Europos Parlamentas ir Europos Taryba yra patvirtinusios direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, ja remiantis po 2018 metų gruodžio 31 dienos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 metų gruodžio 31 dienos visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nenaudojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, daug dėmesio skiriantis pasaulinei energiškai efektyvių pastatų analizei, negalėjo tiksliai pasakyti, ar yra kurioje nors šalyje pastatytas pasyvusis pramoninės paskirties pastatas.
„Prekybinės paskirties pasyviųjų pastatų yra. Su pramonės objektais sudėtingiau. Dėl didelio šilumos kiekio, išsiskiriančio gamybos procesų metu, čia reikia spręsti kitus uždavinius – ne kaip neeikvoti šilumos energijos, bet kaip ją kaupti ir tinkamai panaudoti neišmetant lauk. Reikalingos nemažos investicijos perteklinei energijai rinkti ir akumuliuoti. Kartais labiau apsimoka neužsandarinti pastatų ir perteklinę energiją tiesiog išleisti lauk, negu sandariose patalpose įdiegti akumuliacines talpas“, – aiškino A. Vaičiulis.
Viena vertus, išleidžiant lauk perteklinę energiją, į atmosferą išmetamas ir anglies dvideginis. Taip susidaro tarsi užburtas ratas. Kita vertus, kalbant apie gamybines patalpas, kuriose būtini specifiniai režimai – mikroelektronikos gamybos, fermentacijos procesų, chemijos laboratorijų – joms taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir administracinėms patalpoms.
Tokiose patalpose nuliniam energijos naudojimo balansui pasiekti pasitelkiamos saulės baterijos, vėjo generatoriai.
Numatyta ir išimčių
Gamybos ir pramonės paskirties pastatais laikomi gamybai skirti statiniai: gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos objektai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir pan. Kūrybinės dirbtuvės, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės, taip pat kuriose nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, nepriskiriamos gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui.
Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas atkreipė dėmesį, kad direktyvos nuostatai leidžia netaikyti minimalių energinio naudingumo reikalavimų ir sertifikavimo prievolės atskirų grupių pastatams. Prie tokių priskiriami statiniai, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės tiek, kiek laikantis tam tikrų minimalių energinio naudingumo reikalavimų nepageidautinai pakistų jų ypatybės ar išvaizda. Reikalavimai nebus taikomi ir pastatams, kurie naudojami kaip garbinimo, maldos ar religinės veiklos namai.
Laikiniesiems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms ir negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuose naudojama nedaug energijos, negyvenamiems žemės ūkio pastatams, eksploatuojamiems sektoriaus, kuriam taikomas nacionalinis sektorinis susitarimas dėl energinio naudingumo, irgi nereikės siekti nulinio energijos naudojimo. Kitaip tariant, daugiausia tai statiniai, skirti sandėliuoti.
Lengvatos galios ir gyvenamiesiems pastatams, kurie naudojami ar skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus arba kitu atveju – skirti naudoti ribotą laiką per metus, kai tikėtinas energijos naudojimas yra mažesnis nei 25 proc. energijos, kuri būtų sunaudota per vienus metus. Galiausiai ES direktyva nebus taikoma ir pavieniams pastatams, kurių naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų.
Aplinkos ministerijos specialistas T. Baranauskas aiškino, kad Statybos įstatyme ir atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose numatyta, jog minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi nedaug energijos naudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiems pastatams. T. y. tokiems, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jai šildyti naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma. Nešildomiems pastatams irgi taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai. Tokiems objektams neprivalomas ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas.
Darbo efektyvumas svarbesnis
Lietuvoje galima stebėti procesą, kuris specialistų žargonu vadinamas „viskas į stakles“. Kitaip tariant, gamybos procesas yra pats svarbiausias, žiūrima daugiausia darbo efektyvumo. Yra pavyzdžių, kur naujausia gamybos įranga stovi išties senose, energiškai neefektyviose patalpose. Tačiau į patiriamus nuostolius nekreipiama dėmesio, nes juos kompensuoja susidaranti perteklinė šiluma.
„Pasaulyje pasiekiama brandos stadija, kai imama galvoti, kaip išnaudoti visus pajėgumus, visą energiją. Mes, palyginti su vokiečiais, iš tiesų esame atsilikę. Tačiau viskas remiasi į investicijas. Jeigu mūsų įmonės staiga imtų šiltinti ir sandarinti pastatus negalvodamos apie gamybos efektyvumą, kai kurioms tai grėstų bankrotu. Viskas turi būti apskaičiuota, investicijos turi būti subalansuotos“, – kalbėjo A. Vaičiulis.
Pasigendama ir valstybės politikos šiuo klausimu, pramonės įmonės nėra skatinamos investuoti į tai, kad pastatai būtų energiškai efektyvūs. Todėl ir nėra pavyzdžių, kad jie būtų renovuoti, neeikvotų veltui energijos ir kad susikaupusi perteklinė šiluma būtų nukreipiama kitoms reikmėms. Tačiau sutinkama, kad ir pačios įmonės norėtų pasirodyti esančios socialiai atsakingos, pademonstruoti vartotojams efektyviai naudojančios energijos resursus.
Kaimynų patirtis
Lietuvos pramonininkai kartu su kolegomis latviais buvo surengę konferenciją apie energijos taupymo pramonės objektuose galimybes. Lietuviai čia labiau galėjo dalytis teorinėmis žiniomis, o kaimynai latviai jau turi nemažai praktikos.
Dalį lėšų, gautų pardavus taršos leidimus, jie skyrė būtent pramonės objektų renovacijai. Norėta, kad šie statiniai kuo mažiau eikvotų energijos ir neišmestų didelio kiekio anglies dvideginio į atmosferą. Vienas pavyzdžių – konditerijos fabrikas „Laima“. Seni pastatai buvo atnaujinti ne tik iš išorės. Apšiltinus objektą perteklinė energija buvo nukreipta administracinėms ir kitoms pagalbinėms patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti.
Latviai turi ne vieną panašų pavyzdį, kaip buvo sutvarkyti seni pramonės objektai. Vienas įgyvendintas projektas paskatino kitą, šis – trečią, ir taip prasidėjo grandininė reakcija. Analizuodamas latvių pavyzdį A. Vaičiulis sakė, kad pas mus buvo priimti kitokie sprendimai – padalyti už taršos leidimus gautus pinigus visiems po truputį. „Gal ir nereikėtų kritikuoti tokio sprendimo, tačiau mūsų asociacija yra šalininkė kiek kitokio. Manome, geriau vienais metais padaryti vieną darbą iki galo ir turėti, ką parodyti. Kitais metais galima imtis jau kito projekto“, – mano A. Vaičiulis.
Kalbėdami apie energiškai efektyvius pastatus latviai galvoja mažinti mokesčius taupiai energiją naudojančioms įmonėms. Tai didintų konkurencinį pranašumą, suteiktų galimybę pasinaudoti ES fondų parama. Ją gavus atsiranda galimybė glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais energijos taupymo ir atsinaujinančių resursų naudojimo srityje.
Remiantis statistika, imliausia energijai yra žuvies pramonė – jos energijos išlaidos siekia 25 proc. visų gamybos išlaidų. Tad čia – ir viena didžiausių galimybių taupyti energiją. Didelės energijos išlaidos taip pat yra popieriaus ir celiuliozės, metalo apdirbimo pramonėje, grūdų džiovinimo objektuose.
„Latviai pamatė, kad kai kuriuose gamybos procesuose susidariusi perteklinė energija apšiltinus pastatus tampa žalinga. Todėl, viena vertus, buvo labai aktualu rasti sprendimą, kaip ją panaudoti. Kita vertus, daugelis tokių objektų vargu ar bus nulinės energijos – jie bus teigiamos energijos: mat pramonėje pagaminama daugiau šilumos, negu jos išeikvojama“, – kalbėjo Pasyvaus namo asociacijos vadovas.
Statant naujus pramonės objektus jau iš anksto galvojama, kur bus nukreipta gamybos procese susikaupusi perteklinė šiluma. Nenuostabu, kad šalia gamyklų projektuojami baseinai.
Nesijaučia atsilikėliai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys sutiko, kad pramonės įmonės Lietuvoje pirmiausia siekia gamybos efektyvumo. Tačiau negalima teigti, kad energinio naudingumo tema yra visiškai neįdomi.
„Įmonės, kurios gamina ir eksportuoja daug produkcijos, kreipia dėmesį ir į energinį pastatų lygį. Negalime sakyti, kad kaimynai latviai šioje srityje būtų toli nuo mūsų atsiplėšę. Energinio audito problemos pas mus gvildenamos jau keletą metų“, – sakė P. Ralys.
Kiek dėmesio energiniam pramonės pastatų naudingumui bus skiriama ateityje, priklausys nuo to, kaip bus skirstoma ES struktūrinių fondų parama 2014–2020 metais. P. Ralio nuomone, jeigu Energetikos ministerija skirs pakankamai dėmesio šiam klausimui ir jeigu energetikos efektyvumo plane, kuris turėtų būti netrukus patvirtintas, bus numatytos atitinkamos priemonės, atsiras galimybė pramonės įmonėms gauti paramą. Tuomet jos tikrai bus suinteresuotos gerinti energinį pastatų efektyvumą.
Ar užteks laiko tinkamai pasirengti ES direktyvai dėl nulinio energijos naudojimo? „Skirdamos paramą ES institucijos tikrins, kaip ji naudojama. Jeigu bus per mažas poslinkis, manau, atskiroms šalims galėtų būti pritaikyti priverstiniai mechanizmai vykdyti įsipareigojimus“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas.
