Kai žmogus nusprendžia imti būsto paskolą, jis turi įvertinti savo šeimos esamą padėtį ir pabandyti numatyti galimus šeimos padėties bei būsimus makroekonominius pokyčius šalyje. Pagal tai reikėtų rinktis paskolos sutarties sąlygas: paskolos sumą, mokėjimų grafiką, palūkanų nustatymo laikotarpį.
Kai didelę dalį pajamų reikia skirti paskolos įmokoms, o liekančių lėšų vos užtenka pragyvenimui, prastėja kasdienio gyvenimo kokybė, nebedžiugina ir būstas, didėja nerimas dėl ateities – kas bus, jei sumažės pajamos. Nerimas dar didesnis, jei pajamų šaltinių mažai, o pajamos ne itin stabilios, šeimoje yra išlaikytinių. Kai paskolos suma yra didelė, palyginti su perkamo būsto verte, neramu dėl to, kas bus, jei sumažės būsto rinkos vertė, dėl ko nebus įmanoma pakeisti sutarties sąlygų arba, pardavus būstą, atsikratyti našta tapusios paskolos, jei sumažėtų ir pajamos. Pasirinkus kintamąsias palūkanas, kelis kartus per metus besikeičiančios palūkanos dar labiau padidina nerimą tų, kurie paskolai skiria didelę dalį savo pajamų. Jei paskolos laikotarpis labai ilgas, nebėra galimybės, iškilus sunkumams, jį dar pratęsti, kad mėnesio įmoka sumažėtų. Vadinasi, tie žmonės, kurių ketinama imti paskola yra labai didelė, palyginti su jų pajamomis ir perkamo būsto verte, turėtų atsargiau rinktis būsto paskolos sutarties sąlygas.
Mokslininkai, tyrinėjantys žmonių finansinę elgseną, o taip pat ir finansinių paslaugų srityje dirbantys praktikai pastebi, kad žmonės, kuriems pagal jų finansines galimybes saugumas turėtų būti itin svarbus, visgi kartais nekreipia į tai dėmesio. Neretai šis abejingumas siejamas su lytimi, amžiumi, šeimine padėtimi, pajamomis. Pavyzdžiui, vyrai rizikuoja dažniau negu moterys, jaunesni žmonės yra linkę labiau rizikuoti negu vyresni, vieniši – labiau negu tie, kas yra sukūrę šeimas. Kalbant apie neatsargų skolinimąsi, įtakos gali turėti finansinio išprusimo ir patirties stoka: ne visi žmonės geba planuoti išlaidas ir grąžinti paskolas; ne visi patyrė ir žino, kad pajamos ar turto vertė, laikui bėgant, gali ne tik didėti, bet ir mažėti; ne visi įvertina, kiek, pasirinkus kintamąsias palūkanų normas, paskolos palūkanos ir mėnesio įmokos gali padidėti, pasikeitus ekonominėms aplinkybėms.
Patyrinėję SEB banko klientų, pernai ėmusių būsto paskolas, elgseną, pastebėjome tam tikrų dėsningumų. Pavyzdžiui, moterų paskolos suma, palyginti su būsto verte, yra mažesnė negu vyrų; vyresnio amžiaus paskolų gavėjų paskolos ir būsto vertės santykis taip pat mažesnis, bet paskolos įmokoms jie skiria šiek tiek didesnę pajamų negu jaunesni būsto pirkėjai – greičiausiai dėl to, kad vyresniųjų paskolos sutarties laikotarpis trumpesnis. Šeimų, kuriose auga vaikų, paskolos ir būsto vertės santykis yra mažesnis, mažesnė pajamų dalis skiriama paskolos įmokoms, bet paskolos laikotarpis ilgesnis negu šeimų, kuriose vaikų nėra. Tie, kas skolinasi vieni (neturi bendraskolių pagal paskolos sutartį), paskolos įmokai paprastai skiria didesnę savo pajamų dalį, bet dažniau palūkanas nustato ilgesniam laikotarpiui negu tie, kurie sutarties įsipareigojimus dalijasi su bendraskoliu, pavyzdžiui, sutuoktiniu.
Šio tyrimo rezultatai perša šias išvadas: moterys, vyresnio amžiaus žmonės, bei tie, kas turi vaikų, yra atsargesni. Vertinant amžių ir šeiminę padėtį – taip ir turėtų būti. Visgi nereikėtų užsiliūliuoti, kad viskas gerai – kad finansiškai jautrūs žmonės žino, ką daro. Mokslininkai pastebi, kad gerėjant ekonominėms sąlygoms, net ir tokių žmonių atsargumas, saugumo poreikis slopsta. O per vidutinį paskolos laikotarpį juk gali pasitaikyti ne vienas ir ne du ekonominio pakilimo ir nuosmukio etapai. Taigi jei būsto paskolą ketina imti vyras, jaunesnio amžiaus žmogus, tas, kas neturi vaikų, atidesnis savo finansinių galimybių – ypač pajamų ir turto vertės perspektyvų – įvertinimas nepakenktų. Mat demografinių charakteristikų nulemtas abejingumas rizikai ne visada gali derėti su finansinėmis galimybėmis. Naudinga būtų pasitarti ir su kitais, prieš priimant galutinį sprendimą dėl būsto paskolos ir sutarties sąlygų. Apmaudu būtų, jei paskolų gavėjai suklystų dėl to, kad jiems tiesiog pritrūko informacijos.