Reklamos agentūroje dirbantis Linas Skačikevičius prieš porą mėnesių Vilniaus senamiestyje įsigijo dviejų kambarių butą. Kelerius metus gyvenęs nuomojamame bute 26-erių vilnietis nusprendė verčiau mokėti už butą, tačiau savo, o ne leisti pinigus nuomai.

„Taip susiklostė, kad turėjau išsikraustyti iš nuomojamo buto. Ėmiau konsultuotis su bankininkais dėl paskolos. Nors beveik visi draugai, giminės siūlė nepirkti būsto, palaukti, nes kainos esą kris, aš turėjau savų argumentų“, – pasakojo Linas.

Vaikinas aiškino tikįs, kad galbūt nekilnojamojo turto kainos ateityje kiek sumažės, tačiau ne tiek, kiek per pastaruosius penkerius metus paaugo.

Be to, vilnietis tiki ateityje uždirbsiantis daugiau, tad ir paskola esą taip neslėgs. Šiuo metu paskolos įmokai už butą, kurio vertė – beveik 400 tūkstančių litų, dengti vaikinas per mėnesį skiria apie 40 proc. savo pajamų.

„Galbūt būčiau ieškojęs pigesnio būsto, tačiau man patiko, kad buto nereikėjo remontuoti, jis puikiai įrengtas. O svarbiausia – apie 30 tūkst. litų man pavyko nusiderėti“, – pasakojo L. Skačikevičius.

Tačiau tokių kaip Linas – tvirtai apsisprendusių pirkti būstą – gretos pastaruoju metu vis labiau tirpsta.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ apklausos duomenimis, net 49 proc. šalies didmiesčių gyventojų – potencialių būsto pirkėjų – šiuo metu nesiryžta įsigyti NT, nes tiki, kad per ateinančius metus kainos kris.

Beveik ketvirtadalis – 24 proc. apklaustųjų – nuogąstavo dėl galimo palūkanų normų augimo. Tik 9 proc. žmonių šiuo metu pripažįsta neperką būsto dėl augančios infliacijos.

Klauso, ką kalba kaimynai

„Išsiaiškinome, kad ekonominiai veiksniai šiuo metu jau nelabai lemia būsto pirkėjų pasirinkimą. Nors perkamoji galia vis dar pakankama, tačiau rinka vėsta. Tam didžiausią įtaką daro žmonių psichologija“, – aiškino bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Nekilnojamojo turto specialistai sutinka, kad NT rinka – itin jautri įvairiems gandams, spekuliacijoms. S. Vagonis pripažįsta, kad kartais kai kurių žmonių apsisprendimą dėl būsto nulemia ir kaimyno nuomonė.

Šiame virtualaus bendravimo amžiuje kaimyno nuomonę gali pakeisti įvairių interneto svetainių komentatorių įžvalgos. Jos kartais tampa net svarbesnės, nei kai kurių ekonomikos ekspertų svarstymai.

„Jei dauguma potencialių pirkėjų būsto nebepirks, kainoms nebus kur dėtis. Verslininkai bus privesti nuleisti kartelę, kitaip jie nesudomins pirkėjų“, – teigė S. Vagonis.

Pasak jo, 2008-ųjų pirmąjį ketvirtį būsto kainos sumažėjo maždaug 5 proc., o tie pardavėjai, kurie pastaruoju metu kainas buvo sumažinę 5-10 proc., sulaukdavo daug didesnio pirkėjų dėmesio.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ jau rašė, kad, bankininkų duomenimis, būstas Estijoje ir Latvijoje jau parduodamas 20-25 proc. mažesne nei pradinė kaina.

„Ober-Haus“ atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. didmiesčių gyventojų keičia savo sprendimą dėl būsto pirkimo atsižvelgdami į situaciją kaimyninėse šalyse. Tiesa, 57 proc. tikino, kad NT kainos Latvijoje ir Estijoje jiems – nė motais.

Kliaujasi intuicija

Analitikai atkreipia dėmesį, kad lūkesčiai – pats tvirčiausias nekilnojamojo turto rinkos veiksnys. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tvirtina, kad pastaraisiais mėnesiais žmonių lūkesčiai keičiasi, veikdami rinką kur kas labiau, nei makroekonomikos rodikliai.

„Jei reikėtų įvertinti veiksnius eilės tvarka pagal svarbą, aš dėstyčiau taip: visų pirma – nekilnojamojo turto kainų kritimo lūkesčiai, antra – išaugusios palūkanų normos, trečia – realaus darbo užmokesčio augimo lėtėjimas. Piniginis darbo užmokestis auga sparčiai, tačiau didesniąją augimo dalį sugraužia infliacija“, – aiškino analitikas.

Anot G. Nausėdos, kai tik infliacija prapliupo, lūkesčiai taip pat pradėjo prastėti, tad koreliacija tarp ekonominio padėties pablogėjimo ir žmonių psichologijos – tiesioginė.

„Kita vertus, žmonės mato, kas vyksta parduotuvėse, jiems nereikia jokių statistikos rodiklių“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius Raimondas Alekna teigia, kad žmogaus sprendimai kartais priklauso nuo gandų, nuo to, kas perskaitoma spaudoje, ką kalba autoritetai.

„Racionalus situacijos suvokimas yra menkas, ypač kai tai susiję su ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, ne tik Lietuvoje, įsipareigojimus priima nelabai įsivaizduodami realios padėties. Spendimą žmogus priima pagautas emocijos, intuityviai“, – kalbėjo R. Alekna.

Anot jo, kartu žmogų gali užvaldyti ir baimė, kad jis nesugebės mokėti paskolos, kad jį ištiks nesėkmė. Nors, blaiviai pažvelgus į situaciją, didelės grėsmės galbūt ir nėra.

Psichologė ir psichoterapeutė Aušra Griškonytė įsitikinusi, kad dabartinės krizės paremtos ne tiek matematiniais, kiek psichologiniais dėsningumais. „Natūralu, kad krizės akivaizdoje žmonės nedaro ryžtingų žingsnių. Vieni reaguoja į kitų dvejones, o masinis reiškinys atsiliepia ir ekonomikai“, – teigė specialistė.

Psichologė mano, kad dalis į paskolų sūkurį įsitraukusių būsto pirkėjų nesuvokė realios šio sprendimo naštos.

„Tie, kurie rizikuoja žinodami savo ribotas finansines galimybes, galbūt nelabai supranta, ką daro“, – svarstė A. Griškonytė.

Mąsto blaiviau

Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis subjektyvių psichologinių ir objektyvių ekonominių veiksnių siūlo neatskirti, nes subjektyvūs ir yra nulemti objektyvių. Tačiau, pasak analitiko, visų pirma reikėtų prisiminti būsto įperkamumo indeksą, pagal kurį Lietuva yra viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje.

„Jei mes vidutinę būsto kvadratinio metro kainą padalysime iš vidutinių pajamų, būsto įperkamumo indeksas parodys, kad Lietuvos gyventojams įsigyti būstą yra sudėtinga“, – teigė R. Rudzkis.

Anot jo, niekas prieš kelerius metus neprognozavo, kad kainos taip smarkiai išaugs. Nors kai kurie ekspertai aiškina, kad gyventojų algos auga sparčiau už infliaciją, „DnB Nord“ banko analitikas mano, kad tai iš esmės neišsprendžia problemos. Esą gyventojai, anksčiau ėmę paskolą būstui įsigyti, ir tikėjosi, kad jų pajamos augs.

Pats didžiausias subjektyvumas, anot R. Rudzkio, prasideda tuomet, kai NT kainos prognozuojamos atsižvelgiant į aplinkines rinkas.

„Kai lietuvis Latvijoje ar Estijoje mato kainų kritimą, jis mano, kad taip pat įvyks ir Lietuvoje. Tačiau vargu ar paprastas gyventojas pradeda svartyti, kiek Lietuvoje būstų pastatoma, ar čia pasiūla tokia pati, kaip, pavyzdžiui, Estijoje. Šie rodikliai juk skiriasi“, – aiškino „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas.

R. Rudzkis vis dėlto linkęs manyti, kad labiausiai nuo minties įsigyti būstą pastaruoju metu gyventojus atgraso per aukštai pakilusios kainos, blaivesnis savo finansinių galimybių vertinimas.

Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis tvirtina, kad nekilnojamojo turto sektoriui įtaką daro ir ekonominiai, ir psichologiniai veiksniai.

„Dėl globalios finansų krizės padidėjo tarpbankinės palūkanų normos. Mat bankai nelinkę skolinti vieni kitiems ir reikalauja didesnių palūkanų. Paskolos tiesiog pabrango, tai sumažino gyventojų norą pirkti būstą.

Antra vertus, nekilnojamojo turto kainų „burbulas“ atsirado ir dėl psichologinių veiksnių. Juk norą pirkti skatino lūkesčiai, jog būstas brangs. Dabar tie veiksniai pasikeitė“, – aiškino R. Kuodis.

Anot eksperto, infliacijos pakoreguota būsto vertė ir taip pakankamai sparčiai krinta. Todėl mūsų statybos bendrovės esą gali laukti, kol infliacija palaipsniui sumažins realią būsto vertę ir vėl atsiras didesnė paklausa.

Bankai nelinkę rizikuoti

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis pastebi, kad šiuo metu komerciniai bankai, darantys didelę įtaką NT rinkai, visame pasaulyje nori pasėdėti ant pinigų maišų. „Bankai nėra tikri, kaip pasibaigs finansų krizė. Galbūt todėl dabar jie kreipia šiek tiek mažiau dėmesio į būsto kreditavimą“, – aiškino pašnekovas.

Tačiau analitikai sutinka, kad jei skolinimosi procesas dar labiau susilpnėtų, o bankai gautų mažiau pajamų nei planavo, jie greičiausiai imtųsi priemonių situacijai gerinti.

„Kita vertus, taip galėtų įvykti tiktai smarkiai pablogėjus šalies ekonominei padėčiai. Tokiu būdu būtų didinama paskolų išdavimo rizika. Žinia, Lietuvoje veikiančių bankų šeimininkai – Skandinavijos ar Vokietijos kapitalo bankai – nėra linkę į rizikingas operacijas“, – mano „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas R. Rudzkis.

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda teigia, kad bankai tikrai nesielgs nelogiškai – jei tam tikru metu ekonominė aplinka vers sugriežtinti kreditavimo procedūras, taip ir įvyks. „NT rinkos nuosmukis, mano manymu, nebus ilgalaikis. Jis gali užsitęsti visus šiuos metus, galbūt dar ir pirmąjį kitų metų pusmetį“, – prognozavo analitikas.

G. Nausėdos manymu, nekilnojamojo turto kainų kritimas šiuo metu dar nėra pasiekęs žemiausio lygio.

NT ekspertai kartoja, kad ilgalaikis kainų nuosmukis įmanomas tik tuo atveju, jei Lietuvos ekonomiką ištiktų rimta krizė.