Turėti nuosavą stogą virš galvos yra kiekvieno jauno žmogaus ar šeimos svajonė, tiesa, ne visiems taip lengvai įkandama.
Tačiau nepaisant to, ar būstą turite ir norite jį kažkam išnuomoti, ar patys laukiate geresnių finansinių laikų būsto pirkimui ir kol kas gyvenate ar ruošiatės gyventi išnuomotame būste – yra keletas esminių dalykų, kuriuos žinoti privalu.
Juo labiau kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos, kurios nurodė, jog asmenys, prieš tai prisideklaravę prie savivaldybės, ar apskritai niekur nedeklaravę savo gyvenamosios vietos, galiausiai tą turi padaryti.
Nuoma – tik skaidri
Šios įstatymo pataisos, viliamasi, padės surinkti daugiau mokesčių į biudžetą. Ne paslaptis, kad nuomoti būstus kitiems lietuviai vis dar linkę paslapčia – t.y. nepasirašo jokių sutarčių ir už tai nemoka mokesčių.
Tačiau dabar, norint, kad nuomininkas būste galėtų prisideklaruoti, nuomos verslu žmonėms teks užsiimti skaidriai.
„Būstą nuomoti oficialiai yra privalu, ir ne tik dėl įstatyminės bazės.
Tai svarbu būsto savininkui. Įsivaizduokite situaciją: nuomininkas jūsų bute pragyveno pusę metų, paskutiniais mėnesiais nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, žadėdamas šiuos įsiskolinimus padengti artimiausiu metu.
Tačiau, vietoje to, kad atgautumėte pinigus už įsiskolinimą, jūs sulaukiate pranešimo, kad nuomininkas iš buto jau išsikraustė, o raktas nuo buto guli jūsų pašto dėžutėje. Tokiu atveju jūs, kaip būsto savininkas, ne tik nukentėtumėte finansiškai, bet ir prarastumėte šansą atgauti skolas, mat nuomos sutartis pasirašyta nebuvo ir Registrų centre, taip pat nebuvo įregistruota“, – galimas neskaidrios nuomos pinkles vardija nekilnojamojo turto agentūros „Remax Citus Plius“ brokerė Greta Vasilenkaitė.
Ypač svarbu tinkamai užpildyti visus dokumentus tiems, kurie nuomoja būstą Lietuvoje, tačiau patys yra išvykę gyventi į užsienį – o tokios situacijos yra itin dažnos. Tokiu atveju gali būti sunku sukontroliuoti nuomininko mokesčius bei gyvenimo būdą – tarkime, kad jūsų būste negyvena dar keli asmenys, kurių jūs nepageidaujate ir apie kuriuos net nežinote.
„Tinkamai parengta buto nuomos sutartis apsaugo turto savininką ne tik nuo skolų, bet ir garantuoja, kad turto sugadinimo atveju bus atlyginta padaryta žala, mokesčiai bei nuoma mokami iki sutartyje numatytos datos, patikinta, kad bute negyvens tretieji asmenys, jei to pageidauja turto savininkas.
Turto savininkui, užsiimančiam nuoma, paprasčiausia ir patogiausia būtų pagalbos prašyti nekilnojamojo turto agentų – mat internete rastos sutartys dažnai būna per siauros, neaprėpiančios visų galimų situacijų bei paliekančios galimybę neatsakingam nuomininkui pasprukti, palikus kalną problemų būsto savininkui“, – siūlo G. Vasilenkaitė.
Pasitikėti, bet patikrinti
Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu yra tokia, kad būsto savininkas gali sau leisti įnoringai rinktis asmenis, kurie gyvens jo bute.
Specialistai tikina, kad bendro nusistovėjusio „svajonių nuomininko“ tipažo nėra, kadangi viskas priklauso nuo turto savininko pasaulėžiūros ir anksčiau turėtos patirties nuomojant būstą. Tradiciškai yra nusistovėjęs tik vienas būsto savininkų pageidavimas: „Noriu tvarkingų ir mokių nuomininkų“.
Tiesa, būsto ieškantys asmenys taip pat neturėtų aklai pasitikėti savininkų pasakojimais apie „šiltą būstą“ ir „mažus mokesčius“, mat tai – toli gražu ne visada būna tiesa.
„Ne paslaptis, kad ir turto savininkai būna linkę perdėti girdami savo būstą. Tačiau reikėtų suprasti ir juos – dažniausiai žmonės savo turtą vertina subjektyviai. Vieniems – tai paveldėtas butas, kuris siejasi su brangiu žmogumi, kiti galbūt toje vietoje užaugo, treti – daug investavo buto įrengimui, kurdami jaukų interjerą sau, tačiau pasikeitus aplinkybėms svajonių būstą laikinai tenka perleisti svetimiems žmonėms.
Kiekvienas būsimas nuomininkas apie realius mokesčius gali ir turėtų sužinoti apsilankęs šilumos tiekėjo interneto svetainėje. Taip pat labai svarbu, kad nuomininkas įvertintų savo finansines galimybes – kiek tiksliai pinigų per mėnesį jis gali skirti nuomai ir komunaliniams mokesčiams padengti.
Dažnai būna taip, kad nuomininkai susižavi būsto įrengimu, jo vieta, tačiau realiai neįvertina savo finansinių galimybių, tad po keleto mėnesių yra priversti išsikraustyti. Labai svarbu žodinius susitarimus tarp nuomininko ir nuomotojo perkelti į sutartį, tokiu būdu abi šalys bus garantuotos dėl savo teisių ir pareigų“, – pataria G. Vasilenkaitė.
Būsto pirkimas – svarbus gyvenimo žingsnis
Jeigu telefoną, automobilį ar kitus daiktus perkame keliems metams, būstas dažniausiai yra viso gyvenimo pirkinys.
Tad ir pirkti būstą reikia ypač atsakingai, negailint laiko ir nesibodint specialistų pagalbos. Juk kartais žmogui būna išties sunku apsispręsti, kas jam yra geriausia – norai kertasi su finansais, o atrastas iš pirmo žvilgsnio puikus pasiūlymas gali pasirodyti visai netinkamas..
Nekilnojamojo būsto brokerė Sandra Klimaitė „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad kol kas sunku diferencijuoti Lietuvos būsto pirkėją. Vienus domina butai, kitus – namai, vieni linkę domėtis tik naujos statybos būstais, o kiti visgi renkasi verčiau investuoti į senesnės statybos būstą.
Pastaruoju atveju yra tikrai daugybė dalykų, kuriuos privalu įvertinti.
„Perkant būstą senos statybos name labai svarbu yra nuodugniai apžiūrėti butą. Reikia apžiūrėti, ar būste nėra drėgmės, pelėsio, jei būstas parduodamas su buitine technika – patikrinti, ar ši veikia. Jei butas parduodamas paskutiniame namo aukšte, svarbu išsiaiškinti, kada buvo tvarkytas namo stogas.
Taip pat labai svarbu dar prieš apsisprendžiant pirkti konkretų butą susipažinti su kaimynais – juk su jais reikės praleisti ne vienerius metus. Šiais laikais, kai dauguma vairuoja automobilius ir šeimoje jų dažnai turime ne po vieną, daugiabučių namų gyventojai neretai susiduria su automobilių statymo problema, tad labai svarbu išsiaiškinti, ar prie namo yra pakankamai vietos automobilių statymui, o jei jos nėra – ar tai jus tenkina.
Be to, jei namas yra prie judrios gatvės – įvertinkite bute girdimą triukšmą, ar jis jūsų netrikdo ir netrikdys, tarkime, atsiradus atžaloms.
Perkant nuosavą namą žmogui labai svarbu įvertinti vietovę ir infrastruktūrą aplink. Jei namas yra užmiestyje – reikia įvertinti, ar atstumai tarp kasdien lankomų institucijų jus tenkins. Jau kuris laikas pastebima, kad žmonės būtent šio kriterijaus neįvertino pirkdami namą užmiestyje ir atsiranda vis daugiau žmonių, kurie iš užmiesčio keliasi arčiau miesto centro vien dėl netenkinančio susisiekimo.
Taip pat reikia įvertinti šildymo kaštus – tą padaryti galima termovizoriumi išmatavus išorinių sienų šiluminę varžą“, – patarė nekilnojamojo turto brokerė.
Be to, daugelis turto savininkų linkę tikėti būsimų pirkėjų žodiniu pažadu, kad jie tikrai pirks jų nekilnojamą turtą. Tačiau praktika rodo, kad vienintelis pažadas, kuris garantuoja įvyksiantį sandorį – preliminari sutartis ir paliktas užstatas turto savininkui.
Specialistės teigimu, sąlyginai nedaug žmonių gerai supranta nekilnojamojo turto dokumentaciją, kuri yra vienas kertinių dalykų, kurie ateityje būsto savininkui leis jaustis saugiai.
„Tiek buto, tiek namo dokumentai yra itin svarbu – jeigu jie netvarkingi, gali kilti problemų tiek įsigyjant objektą, tiek ateityje norint jį parduoti.
Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir nekilnojamame turte yra daugybė vingrybių ir kabliukų, kuriuos žino tik specialistai.
Neretai būsto savininkai neturi patirties turto pardavime ir dažnai nežino, kokių dokumentų reikia norint įvykdyti sandorį, taip pat nežino, į kokias institucijas kreiptis norint reikalingus dokumentus gauti. Būna taip, kad sugaištama daug laiko ir nervų vien dėl nežinojimo, mat nekilnojamasis turtas – sudėtinga sritis.
Nors žmonės kartais vengia naudotis nekilnojamojo turto brokerių paslaugomis manydami, kad viską gali sutvarkyti patys, vėliau tik gerokai nudegę jie supranta, kad tokį atsakingą dalyką, kaip būsto pirkimą, geriau patikėti specialistams“, – tikina S. Klimaitė.
Nuoma smuko, pirkimai augo
Bendros nekilnojamojo turto tendencijos šiek tiek stebina – aplink aidint skundams, kaip viskas pabrango, būsto pirkimų skaičius visgi išaugo.
„Remiantis VĮ Registrų centro 2016 metų duomenimis, butų buvo nupirkta daugiau nei individualių namų – tą galimai lemia išaugusios nuomos kainos.
Daug žmonių perka butą kaip investiciją, o tie žmonės, kurie nori nuosavo būsto, bet neįperka namo, renkasi naujos arba senos statybos butą.
Senos statybos butų dar vis parduodama daugiau, tačiau naujos statybos segmente pastebimas didžiulis šuolis į viršų, kadangi vystytajai pasiūlė rinkai daug patrauklių naujo būsto projektų, kurie susilaukė didelio dėmesio“, – komentavo S. Klimaitė.
