aA
Finansinę paramą jaunos šeimos pirmajam būstui regionuose gali gauti jau kuris laikas, tačiau nuo liepos mėnesio įsigaliojo dar vienas nutarimas, kuris leis šeimoms įgyti net didesnę paramą. Viskas priklausys nuo savivaldybių ir regionuose dirbančių įmonių nusiteikimo.
Įsigaliojo naujovė: daugiau galimybių gauti didesnę finansinę paramą pirmajam būstui
© Rinkos aikštė

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 1d. įsigalioja nauja nuostata, kad šeimoms, kurios pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą gavo valstybės finansinę paskatą, gali būti suteikta papildoma savivaldybės ar privataus juridinio asmens finansinė parama.

Numatyta, kad papildomos finansinės paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustato savivaldybių tarybos ar paramą teikiančios pačios įmonės. Bendra valstybės paskatos ir savivaldybės ar įmonės finansinės paramos dalis negali būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės.

Ministerija nurodo, kad valstybės teikiamos finansinės paskatos sąlygos yra vienodos visoms šeimoms, nepaisant to, iš kur jos grįžta ar kokią profesiją turi. Tačiau savivaldybės skirdamos papildomą paramą laisvai gali nuspręsti, kam ją suteikti. Pavyzdžiui, gali skatinti į regioną atsikelti ir būstą įsigyti tik tam tikros srities specialistus, kurių trūksta.

Siekia padidinti regionų konkurencingumą

Nutarimo aiškinamajame rašte išdėstoma, kad savivaldybėse trūksta specialistų, mokytojų, gydytojų, todėl yra tikslinga, kad savivaldybės turėtų galimybę tam tikra lėšų dalimi prisidėti prie subsidijos pirmajam būstui ir tokiu būdu skatintų jaunų specialistų atvykimą į regionus.

„Regionuose mažėja darbingo amžiaus žmonių, todėl reikia sudaryti galimybes, kad verslo subjektai taip pat turėtų galimybę finansiškai prisidėti prie jaunų šeimų apgyvendinimo regione ir dalį nepaskirstyto pelno skirti jaunoms šeimoms būstui įsigyti.

Visa tai dar labiau prisidėtų prie siekio padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo bei siekio prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos demografinės padėties gerinimo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet vis mažėja vaikų skaičius ir Lietuvos piliečiai vis dažniau šeimas kuria ir vaikų susilaukia užsienio valstybėse, o viena iš to priežasčių yra nepakankamos finansinės galimybės apsirūpinti nuosavu būstu“, – rašoma rašte.

Taip pat pridedama, kad žemas gimstamumo lygis ir vidinė migracija lemia bendrai mažėjantį regionų investicinį patrauklumą. Daroma prielaida, kad jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regiono darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas.

Vieningų kriterijų savivaldybės neturi

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja viešiesiems ryšiams Ieva Jonilienė informuoja, kad kiekvienos savivaldybės taryba atskirai nuspręs, kokią tiksliai paramą ir kam reikėtų skirti, vieningų kriterijų nėra.

Be to, nors nutarimas įsigaliojo, tai nereiškia, kad kiekviena savivaldybė tokią paramą pasiūlys.

„Dar nepraėjo nei mėnuo, kai įsigaliojo nauja įstatymo nuostata dėl savivaldybių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Todėl pasakyti, kiek tiksliai savivaldybių yra pasiruošusios tai daryti, yra sudėtinga.

Tačiau savivaldybės išties palankiai vertina naująją įstatymo nuostatą. Tai puikus būdas tiek savivaldybėms, tiek verslui pritraukti gyventojų. Ir anksčiau savivaldybės finansiškai remdavo jaunus žmones ir įvairiomis programomis skatindavo juos pasilikti regione. Pavyzdžiui, Naujoji Akmenė per gydytojų skatinimo programą finansuodavo gydytojų apgyvendinimą savivaldybėje“, – komentavo LSA atstovė.

Ji nurodė, kad nėra atmetama galimybė, jog savivaldybė papildomą finansinę paramą teiks tik tiems specialistams, kurių trūksta.

„Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės turi visą eilę prievolių (savarankiškų, deleguotų), kurias turi finansuoti iš savo biudžeto ir, deja, labai ribotas galimybes skolintis. Kiek prisidėti prie paramos – tai yra konkrečios savivaldybės tarybos sprendimas.

Ne retai savivaldybės yra suinteresuotos viešojo sektoriaus darbuotojų pritraukimu (gydytojų, mokytojų, kultūros darbuotojų ir pan.). Jeigu savivaldybės ir verslo interesai apie jaunų specialistų pritraukimą sutaptų, galimas sėkmingas bendradarbiavimas“, – komentuojama DELFI.

Įsigaliojo naujovė: daugiau galimybių gauti didesnę finansinę paramą pirmajam būstui
© DELFI / Kiril Čachovskij

Gavus paramą iš įmonės, teks įsipareigoti

Darbuotojų, ypač kvalifikuotų specialistų, trūkumas verčia įmones ieškoti būdų, kaip šiuos pritraukti dirbti pas save. Tad manoma, kad tai bus dar viena priemonė, leidžianti verslininkams pasiūlyti kažką naujo ir išskirtinio, galbūt net prisivilioti grįžti emigravusius Lietuvos specialistus. Tačiau nemokamai nieko nebūna. Tikėtina, kad gavus papildomą finansinę paramą iš įmonės, reikės įsipareigoti kažkiek laiko šios darbovietės nepalikti.

„Pastebime, kad daugelyje mažesnių savivaldybių, ypač ten, kur nėra aukštųjų mokyklų, o profesinės mokyklos rengia daugiausia aptarnavimo sektoriaus darbuotojus, yra pakankamai sunku potencialiai ten įsikursiančiai įmonei užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą. Todėl mes palaikome įvairias iniciatyvas – tiek nacionalines, tiek lokalias, – siekiančias didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičių regionuose. Tačiau suteikiamos lengvatos negarantuoja to, jog užsienio kapitalo įmonės savo investicijoms pasirinks būtent šią lokaciją.

Lengvatų būsto įsigijimui suteikimas yra viena iš tų priemonių, kuri gali paskatinti jaunus specialistus rinktis konkretų regioną gyvenimui ir darbui. O verslo įtraukimas į šių lengvatų suteikimą skatina glaudesnį bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Manome, kad verslas gali svarstyti prisidėti prie šių lengvatų tuo atveju, jei planuoja plėtrą ar įvertindamos poreikį pritraukti darbuotojus iš kitų regionų (pavyzdžiui, kviesti į mažesnes savivaldybes jaunus specialistus, baigusius universitetus didžiuosiuose miestuose). Tačiau verslo įmonės, prisidėdamos prie šių paskatų, sieks įvertinti, ar darbuotojas bus lojalus įmonei“, – DELFI komentavo „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros komandos vadovė Živilė Kazlauskaitė ir pridėjo, kad dėmesį vertėtų atkreipti ne tik į jaunuosius specialistus, bet ir bandyti pritraukti į regionus vyresnius, didesnę patirtį turinčius specialistus.

Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas antrina, kad darbuotojų trūkumas – verslo plėtrą regionuose ribojantis veiksnys. Pasak jo, visos iniciatyvos, kurios sukuria paskatas jaunimui atvykti ir įsikurti regionuose, prisideda prie to regiono patrauklumo didėjimo ir investicijų į jį. Tačiau jis prideda, kad sunku yra atsakyti, ar tikrai verslai naudosis šia nauja priemone.

„Greičiausiai gali būti patrauklu toms įmonėms, kurios kuria aukštesnės pridėtinės vertės produktus, moka didesnius darbo užmokesčius. Aukštos kvalifikacijos specialistus nėra taip lengva surasti, dėl to papildomi motyvai darbuotojui likti arba atvykti gali būti patrauklūs. Ypatingai jei kalbame apie jaunus talentus, nes pirmo būsto įsigijimo lengvata, orientuota į jaunesnius žmones.

Visgi, kai tą finansavimą atlieka įmonės, o ne savivaldybės, gali kilti rizikų. Tam darbuotojui, kuris nuspręs pasinaudoti tokia lengvata, atsiras papildomų kliūčių pakeisti darbovietę. Nebūtinai išvykti iš to regiono, emigruoti į kitą miestą, bet tame pačiame regione pakeisti darbą jam bus sunku, nes bus tam tikri įsipareigojimai. Vėlgi tai gali „pjautis“ su Darbo kodeksu, gali būti kažkokių prieštaravimų ir panašių dalykų. Vien dėl to manau, kad ta paskata bus patrauklesnė didesnėms įmonėms, kurios gali skirti resursų ir teisininkams, kur daugiau yra investuojama į darbuotojus, pačios struktūros didesnės, didesni finansiniai srautai.

Toks finansavimas – tam tikra našta įmonei. Ji investuoja dabar į darbuotoją, kuris dirbs 3–6 metus toje įmonėje. Tam reikia laisvų lėšų dabar. Tai mažoje įmonėje, kur nėra didelių apyvartų, mažai galimybių gauti paskolas, tai gali būti ne visai patraukli priemonė“, – įžvalgomis dalinosi V. Ivanovas.

Jis taip pat įžvelgia, kad gali atsirasti ir piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, mažose įmonėse, kur viskas sutelkta vieno vadovo rankose ir išsimokami didžiuliai dividendai, bet ne atlyginimas, ši priemonė gali būti panaudota kaip galimybė padėti vaikams įsigyti būstą.

Ž. Kazlauskaitė prideda, kad regionui būtina suformuoti darbui patrauklios aplinkos įvaizdį, savivaldybės turėtų didinti regiono žinomumą bei patrauklumą, sukuriant ir gerinant aktualias paslaugas, skirtas atvykusiems iš kitų regionų ar šalių asmenims ir jų šeimos nariams, įtraukti aukštos kvalifikacijos specialistus į socialines bei profesines bendruomenes, didinti jų integraciją ir susitapatinimą su regionu.

Parama būstui
Parama būstui
© socmin.lt nuotr.

DELFI primena, kad valstybė šiemet skirs apie 10 mln. eurų pirmajam jaunų šeimų būstui regionuose. Buvo skelbiama, kad iš viso iki šių metų gegužės pabaigos buvo išduotos 967 pažymos finansinei paskatai.

Iš 615 jaunų šeimų, kurios jau užsitikrino finansavimą būstui, 458 nekilnojamąjį turtą pirko, 157 šeimos nusprendė jį pasistatyti. 458 šeimoms buvo išmokėtos subsidijos, kurių bendra suma siekia 4,7 mln. eurų, o vidutinis subsidijos dydis – 10 195 eurai.

Iki šiol vaikų neturinčioms jaunoms šeimoms – iki 35 metų amžiaus, buvo numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. dydžio subsidija.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai)

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą 2019 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1450 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 507,5 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.0000

Elitinis NT Baltijos šalyse: pandemija skatina parduoti milijonus kainuojančius viešbučius ir dvarus (13)

Koronaviruso pandemija sukėlė neigiamų pasekmių viešbučių ir turizmo verslui visame pasaulyje....

Už Vilniaus šilumos tinklų teritoriją pasiūlyta 1,34 mln. eurų

Už Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai teritoriją Kirtimuose,...

Po 20 mln. eurų rekonstrukcijos Klaipėdos „Banginis“ virs „Mega“ (14)

Kauno prekybos centrą „ Mega “ ir kitus prekybos objektus valdanti bendrovė „Baltic Red“...

Ministras: šiferio stogų keitimui bus skirta daugiau dėmesio (32)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada ieškoti galimybių spartinti šiferio (asbesto) stogų...

Perskaičiuotas šalies NT: įsigalioja naujos mokestinės vertės, nuo kurių apskaičiuojamas NT mokestis (103)

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų...

Top naujienos

Saulius Čaplinskas: manau, kad per ilgai užsižaista tais totalitariniais ribojimais (885)

„Ilgiausias karantinas epidemiologijos vadovėlyje – 40 dienų. O kiek trunka karantinas...

30-metės trenerės Brigitos istorija: gali pasigirti ne tik tobulu kūnu, dviem vaikais, bet ir jau 17 metų trunkančiais santykiais (200)

Daugeliui sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Brigita Petrulė (30) yra gerai žinoma. Asmeninė...

Žiema stebins kontrastais – po rekordinių šalčių užplūs šiluma (9)

Antradienio dieną šalies orus lems aukštesnio slėgio lauko pakraštys. Dangumi plauks tai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Vienas baisiausių sovietų valdžios nusikaltimų, arba kaip ciniškas elgesys sunaikino visą jūrą (1)

Niekam ne paslaptis, kad sovietų valdžia nebuvo pati draugiškiausia gamtai. Vienas baisiausių jų...

Po Navalno sulaikymo – aštri Chodorkovskio kritika Putinui (323)

Kremliaus kritikas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis ragina Vakarus taikyti tikslines...

Didžiausios naujakurių daromos klaidos, įsirengiant būstą: viskas dėl patirties trūkumo (28)

Vargu, ar gyvenime pasitaiko daug tokios ypatingos svarbos įvykių kaip kraustymasis į pirmuosius...

Kirsti Vainküla | D+

Kruvina daugiabučio drama Estijoje: dviejų vaikų mamą nušovusio pensininko duktė pateikė savo versiją (1)

Metų pradžioje Estijoje įvyko tragiškas incidentas – Talino Lasnamiae mikrorajone 80-metis...

Sunku išsimiegoti? Mokslininkai siūlo labai paprastą ir nemokamą būdą pagerinti miego kokybę (18)

Stresas , prasta mityba, nerimas dėl ateities, sujauktas darbo-poilsio režimas, įvairios...

„Žalgiris“ žais KMT finalo ketverte, bet prastai pasijuto Grigonis Schilleris: tai – tiesiog peršalimas  (48)

Pirmadienio vakarą paaiškėjo paskutinysis Citadele-Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto...

Santykių ekspertas pateikė 7 taisykles, kaip elgtis, jei jūsų partneris buvo neištikimas: apie kai kurias net nebūtumėte pagalvoję (53)

Neištikimybė yra viena dažniausių problemų santykiuose. Bet tai jokiu būdu nėra nuosprendis....