijusius klausimus. Todėl visada siekiame vykdyti savalaikę daugiabučių namų priežiūrą, atlikti būtinuosius remonto darbus, kad namo savininkai išvengti rūpesčių ir didesnių finansinių nuostolių. Būtent todėl, vadovaudamiesi Priešgaisrinės saugos reikalavimais, kurie nurodo, jog gaisrinės saugos sistemos ir įrenginiai name turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys, atlikome šių sistemų remonto darbus. Buvo pakeista vamzdyno dalis, čiaupai, techninių dėžių remontas, sukomplektuotos gaisrinės žarnos bei švirkštai, išvežtos stambiagabaritės atliekos. Šiuos darbus teigiamai įvertino Priešgaisrinės saugos inspektoriai, kurie patvirtino, jog daugiabučio sistemos atitinka visus gaisrinės saugos reikalavimus ir nekelia pavojaus gyventojų saugumui“, – vardija P. Ugianskis.
„Dar 2020 metais valstybės akredituotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas nustatė, jog lifto pagrindinio suktuvo reduktoriaus sliekinės poros laisvumas arti kritinės ribos. Dar po metų atlikta ekspertizė parodė, jog liftas yra nesaugus naudoti, nes kelia grėsmę žmonių sveikatai bei turtui. Atsižvelgdami į valstybės akredituoto eksperto išvadas du kartus organizavome gyventojams balsavimus dėl lifto remonto arba keitimo, tačiau abu kartus butų savininkai buvo pasyvūs ir savo nuomonės nepareiškė“, – paaiškina P. Ugianskis.
„Beje, iki remonto beveik kiekvieną savaitę buvo fiksuojami lifto strigimai, o atlikus remontą strigimai nebesikartojo.
Visada pasisakome už skaidrumą, todėl pirmieji ir vieninteliai rinkoje savo klientams suteikėme galimybę visada ir bet kada matyti, kiek jų namas yra sukaupęs kaupiamųjų lėšų. Tai gali padaryti visi mūsų klientai be išimties – tereikia užeiti į savitarnos svetainę arba mobilią aplikaciją eBŪSTAS ir pamatyti ne tik kaupiamųjų lėšų likutį, bet ir rasti daug kitos su namo priežiūra susijusios naudingos informacijos“, – pabrėžė P. Ugianskis.
