Kas pajus didesnį mokestį nuo kitų metų?

Seime užsimota nuo kitų metų leisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio kartelę. Specialistai sako, kad dabartiniai pakeitimai palies gerokai turtingesnius žmones nei vidutiniai gyventojai, tačiau tai yra dar vienas žingsnis į visuotinį NT mokestį.

Spalį Vyriausybė pritarė Nekilnojamojo turto įstatymo pataisoms, numatančioms, kad kad nuo kitų metų Lietuvoje NT mokestį mokės visi gyventojai, turintys brangesnio nei 220 tūkst. eurų (759,6 tūkst. Lt) nekilnojamojo turto.

Šiuo metu mokestis taikomas daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančiam turtui. Tiesa, nuo kitų metų mažėtų ir metinis tarifas, nuo sumos, viršijančios nurodytą vertę – 0,5 proc. vietoj 1 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas DELFI tvirtino, kad šiam projektui Seimas pritars kartu su kitų metų biudžetu. Iš mokėtojų rato praplėtimo biudžete tikimasis papildomai surinkti 15 mln. Lt.

Neapsižiūrės, kai visi jau mokės

„Toks sprendimas padidintų mokesčio mokėtojų ratą, o tiems, kurie dabar jį moka, NT mokestį sumažintų. Aš beveik su didele garantija galiu teigti, kad B. Bradauskas gal ir sau prisimatavo. Puikiai žinome, kodėl tas mokestis vis nebuvo įvedamas, nes būdavo svarstoma, kad Seimo nariai jį sau prisimatuoja, išsigąsta ir neįveda. Jo ir nereikėjo įvesti“, - DELFI sakė ekonomistė Rūta Vainienė.

Pasak jos, iš šio mokesčio į biudžetą surenkamos labai menkos sumos, todėl visada bus didelė pagunda plėsti mokėtojų ratą.

„Šis mokestis neatlaiko jokios kritikos. Iš šio mokesčio į valstybės biudžetą surenkamos labai mažos sumos, visada bus noras jas didinti, tai dabar jau matome. Jau anksčiau sakėme, kad, žmonės, nesidžiaukite, kad kažkam uždėjo mokestį, nes tuoj į patys mokėsite. Kai pamatys, kad vėl nesurenka pajamų, kartelę dar nuleis, padarys, kad mokėtų 0,25 proc. nuo 0,5 mln. Lt. Labai sparčiai judama visuotinio NT mokesčio link“, - pabrėžė ji.

Pasak ekonomistės, Lietuvoje gyventojams taikomas NT mokesčio tarifas yra labai didelis. Pavyzdžiui, Švedijoje maksimalus NT mokestis gyventojams yra 0,4 proc., Slovėnijoje – 0,1 proc. Portugalijoje – 0,2 proc., Latvijoje – 0,2-0,6 proc.

„Žmonės pradės dalintis turtą, kas galės. Manau, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas yra ne vienintelis, kuris padovanojo savo turtą vaikams“, - sako R. Vainienė.

B. Bradauskas DELFI pripažino, kad pats moka NT mokestį, tačiau nenorėjo pasakyti, kiek per metus tenka atseikėti.

„Nieko nesu perrašęs, viską sumoku. Jeigu ir sutaupysiu, tai labai mažai. Neskaičiavau šito dalyko. Jeigu visus mokesčius nustatinėčiau pagal savo pajamas ir išlaidas, tai didesnio idiotizmo negali būti. Be to, tai yra ne mano siūlymas, Biudžeto ir finansų komitetas palaikė Vyriausybės išvadą“, - sakė jis.

Mokėtų turintys daugiau nei vieną NT objektą

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako, kad dabartinės Registrų centro mokestinės vertės, nuo kurių ir skaičiuojamas mokestis, ir reali rinkos vertė kai kuriais atvejais gali skirtis kone dvigubai NT savininko naudai.

„Kol kas masinis vertinimas yra labai palankus žmonėms, todėl daugelio žmonių turtas, kuris realiai yra tiek vertas, Registrų centro vertinime neatsispindės. Pavyzdžiui, turint vieną ne patį brangiausią ir neypatingai didelio ploto butą Senamiestyje, tikėtina, kad ta kartelė gali likti nepasiekta. Tikėtina, kad dažniausiai mokėti mokestį teks tiems žmonėms, kurie turi ne vieną, o kelis NT objektus, kurie yra aukštesnės nei vidutinės klasės arba vieną labai aukštos klasės. Taigi žmogus su vidutiniu turtu didmiestyje nebus apmokestintas. Tai bus nukreipta į šeimą, kuri turi bent kelis NT objektus“, - DELFI komentavo jis.

Artimiausias NT verčių perskaičiavimas planuojamas 2016 m. sausį.

Pašnekovas skaičiuoja, kad nuo 760 tūkst. Lt iki 1 mln. Lt NT turintys gyventojai per metus už savo turtą turėtų mokėti apie tūkstantį litų.

„Tai yra apie 100 Lt per mėnesį, manau, kad daugelis nebandys jo išvengti ir jį susimokėti“, - svarstė S. Vagonis.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius pabrėžia, kad NT mokesčiu apmokestinamas visas šeimai priklausantis turtas, tačiau nėra tiksliai paskaičiuota, kiek bus gyventojų, kuriems tektų mokėti NT mokestį.

„Jo vertės yra sumuojamos ir nuo bendros viso turto vertės skaičiuojamas mokestis. Taigi, pavyzdžiui, vieną butą Vilniaus senamiestyje ir kitą naujos statybos butą turinti šeima jau turėtų mokėti NT mokestį“, - DELFI sakė jis.

Pasak pašnekovo, masinį NT vertinimą atlieka kiekvienais metais, tačiau mokestinė turto vertė fiksuojama atskiru finansų ministro įsakymu ne rečiau nei kartą per penkerius metus.

„Galimybė kelerius metus naudoti tas pačias mokestines vertes kyla iš to, kad tokia praktika atpigina patį mokesčio administravimą. Praktika rodo, kad per penkerius metus NT vertės taip drastiškai nekinta, kad reikėtų baimintis neteisingo apmokestinimo“, - komentavo A. Petrošius.

Taip pat kiekvienų metų pradžioje per tris pirmuosius mėnesius gyventojai turi teisę skųsti nustatytą jų turto vertę. Gyventojai Registrų centrui turi pateikti specialų prašymą, taip pat individualaus vertinimo ataskaitą, kurioje profesionalus vertintojas pateikia įrodymus, kad turto vertė pasikeitė.

Pernai tokius prašymus pateikė daugiau nei 20 žmonių.

DELFI primena, kad šiuo metu 1 proc. tarifą moka gyventojai, valdantys brangesnį nei 1 mln. Lt nekilnojamąjį turtą.

2012 m. buvo planuojama iš nekilnojamojo turto mokesčio į biudžetą surinkti apie 17 mln. Lt, tačiau faktiškai gauta 5 mln. Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2013 m. surinkta 4,9 mln. Lt. Skelbiama, kad mokesčio administravimo išlaidos siekia iki 0,5 mln. Lt.

VMI duomenimis, 2013 m. nekilnojamo turto mokestį turėjo sumokėti 1994 mokesčių mokėtojai (747 fiziniai asmenys ir 1247 šeimos). 2012 m. - 1842 mokesčių mokėtojai (648 fiziniai ir 1194 šeimos).

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!