Būsto paskolos draudimas žmogui dengia pagrindines rizikas, tokias kaip gyvybės netekimo ar darbingumo netekimo.

Draudikai su gyvybės draudimu siūlo kartu ir kaupti pinigus arba juos investuoti, o sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms yra taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

„Iš vienos pusės, tai draudimo apsauga, o iš kitos pusės – yra galimybė papildomai kaupti lėšas, sukaupus tam tikrą pinigų sumą, atsiranda galimybė padengti būsto paskolą anksčiau laiko“, – sako „ERGO Life Insurance“ Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė.

Į draudimo sutartį draudikai siūlo įtraukti ir papildomus draudimus – nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ar darbingumo netekimo. Draudžiant gyvybę, draudikai įvertina sumą, kuriai draudžiamasi, sveikatos būklė, amžius.

Bankų atstovai tikina nereikalaujantys, kad klientai privalomai draustų gyvybę, tačiau pastebi, kad dažnas tai daro savanoriškai, o dėl konkurencijos draudimo rinkoje draudimas kasmet pinga.

„Gyvybės draudimas yra kaip papildomas pliusas, bet tą pliusą įvardinčiau kaip pliusą pačiam klientui, kad jis jaučiasi, jog šeima, atsitikus nelaimei, liktų ne su paskola, o su būstu.

Čia daugiau klientui privalumas, nes mes neįpareigojam kliento draustis gyvybės“, – tvirtina „Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas.

Draudikai ir bankai skaičiuoja, kad kasmet besidraudžiančiųjų daugėja po kelias dešimtis procentų, kai kuriuose bankuose jau kas antras imantis paskolą draudžia ir gyvybę.

Draudimo bendrovės skaičiavimu, pernai visą paskolos sumą draudė 95 proc. klientų, vidutinė draudimo suma siekia apie 130 tūkst. litų.