Panevėžietė Lukrecija kviečia LNK žinių reportaže kviečia į ilgą ekskursiją po nedidelį kambarį po remonto.
„Jos (sienos – red. pastaba) buvo lygios, jis mato, kur nelygu, tegu taiso. Aš negaliu meistrui nurodinėti. Jis kai pradėjo čia tepti aš matau, kad iš tų sienų jau koralai išeina“, – pasakojo panevėžietė Lukrecija Dūdienė.
Meistrą moteris susirado per skelbimus laikraštyje. Jai žinomi esą turi darbo pusmečiui į priekį, o norėjosi remonto greičiau.
„Su paspirtuku atvažiavo, atsinešė vieną voliuką, plačią špakliuoti lentą. Kaip jis kampus sutvarkys, nė neturėjo šepetėlio su kuo dažyti“, – teigė moteris.
Užsakovė pripažįsta pasitikėjusi viešai besiskelbiančiu meistru, tad darbo dokumento neprašė, sutarčių dėl vieno kambario taip pat nesudarinėjo. Dabar gailisi, nes meistras esą broko netaiso, avanso ir pinigų už medžiagas negrąžina.
„Sakau, pažiūrėk, duobės, iškilimai, kvadratai, ten varva. Sako sudžius, viskas bus gražu“, – teigė panevėžietė.
Sienos per pusę mėnesio išdžiuvo, bet vaizdas šeimininkei negražus. Meistras aiškina kitaip.
„Biški va tapetus nuplėši, biški jei ten kažkas bus patvarkysi, ir nudažysi. Aš pasižiūrėjau, kad ten nelabai buvo geras paruošimas po tais tapetais, sakau, kad reikia perglaistyti, rimčiau paruošti. Dariau dariau, o ten dar nebaigus darbo jau pradėjo kritikuoti: ir tas bus blogai, ir anas. Sakau, gi nebaigtas darbas“, – žinioms aiškino meistras.
Meistras tikina turintis patirties ir kritikos dėl nekokybės neprisiima. Atvirkščiai, pretenzijų turi užsakovams, kurie esą nori pigiai ir gerai.
„Sako „oj čia man brangu, gal man čia pigiau“. Na gerai, galima pigiau. Bus ne prastai, bet tiesiog nebus idealiai kaip stiklas ir panašiai. Sutarė, paskui sako, pasižiūri, na galėtum gražiau. Čia pataisyk, ten pataisyk ir tada vargsti, darai“, – pasakojo meistras.
„Sakau čia skylę užtaisyk, o kam sako čia ją taisyt“, – savo versiją pateikia moteris.
Buto savininkei Darbo inspekcija padėti negali kadangi su meistru nėra sutarties, kaip iš viso įrodyti, kas bute dirbo.
„Mūsų manymu turi sudaryti rangos sutartį. Raštiška, kad atliks darbus“, – komentavo vyriausiasis darbo inspektorius Vaidas Pauliukas.
Anot Vartotojų teisių gynėjų, žodinė darbų sutartis irgi galima, bet kaip įrodymas rekomenduotina rašytinė. Antraip broko niekas neprisiims, savininkui tektų samdytis ekspertą.
„Labai svarbu sutartyje apibrėžti sutarties objektą: kokie ir kiek darbų remonto ir statybų srityje bus atlikta. Nes susiduriame su tokiais vartotojų prašymais, kai nurodo, kad užsakė plytelių klojimą ir tinkavimą, ir dažymą, tačiau neatliko arba pabėgo ir nepabaigė darbų“, – teigė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyresnioji patarėja Milda Deimantė.
Jeigu meistras pas užsakovą dirbo be verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos, tuomet ginčo sprendimas galimas tik per teismą. Vartotojų teisių gynėjai dažniausiai nagrinėja ginčus, kai turimos sutartys, čekiai. Skundų be šių įrodymų esą procesas sudėtingas ir dažnai neįmanomas.
