Mauricas: daug dūmų mažai ugnies
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pasiūlytą Finansų ministerijos NT mokestį apibūdino kaip „daug dūmų mažai ugnies“. Mat kaip pati Finansų ministerija skaičiuoja, vidutinis mokesčio dydis per mietus siektų 13,5 eurų, į biudžetą surinkta būtų apie 25 mln. eurų.
„Palyginimui, apie keturis kartus daugiau mokesčių surenkama iš automobilių registracijos mokesčio. Tas (NT) mokestis nėra didelis, jis labiau simbolinis. Matyt, kad siekiama tokiu būdu pripratinti gyventojus prie apskritai tokio mokesčio koncepcijos. Galbūt labiau domėtis savo turtu ir, aišku, kai toks mokestis mažas, didžiausia rizika kyla, kad administraciniai kaštai to mokesčio surinkimo ir visi kiti kaštai taptų didesni negu mokesčio nauda.
Todėl prieš įvedant tokius mokesčius turėtų kiek įmanoma labiau būti suefektyvinta visa sistema, kad žmonės žinotų, kiek turi mokėti. Kaip su GPM, žmogus gauna pranešimą, paspaudžia vieną mygtuką. Gal net integruoti tą mokestį į komunalinių mokėjimą, kad tai nebūtų atskiras įvykis, nes tas mokestis būtų nedidelis. Tą reikia suprasti. 25 mln. eurų savivaldybių biudžeto kontekste tai mažiau nei 1 proc. visų pajamų“, – sako ekonomistas ir priduria, kad toks mokestis suteiktų didesnę prasmę ir merų bei savivaldybių rinkimams.
Vis dėlto pasiūlytas mokestis, jei būtų patvirtintas, įsigaliotų tik 2025 metais. Tai reiškia, kad po kitų Seimo rinkimų, kai valdančiąją daugumą galimai formuotų ir kitos partijos. Dėl to, kaip pastebi ekonomistas, ir kyla grėsmė, kad šio mokesčio apskritai nebus.
„Terminas 2025 metai pakankamas tolimas ir, jei Vyriausybėje bus ženklesnių pokyčių, didelė tikimybė, kad apskritai to mokesčio nebus. Ekologinį automobilių mokestį mes jau įvedinėjame gal šešis metus ar ilgiau, bet jo iki šiol neturime. Turime registracijos, bet jis toks simbolinis. (…) Makroekonominiu lygmeniu mes kaip valstybė ilgainiui turėtume mažinti pajamų mokesčius, kad didintume savo konkurencingumą pritraukiant talentus, darbuotojus iš užsienio populiarėjant nuotoliniu darbui ir permesti naštą prie turto, ekologinių ir vartojimo mokesčių.
Tas perėjimas turės būti neišvengiamas. Jei to nedarysime, arba susidursime su didžiuliais deficito iššūkiais ateityje, nebus iš ko finansuoti išlaidų valstybės, arba prarasime savo konkurencingumą“, – sako Ž. Mauricas.
Premjerės patarėjas: esame įvairavę valstybę į duobę
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas kalbėjo, kad Lietuva tarptautinėje erdvėje išsiskiria tuo, kad absoliuti dauguma savivaldybės biudžeto pajamų yra iš centrinės valdžios, jos turi labai mažai laisvės pajamas padidinti iš savų šaltinių. Tad šis mokestis būtų žingsnis tarptautinės praktikos link.
„Gyvenamasis būstas sukuria kai kuriuos kaštus visuomenei. Bus daugiau pinigų tinklų išlaikymui, gatvių valymui ir pan. Dabar dauguma atvejų mes už tuos kaštus nemokame, o perkeliame juos antrinei valdžiai. Jei Vilnius norėtų kokį tramvajų į Pilaitę pasistatyti, tai gal norėtų pasididinti NT mokestį ir iš to susimokėti. Taip pasaulyje veikia. Arba baseinas kokioje kitoje savivaldybėje. Jei tikrai norime, tada kažkas eina į rinkimus savivaldoje su tuo siūlymu“, – komentavo V. Navickas.
Paklaustas apie tai, ar yra teisinga, kad dalis gyventojų, turintys prabangų NT, po šios reformos sumokėtų mažiau, V. Navickas spėliojo, kad gal tai – dalis sumanymo, kad projektas gautų palaikymą Seime.
„Jei reikia surinkti balsus iš įvairių koalicijos partnerių, galbūt Vilniuje bus galima parduoti tai, kaip mokesčio sumažinimą. (…) Ne man spręsti, ar tai teisinga, bet manau, kad pradinis sumanymas buvo duoti savivaldybėms pilną laisvę nusistatyti, kad čia ne centrinė valdžia, kuri įveda NT mokestį, o jei savivaldybė nori įsivesti, tai tuomet galėtų tai padaryti, o kitoms dar būtų ir nulinis variantas.
Sveikinčiau Finansų ministerijos iniciatyvą, pagaliau. Man atrodo čia pirmas pasiūlymas, kuris ateina iš viceministrės Bilkštytės darbo grupės, kuri daug dirbo praeitais metais. Matau tai kaip pirmą kregždę ir, kaip matėme su automobilių taršos mokesčiu, koalicijoje didelio apetito mokesčių didinimui neužčiuopiu. Mes daugiau matėme PVM restoranams mažinimą, NPD didinimą ir pan.“, – komentavo V. Navickas.
Tuo pačiu premjerės patarėjas negaili ir kritikos. Trūksta daugiau siūlymų ir iniciatyvų dėl mokesčių reformos. Tai svarbu ir dėl to, kad galėtume ateityje pakankamai į biudžetą surinkti pinigų.
„Esame savo valstybę įvairavę į tokią situaciją, kur šiais metais prognozuojamas biudžeto deficitas yra 4,9 proc. BVP. Tai kiekvienam kūdikiui, vaikui, paaugliui, suaugusiam ir senoliui skolinsimės po tūkstantį eurų. Tokioje duobėje dabar esame ir čia toks 2025 metais įsijungiantis mechanizmas, kur po keletą eurų bandysime tą duobę užpildyti. Reikės daugiau iniciatyvų.
Susitikau su TVF atstovais, jie iš tarptautinės praktikos sako, kad politinė ekonomija yra tokia, kad kai yra viršplaninių pajamų daug biudžete, kaip dabar mes jų turime, tai spaudimo didinti biudžeto pajamas tikrai nėra politiškai. Aš tą suprantu“, – teigia jis ir priduria, kad iš premjerės pusės matyti noras taisyti situaciją dėl skirtingo gyventojų pajamų apmokestinimo.
„Mes daliname pajamas pagal rūšį ir kiekvieną tą rūšį traktuojame skirtingai. Kai nueinu į restoraną nusipirkti salotų ir vandens, tai negalvoju, ar čia už dividendus perku vandenį, ar už darbo pajamas ir pan. Tai tą pagrindinę ydą, kiek suprantu, yra noras pakrapštyti. Ar tą aš esu matęs iš gerb. Rūtos Bilkštytės, tai dar kol kas ne. Nereiškia, kad užsislėpusi kažko nėra ir sugalvojusi, bet aš bent nežinau, kad kažkokie didesni pataisymai būtų ruošiami“, – teigė V. Navickas.
Sinkevičius: tikriausiai bus pradedama nuo minimalių tarifų
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius vertindamas NT mokesčio koncepciją ragino nepamiršti, kad tai yra paketas, kuriame numatytas ir lankstesnis skolinimasis savivaldybėms.
„Daugelis savivaldybių analizuoja, nagrinėja, kas pateikta, žiūri, kokia yra papildoma mokestinė našta gyventojams ir natūraliai supranta, kad du dalykai yra neišvengiami gyvenime – mirtis ir mokesčiai. Abu dalykai turbūt niekam nepatinka, bet jie neišvengiami. Jeigu Seimas priims tokį sprendimą, tai natūralu, tikrai nėra ko slėpti, kad tai yra papildomos pajamos savivaldybių biudžetams, nes yra pasakoma, kad NT mokestis yra savivaldybių biudžetams atitenkantis mokestis, kas yra logiška, nes Europos Sąjungos šalyse būtent taip ir yra.
Tiesiog, matyt, mes buvome pasirengę ilgainiui visai kitokį supratimą ir kitokį kelią. Dabar tas kelias bandomas atitaisyti, gal savivaldybės klausia, kodėl čia taip yra, kad 2022 metais kalbame apie mokestį ir nagrinėjame jo tarifus, kai realiai NT deklaracijas už mūsų turtą mums VMI suformuluos tik 2025 metų kovą. Tai reiškia, po 2-3 metų, o jau kalbame apie tai dabar. Ar tai politinis išskaičiavimas, ar dar kažkokie dalykai“, – komentavo jis.
Savivaldybėms būtų palikta laisvė nuspręsti, kokį mokesčio tarifą taikyti. Ar tai gali paskatinti savivaldybes konkuruoti, taikyti mažesnį tarifą, siekiant prisivilioti daugiau gyventojų? M. Sinkevičius komentuoja, kad teoriškai gali būti toks aspektas, bet realybėje tai neturėtų veikti.
„Jeigu tikrai Seimas su Vyriausybe ryšis tokiems mokestiniams sprendimams ir jie bus priimti, neabejoju, kad savivalda, ir čia jau kalbama apie naujų kadencijų savivaldą, pradės nuo tos minimalios tarifikacijos, nesieks maksimalaus tarifo. Reikia pripažinti, kad turbūt skirsis situacija Skuode, Rietave, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Natūralu, kad ten, kur didieji miestai, kur daugiausia NT, tie miestai patirs ir pajaus didžiausią tokio mokesčio naudą. (…) Pasiskaičiuoju Jonavoje gyvendamas daugiabutyje, kuris senesnis nei mano amžius, mokėčiau apie 20 eurų, tarkime, atsiras savivaldybė X, kuri sakys mes imam 10 eurų per metus, kiek tai bus didelė motyvacija keltis. To mokesčio surinkimo dydžiai per visą valstybę, bent pirmaisiais metais, bus ne itin dideli“, – sako jis pritardamas minčiai, kad tikriausiai pirminė idėja yra pripratinti žmones apskritai prie visuotinio NT mokesčio.
„Delfi“ primena, kad Finansų ministerijos pasiūlytas NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
„Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o virš dviejų medianų – 0,1 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m. senos statybos – 4–5 eurais per metus. Numatoma, jog įmokos gyventojui bus skaičiuojamos nuo taip vadinamo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės“, – aiškino ministerija.
