aA
Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.
Laiptinė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Už balsavo 102 parlamentarai, prieš – 2, dar 11 susilaikė.

Įstatymas numato, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, galės gauti valstybės biudžeto paramą įsigyjant pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose.

Vaikų neauginančios šeimos gautų 15 proc. subsidiją, auginančios vieną vaiką – 20 proc., du – 25 proc., tris ir daugiau – 30 proc.

Parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti
Parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti
© Rimas Pocius

Įstatyme numatyta, kad būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Vadinasi, didžiausia parama, kurią bus galima gauti – 26,1 tūkst. eurų (auginant 3 vaikus). Neturintys vaikų gali tikėtis iki 13 tūkst. eurų subsidijos.

Teritorijoje, kurioje galima gauti subsidiją būstui, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė turi būti ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.

Kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.

Jei šeima su subsidija įsigytame būste neišgyvens 10 metų, paramą turės grąžinti. Siekiant, kad lengvata nepasinaudotų asmenys, turintys turto užsienyje, prieš gaudami paramą jie turės savo turtą deklaruoti.

Numatyta, kad finansinė parama bus skiriama nevertinant šeimos pajamų ar turto.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2018 metais subsidijoms numatyta skirti 2 mln. eurų, 2019 metais – 8,7 mln. eurų, 2020 metais – 8,1 mln. eurų. Skaičiuojama, kad šiomis lėšomis kasmet galės pasinaudoti atitinkamai 115, 590 ir 548 jaunos šeimos.

Tam, kad įsigaliotų, įstatymą dar turi pasirašyti prezidentė.

Siūlė stiprinti viešąjį sektorių

Prieš balsavimą vykusioje diskusijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rūta Miliūtė ragino balsuoti už įstatymo priėmimą.

„Suprantu, kad kyla diskusija, ar tikrai regionuose bus ką veikti, tačiau į klausimą, kas pirma atsiranda, ar darbo vietos, ar žmonės, kurie gali jas užpildyti, vieningo atsakymo tikriausiai neturėsime. Abu dalykai turi eiti paraleliai“, – sakė ji.

Prieš pasisakė konservatorė Gintarė Skaistė, kuri teigė, kad pati intencija gal ir yra gera, bet išpildymas jos yra ne toks, kokio buvo galima tikėtis ją sugalvojus.

„Pagalvojus, visai valstybei 115 šeimų yra labai mažai. Paskyrus 2 mln. eurų šiems metams turbūt tikėtis kažkokio apčiuopiamo rezultato yra labai sudėtinga. Kai kalbame apskritai apie socialinę politiką, visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja koncentruotis į mažiau priemonių, joms skirti daugiau pinigų ir taip įgyvendinimas visą laiką tampa efektyvesnis. Šiuo atveju mes pasirenkame visiems padrabstyti po truputėlį ir efekto neturime jokio.

Kai pakalbi su žmonėmis, kurie atvažiuoja iš regionų studijuoti į Vilnių ir čia pasilieka dirbti, tikrai ne tas atsakymas yra kodėl jie negrįžta. Tikrai ne dėl to, kad neturi pinigų nusipirkti būsto. Dažniausiai negrįžta todėl, kad čia yra geresnis darbo užmokestis, kokybiškesnės darbo vietos, geresnės viešosios paslaugos, toks yra apsisprendimas ir dėl to žmonės apsisprendžia.

Reiktų stiprinti viešąjį sektorių regionuose, ten užtikrinti kokybiškas paslaugas ir tai būtų atsakymas, kodėl žmonės galėtų apsispręsti likti tenai. Ne keli eurai būstui pirkti nulems. Galų gale, pats administravimas pakankamai sudėtingas šio įstatymo ir numatytos priemonės, kada žmogus gaus tą finansavimą yra sudėtingos, sunku suprasti, ar žmogus gaus paskatą, ar negaus. Be to, parama numatyta tik tiems, kas skolinasi būstui įsigyti, o tiems, kurie nusprendžia įsigyti savo lėšomis, tokios paramos nėra“, – kalbėjo G. Skaistė.

LVŽS frakcijos narys Tomas Tomilinas nesutiko, kad 5–7 tūkst. eurų jaunai šeimai yra „keli eurai“.

„Tai labai rimta suma, – Seimo posėdyje sakė jis. – Ypač svarbus tas barjeras banke, kai reikia savo įnašą įnešti perkant būstą. Taip, šiuo sprendimu mes keičiame socialinės politikos kryptį iš esmės, mes ją universalizuojame ir nustojame remti tik tuos, kurių pajamos neviršija tam tikros ribos. Ten, kur matome prioritetą, t.y. regionuose, mes paramą suteikiame universaliai, visoms šeimoms. Žinoma, pinigų neužtenka, reiktų daug didesnio finansavimo problemai spręsti“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniuje šluojamas prabangus būstas: įvardijo brangiausius pirkinius (109)

Pastarojo pusmečio prabangaus būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 59...

Per metus butų kainos Lietuvoje augo daugiau nei 3 proc. (6)

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir...

Trys priežastys, dėl kurių lietuviai dažniausiai keičia būstą (28)

Pasikeitimai gyvenime, noras įsigyti nuosavą būstą ar pasikeitusi darbo vieta – dažniausios...

Žadama atkurti Nemirsetos kurhauzą (9)

Ruošiamasi atstatyti Nemirsetos kurhauzą.

Jaunoms šeimoms skiriama parama būstui apkarto (22)

Po kilusio jaunų šeimų nepasitenkinimo dėl to, kad nepavyksta gauti valdžios pažadėtos...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Kokią grėsmę kelia Lietuvoje koncertuojantys rusų atlikėjai ir kaip apsaugoti ūkininkus nuo vilkų? (21)

Rusijos atlikėjai toliau koncertuoja Lietuvoje. Kokią grėsmę jie kelia Lietuvos saugumui? Apie tai...

Sąmyšis mokyklose nesibaigia: šįkart į kampą spaudžiami ne mokytojai, o abiturientai (17)

Mokslo metai mokyklose prasidėjo sumaišties kupinomis emocijomis. Ir nors garsiausiai buvo kalbama...

Kolegijos Kryme direktorė apie kruviną išpuolį: žudė visus iš eilės nacionalinė gvardija: tai teroro aktas (406)

Rusijos okupuotame Kryme , Kerčės politechnikos kolegijoje nugriaudėjo sprogimas.

Vienur – aukso amžius, kitur – padėtis be išeities

Augant Lietuvos ekonomikai, didėjant darbo užmokesčiui ir paslaugų kainoms, regionai – vis dar...

Žuvusios manekenės Didžiūnaitytės tragedija sujaudino žinomas moteris: jų klausimai – itin nepatogūs (35)

Praėjusių metų tragiškai žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės istorija iki šiol nėra...

MO muziejus – be balvonų

Šią savaitę duris atveriančio Modernaus meno muziejaus (toliau – MO muziejus ) kieme...

Kodėl jūsų atmintis prasta: daktaras Unikauskas pateikia dvi galimas priežastis (1)

Mes „nemylime“ savo vaikų, nes įspraudžiame juos į gražiai sutvarkytas „pilis“, o vaikams...

Silicio slėnis šoka tango su despotais (19)

Silicio slėnio technologijų milžinės tradiciškai atranda išmintingų būdų, kaip kurti...

Šimašiui – netikėti kaltinimai: kilo klausimų dėl rinkimų kampanijos skaidrumo Šimašius: tai visiškas absurdas (50)

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje...

IT specialistas: prieš Lietuvą gali būti ruošiama labai rimta ataka (14)

„Internete nieko nebūna nemokamo“, – sako Ramūnas Liubertas. Jis – informacinių...