Siūlomame įstatymo projekte teigiama, kad finansinę paskatą iš savivaldybių bei verslo įmonių galėtų gauti jaunos šeimos, kurios įsigytų pirmąjį būstą, o jo vieta būtų periferijoje. Svarbu tai, kad bendra finansinės paskatos ir paramos dalis negalėtų būti didesnė nei 50 proc. nuo įsigyjamo turto vertės.
Taip pat numatyta, kad tikslią finansinės paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustatytų savivaldybių tarybos ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai.
Planuojama, kad tokios įstatymo projekto pataisos galėtų įsigalioti nuo 2019 m. liepos 1 dienos, tačiau Seimas dėl to turės balsuoti dar kartą.
Kaip rašė naujienų agentūra BNS, dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.
Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.
DELFI primena, kad įstatymo projektą dar 2018-ųjų liepą įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Vida Ačienė ir Juozas Varžgalis.
