Kam atiduodame didžiausią dalį būstui sukauptų pinigų?

Šiuolaikinė architektūra pasižymi moderniais sprendimais, interjero ir estetikos subtilybėmis, erdviomis ir šviesiomis patalpomis. Nevengiama investuoti į patrauklią prekės išvaizdą. Vis dėlto ne veltui sakoma: nespręsk apie knygą iš jos viršelio. Tai galioja ir pastatams, juk architektūriškai šedevrui prilygstantis statinys viduje gali nesuteikti tiek komforto, kiek žada jo išorė. Kiek projektuotojai bei architektai turi įtakos kuriant ne tik estetiką, bet ir komfortišką pastato aplinką?

Pasigendama bendradarbiavimo

Projektuojant inžinerines objekto sistemas pirminė investicija kartais atrodo pakankama. Vis dėlto pasitaiko ir tokių atvejų, kai jau naudojamame pastate atsiranda poreikis diegti naujas inžinerines sistemas. Tada piniginės apimtis sumažėja šiek tiek daugiau nei tuomet, jeigu apie tai būtų pagalvota dar projekto stadijoje.

„Įžvalgumo reikia dar sumanymo pradžioje, prieš projektuojant pastatą. Architektūrinė idėja galėtų būti svarbiausias dalykas, bet ji neturėtų tapti galutine, sumanymas turi būti derinamas su inžinerija – kiek ir ko reikia inžinerinei daliai, ką daryti, kad statinys veiksmingai tarnautų, ypač šiame, energetinių problemų, amžiuje“, – mano Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Tam, kad būtų pasiektas geras rezultatas, būtinas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas. J. Mulevičiaus manymu, subalansuotas įvairių sričių specialistų bendravimas rengiant projektą tampa labai reikšmingas. Tačiau šiandien matoma atskirtis tarp architektų ir inžinerinių sistemų projektuotojų, trūksta bendradarbiavimo iniciatyvos.

„Didesnę patirtį turintys architektai, besidomintys šiandienos praktika, užsakovams pasiūlo kompleksiškiau žiūrėti į statinių projektus, bet tokių nėra labai daug. Žinoma, investuotojui reikėtų ir pačiam nuo pat pradžių turėti idėjos viziją, ją gerai suprasti ir siekti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama. Šiandien Lietuvoje yra tik dalis tokių įžvalgių užsakovų, kurie turi praktikos, bet dažnai klaidų daroma vien per neišmanymą. Tokiu atveju geriausia savo komandoje turėti ar pasisamdyti patyrusių konsultantų, kurie padėtų protingai plėtoti projektą iki galo“, – įsitikinęs J. Mulevičius.

Patyrusių projektuotojų pagalba gali būti vertinga statant energiškai efektyvius namus, ne tik diegiant brangias inžinerines sistemas, bet ir atsižvelgiant į kitus būsimo pastato kriterijus.

„Energiškai efektyvius A klasės statinius galima pastatyti ir labai daug investuojant – pasitelkiant visas naujausias bei brangiausiais technologijas. Tačiau aukštą energinį efektyvumą galima pasiekti ir protingai projektuojant pastatus, atsižvelgiant į pasaulio šalių kryptis, pastato tūrį, langų išdėstymą. Statant pastatus būtina ieškoti balanso tarp kainos, investicijų ir energinio efektyvumo“, – mano nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.

Klampus naujovių kelias

Diegiant brangesnes sistemas svarbus jų efektyvumas, kad atsipirkimas pasijustų kuo greičiau. Tai pabrėžia ir įmonės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis. Jo manymu, tobulinti ir gerinti produktą niekada nėra per anksti, svarbu, kad naujovė būtų efektyvi, kurtų realią naudą.

„Antai per natūralų vėdinimą prarandama iki 30 proc. pastato šilumos, o vėdinimo sistema su rekuperacija padeda dalį šilumos atgauti, ji neišmetama veltui. Gyventojai kol kas atsargiai vertina rekuperacijos privalumus, tačiau pamažu pradeda naudoti ir vertina rezultatus“, – sakė D. Dargis.
Nevienodo tipo pastatams reikalingos skirtingos inžinerinės sistemos, tai priklauso nuo projektuojamo objekto paskirties, todėl šiuo atveju negalima taikyti vienodų sistemų skirtingiems statiniams. Rengiant projektą reikia apgalvoti viską, kas bus svarbu galutiniame variante, kai pastate pradės dirbti ar gyventi žmonės.

„Specifinės paskirties statiniuose diegiamos skirtingos inžinerinės sistemos. Šiais laikais yra įvairių programuojamų ventiliacijos, vėsinimo technologijų, sistemų, reguliuojančių oro švarumą, o tai ypač svarbu medicinos įstaigose. Dar kitos sistemos skirtos vandeniui paminkštinti, kad jo sudedamosios dalys, minkštumas būtų geresnės kokybės. Sistemų yra labai daug, kiekvieną galima derinti, kad atitiktų reikiamus patalpose esančios įstaigos standartus“, – teigė projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas J. Mulevičius.

Kai kurios inžinerinės sistemos, apie kurias neseniai buvo kalbama mito lygmeniu, po truputį tampa realybe, atsiranda pasitikėjimas ir, žinoma, viską atperkantis komfortas. Architektas, įmonės „Jungtinės pajėgos“ direktorius Algirdas Kaušpėdas kalbėdamas apie konkrečias šildymo sistemas tikino, kad butuose jau pradedama masiškai projektuoti grindinį šildymą, o to anksčiau nebūdavo.

„Šiuo atveju sutaupoma, nes šildomo paviršiaus plotas yra didesnis, žinoma, ir estetinis vaizdas visai kitoks. Ši naujovė jau stipriai skinasi kelią, bet vėdinimo, rekuperacijos sistemas renkasi tik vienetai. Individualiuosiuose namuose tai pasitaiko dažniau. Taip pat individualiuosiuose namuose jau gana plačiai naudojami šilumos siurbliai, alternatyva jiems yra biokuro arba dujiniai kondensaciniai katilai. Mano manymu, pažangiausi ir tikrai ištobulinti yra šilumos siurbliai „vanduo–vanduo“, jie labai gerai veikia sistemoje su grindiniu šildymu. Tokią įrangą taip pat galima naudoti vasarą patalpoms vėsinti. Jeigu tokia sistema gerai subalansuota, ji veikia puikiai ir nereikalauja daugiau dėmesio nei šaldytuvas“, – pasakojo A. Kaušpėdas.

Dviprasmiška investicija

A. Kaušpėdas pastebi, kad investuotojai dar atsargiai žiūri į energiškai efektyvius pastatus, investicijas į juos. „Nekilnojamojo turto plėtotojai investuodami į geresnę kokybę šiek tiek rizikuoja, nes būsto pirkėjai gali to neįvertinti. Todėl dažnas ir nenori investuoti per daug. Lietuvoje ypač jautriai žiūrima į kainą, dėl to lietuviška nekilnojamojo turto rinka yra labai konservatyvi, naujovės sunkiai skinasi kelią. Kalbant apie mūsų darbą daugiabučiuose namuose, priimtinos tik tos naujos inžinerinės sistemos, dėl kurių realiai sutaupoma sąnaudų. O tos, kurios atsiperka per ilgą laiką, kol kas priimtinos tik teoriškai“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.

Įmonės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis irgi sakė, kad projektuojant pastatus svarbus eksploatacinių sąnaudų mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimas: „Ieškome tokių sprendimų ir technologijų, kurios kurtų realią naudą galutiniam vartotojui – gyventojui. Vien šiuolaikinės inžinerinės sistemos nepadės pasiekti aukštesnę energinę pastato klasę. Reikia atsižvelgti ir į kitus techninius parametrus: pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ploto ir tūrio santykį, sandarumą, langų dydį ir šilumos praradimą pro juos, šiltinimo medžiagas. Taip pat prieš diegiant šiuolaikines sistemas svarbu įvertinti investicijos kainą, sistemos priežiūros sąnaudas ir tai palyginti su šios technologijos sukuriama nauda.“

Ar energinis efektyvumas yra pagrindinė prekė Lietuvoje? Tuo tenka stipriai abejoti, nes A+ ir A++ klasės pastatuose įrengtos inžinerinės sistemos kol kas nėra greitai atsiperkanti investicija.
„Rekuperatorius šiandien montuojame tik aukštesnės klasės projektuose.

A klasės gyvenamuosiuose pastatuose turi būti sumontuoti ne mažiau kaip 65 proc. efektyvumo rekuperatoriai, taip pat ribojamas rekuperatorių elektros energijos naudojimas. A+ ir A++ energinei pastato klasei pasiekti būtini atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai ar geotermija. Šiuo metu tai neatsiperka, nes investicijos nemažos, o pirkėjai papildomai nemoka. Tikėtina, kad ateityje bus sudėtingiau rinkai pasiūlyti nebrangų būstą, nes nauji butai bus nekonkurencingi savo kaina palyginti su senais ar renovuotais butais“, – įsitikinęs D. Dargis.

Žinoma, kuo daugiau inžinerinių sistemų įdiegta pastate, tuo bus didesnės ir energijos sąnaudos, tačiau šiuo atveju padeda taupyti automatinio valdymo sistemos. Projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininko J. Mulevičiaus manymu, nors ir turi būti personalas ar prižiūrėtojas, kuris padėtų teisingai eksploatuoti įrengtas sistemas, jos dažnai būna valdomos automatiškai, užprogramuojamos. „Pavyzdžiui, jeigu sistemos įrengtos tarnybinėse patalpose, galima užprogramuoti, kad sistema pasibaigus darbui užmigtų, o prieš prasidedant jam iš anksto automatiškai įsijungtų, būtų paruoštas tinkamas oras patalpose iki darbo pradžios. Tokiu būdu galima nemažai sutaupyti“, – aiškino specialistas.

Lemiamas faktorius – kaina

Žurnalo „Statyba ir architektūra“ kalbinti specialistai beveik vienbalsiai sutarė, kad kol kas Lietuvoje vyrauja pigesnio būsto pasirinkimas, o energinis efektyvumas – antraeilis dalykas. „Svarstant, kurį variantą rinktis statytojui – energiškai efektyvų A, A+ klasės ar B klasės pastatą – šiandien bus pasirinktas pigesnis variantas. Pirkėjai kol kas renkasi atsižvelgdami į mažos kainos pasiūlymą. Mažesnės eksploatacinės išlaidos dar yra antraeilis dalykas naujos statybos būsto pirkėjams“, – įsitikinęs statybų bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba.

Jo manymu, ateis laikas, kai pamažu didės naujai statomų daugiabučių energinio naudingumo klasė. „Mūsų įmonės projektuotojai iš individualiųjų namų užsakovų jau nesulaukia prašymų projektuoti B ar A energinio naudingumo klasės namus. Pageidaujama ne mažesnės nei A+. Žinoma, butų pirkėjams to dar nereikia. Be to, būstas – ne ta prekė ar paslauga, kad situacija pasikeistų taip greitai ir visi norėtų tik energiškai efektyvaus stogo virš galvos“, – sakė E. Zaremba.

Architektas A. Kaušpėdas, projektavęs namus Skandinavijos šalyse, mano, kad lietuvių ir skandinavų požiūris į namus skiriasi. „Lietuviams būstas – labai svarbus, dažnai net paprasto buto interjerui sukurti samdomas architektas, o norvegai to nedaro. Jie gauna standartinį butą su standartine balta virtuve, baltomis sienomis, paklotu kokio nors medžio parketu ir būna patenkinti. Jiems svarbu, kad viskas būtų tvarkinga, gerai padaryta ir nereikėtų daug papildomų investicijų. Lietuviai linkę daugiau investuoti į formą, kad interjeras būtų individualus, autentiškas ir atitiktų jų emocinį ar dvasinį kriterijų“, – pasakojo architektas.

Tad apskaičiuokime, kam atiduodame didžiausią dalį savo būstui sukaupto biudžeto. A. Kaušpėdas mano, kad Lietuvoje labiau vertinamas išorinis komfortas, pavyzdžiui, geri baldai. O klimato komfortui, kuris nėra akivaizdžiai matomas, žmonės pradeda taupyti. „Pavyzdžiui, Norvegijoje kone visuose butuose, kuriuos statėme, yra rekuperacinės sistemos, o Lietuvoje tokių – vienetai. Labai sunku įrodyti, kad esant tokiai sistemai būste bus pasiektas labai aukštas komforto lygis, bus kokybiškas oras, nes vertinant ekonomiškai tai tikrai labai ilgalaikė investicija, kuri vargu ar atsiperka. Galbūt ekonominės naudos šiuo atveju nėra, užtat yra komfortas, sveika aplinka, gaivu, niekur nėra pelėsio – galima aiškiai pajausti, kad bute – visai kitoks oras. Vis dėlto tai daugiau higienos ir kultūros dalykai, kurie pas mus dar sunkiai skinasi kelią“, – įsitikinęs A. Kaušpėdas.

Įmonės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis jau įžvelgia, kad laikui bėgant pirkėjai tampa vis labiau suinteresuoti gauti ilgalaikę naudą – tai rodo ir jų susidomėjimas naujausiomis technologijomis, galimybe taupyti energiją. Būsto pirkėjai tampa reiklesni kokybei, domisi, iš kokių medžiagų pastatytas pastatas, aktualios ir eksploatacinės būsto sąnaudos.

„Svarbu, kad pirkėjai suprastų, jog aukštesnė energinė pastato klasė nėra vienintelė sąlyga gauti mažesnes šildymo sąskaitas ir mėgautis geresniu komfortu. Labai svarbūs ir pačių gyventojų įpročiai: kokia temperatūra palaikoma patalpose, kaip dažnai jos vėdinamos, kokia buitinė technika naudojama, kiek žmonių gyvena patalpoje. Šie dalykai lemia ir šildymo sąskaitos dydį, kuris, žinoma, dar priklauso ir nuo kitų aplinkybių“, – teigė D. Dargis.