Žmonės perspėjami atidžiau domėtis pirkiniu ir skaityti sutartis, o Aplinkos ministerija svarsto, kaip pakeisti teisės aktus, kad visiems būtų aiškiau, o piktnaudžiavimų – mažiau.
Nenori rizikuoti
Patalpų paskirtis – poilsiui, administracijai, komercijai, bet jos esą gali būti tinkamos ir gyventi. Tokių projektų pasiūlymų būsto rinkoje pastaraisiais metais, pasak ekspertų, daugėja.
Panašiu projektu buvo susidomėjęs ir Vilnietis Artūras Sagidulinas , bet kad tai negyvenamosios paskirties patalpos sužinojo tik gavęs notariškai pasirašyti sutartį. Rizikuoti vyras pabijojo.
„Skambinau į Gyventojų registro tarnybą, aiškinausi, ar galėčiau ten registruoti savo gyvenamąją vietą. Jie man sakė, kad gal neatmestų prašymo, bet realiai tai nėra įstatymiškai reglamentuota. Todėl pamaniau, kad rizikuoju, nes ateityje, pasikeitus įstatymams, kažkas bus blogai. Pavyzdžiui, negalėsiu registruoti gyvenamosios vietos arba negausiu vaikui vietos darželyje. Kiek pasidomėjau, tai statybos reikalavimai skiriasi negyvenamosioms patalpoms“, – sakė A. Sagidulinas.
Ieško sprendimų
Gyvenamosios patalpoms reikalavimai iš tiesų skiriasi, o tai, pasak NT specialistų, lemia gyvenimo kokybę. Aplinkos ministerija sako ieškanti galimybių pakeisti teisės aktus taip, kad piktnaudžiavimų būtų kuo mažiau.
„Tokių atvejų padaugėjo ir mes turime skirtingų tipų pastatų, kurie yra pardavinėjami ne ta paskirtimi, kuria yra pastatyti. Pavyzdžiui, stato administracines patalpas, tačiau pardavinėja kaip butus, stato vienbučius namus, bet pardavinėja kaip daugiabučius.
Administracinėse patalpose garso izoliacija yra prastesnė nei gyvenamojo namo, tad kyla įvairių nepatogumų, kaip antai parkavimo, mokėjimo ir mokesčių“, – problemą apibendrino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Reikia domėtis patiems
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad pirmiausia dėmesį turėtų atkreipti patys pirkėjai.
„Reikia būti budriam, skaityti sutartį, konsultuotis su teisininkais, statybų ekspertais. Tokio turto ilgalaikiam likvidumui paskirtis galbūt neturėtų daryti labai daug įtakos, nors praktikos nėra daug – pastarieji 5–7 metai“, – teigė M. Statulevičius.
Pasak asociacijos direktoriaus, perkant ne gyvenamosios paskirties patalpas, gali būti sunkiau gauti paskolą. Pagal atsakingo skolinimo taisykles, būstui iš banko galima gauti iki 85 proc. finansavimą, o perkant komercines patalpas, jis gali siekti 70 proc. arba mažiau.
