Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad apie šių namų renovaciją kalbėti dar anksti. Sostinėje – apie 15 daugiabučių, kurie yra per prastos būklės, kad juos atnaujintum.
DELFI apsilankė dviejuose iš tokių daugiabučių ir siūlo susipažinti su gyvenimu juose.
Pakeitė vamzdžius, bet nieko gero
Pirmasis daugiabutis – netoli Vingio parko, Pietario g. Jau nuo gatvės matyti tragiška daugiabučio būklė – tinkas nuo sienų nutrupėjęs, langai išpuvę. Neturintys pinigų langams pasikeisti gyventojai juos ramsto lentomis.
Dar baisesnis vaizdas atsiveria užėjus į laiptinę, kurios sienos dažytojo teptuko nematė ilgus metus.
Norėdami apsisaugoti nuo nepageidaujamų lankytojų ar įsisiautėjusių kaimynų, bendrabučio tipo kambarių savininkai aukštuose įsistatę atskiras duris su užraktais, todėl pamatyti, kaip atrodo bendri dušai ar virtuvė, - sunku.
Radus praviras duris, galima išvysti, kaip bendri dušai juoduoja nuo pelėsių, o virtuvėje byra tinkas.
Nepaisant baisios pastato būklės, čia įsikūrę ir keletas verslų. DELFI kalbinta radijo elektroniką pardavinėjanti Janina įsikūrusi pastato rūsyje. Dirbanti pensininkė pripažįsta, kad gyvenimas tokiame pastate nėra lengvas.
„Žiemą pakeitė vamzdžius į plastikinius, bet vis vien teka vanduo, jau ir lubos prakiuro. Liepė ventiliatorius statyti, sako, kad čia kondensatas susidaro, bet kas matė, kad nuo naujų vamzdžių lašėtų“, - skundėsi moteris.
Sulaukė netikėtos lankytojos - žiurkės
Janina teigė, kad kas mėnesį tiek už administracines, tiek už bendras patalpas sumoka apie 100 Lt namo administratoriui, tačiau jokio progreso nejaučia. Taip pat ji nesutinka su tuo, kad jos prašoma mokėti už patalpas, prie kurių ji net neturi priėjimo.
„Dabar tvarko balkonus, nes čia bendros patalpos, bet mes patekti net iki jų negalime. Jei ateityje tvarkys dušus ar virtuves, tai kas iš to mums. Mokėt liepia, o iš tiesų mes nesinaudojame tomis patalpomis“, - kalbėjo pašnekovė.
Janina taip pat nėra labai patenkinta kai kuriais gyventojais.
„Nori (namo administratorius – DELFI) langus keisti gyventojams, bet aš špygą mokėsiu, - piktinosi moteris. - Čia gyventojai, kuriems pinigus „šnapsui“ moka. Iš pašalpų gyvena. Išmoka savivaldybė po 450 Lt ir sako „gerkite“. Žinoma, yra ir gerų kaimynų“, - kalbėjo Janina.
Netvarkingame daugiabutyje verslininkei tenka kovoti ir su žiurkėmis. Neseniai viena nugraužė signalizaciją, pragriaužė lupas, apgadino apsaugines žaliuzes.
Janina teigė, kad sutiktų namą renovuoti, tačiau nenori mokėti už kaimynus, kurie vargu, ar prisidėtų prie namo atnaujinimo.
Pasak pašnekovės, minėtame daugiabutyje apie 40 kambarių priklauso pačiai miesto savivaldybei. Tai įrodo ir jos turimi popieriai.
„Čia labai gera vieta namui. Atrodo, kad norima šį namą iki griovimo privesti“, - savo nuomonę išsakė moteris.
Nesaugu ne tik dėl namo būklės, bet ir dėl gyventojų
Neišvaizdžiai atrodo bendrabučio tipo daugiabučiai Pelesos g. Įžengus į 5 namo laiptinę patenki į prieblandą, kurioje naktį tikrai nenorėtum atsidurti vienas.
Ilgu koridoriumi galima patekti prie laiptų, vedančių į kitus namo aukštus. Ir čia gyventojai bando nuo nepageidaujamų svečių apsisaugoti durimis su kodais ar spynomis, tačiau daugelis jų – paliktos atrakintos.
Pravėrus vienas iš daugiabučio koridoriaus duris pasitinka netikėtas vaizdas – čia zuja statybininkai, dažomos koridoriaus sienos, tvarkomos lubos. Šviežiai geltona spalva nudažytos sienos leidžia nusiteikti šiek tiek optimistiškiau.
Nepaisant to, su chalatu į virtuvę ėjusi pensininkė Ksenija pripažįsta, kad šitame daugiabutyje jai gyventi ne taip jau ir gerai.
„Jei jaunas, tai narkomanas. Jei senas, tai geria“, - kitų aukštų kaimynus apibūdino rusiškai kalbanti sostinės gyventoja.
Ksenija džiaugėsi, kad jos kaimynai tvarkingos šeimos ir galima šiek tiek apsitvarkyti.
Numatė naują vietą Žirmūnuose?
„Mes turime tokių pastatų sąrašą, kurių nebeapsimoka renovuoti. Dažniausiai – tai bendrabučių tipo pastatai, kurių tikrai yra nemažai. Jie yra Naujininkuose, Žirmūnuose. Jų techninė būklė – labai prasta“, - kalbėjo miesto vadovas.
A. Zuokas tikino, kad bėda yra ta, kad didžiąja dalimi tų pastatų savininkai – privatūs asmenys: „Ir rasti šiandien teisingą formulę, kaip išpirkti tuos butus, iškelti gyventojus, griauti pastatus ir statyti naują yra labai sudėtinga“.
Pirmiausiai, finansiniai klausimai – tokius projektus reikėtų subsidijuoti, nes ekonomiškai jie neatsipirktų.
Antra, pasak mero, tokiuose daugiabučiuose gyvena tie žmonės, „su kuriais sunku susitarti“.
Todėl A. Zuokas mano, kad prastos būklės daugiabučiais būtų galima atsikratyti tik pirma pastačius municipalinį būstą, kuriame vyrautų ilgalaikė nuoma.
„Ilgalaikės nuomos kvartalas galėtų būti pastatytas Žirmūnuose. Šiuo metu skaičiuojame ir galvojame, kaip pritraukti privačius investuotojus, kurie statytų tokį būstą ir gautų pajamų iš ilgalaikės nuomos“, - prisipažino meras.
Kalti ir namo neprižiūrintys gyventojai
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas situaciją su bendrabučio tipo daugiabučiais piešia šviesesnėmis spalvomis.
Pasak pašnekovo, vis dėlto daugiabučius renovuoti būtų galima, tačiau visų pirma juos reikėtų sutvarkyti iš vidaus.
„Bendrabučio-daugiabučio, kurio konstrukcijos jau yra „pavargusios“, tokioje stadijoje galbūt nevertėtų renovuoti. Jam reikalingas išsamesnis tyrimas, sutvarkyti konstrukciją“, - teigė jis.
K. Karosas teigė, kad itin prastos būklės daugiabučių Vilniuje yra apie 15.
„Kai kurie bendrabučio tipo namai šiai dienai neatitinka keliamų minimalių gyvenimo sąlygų. Taigi šildymas nėra esminis dalykas dabar tiems namams. Ant sulūžusio daikto uždėjus naują drabužį, tik paslėpsime defektus“, - kalbėjo pašnekovas.
Pavyzdžiui, DELFI aprašytame daugiabutyje Pelesos g. prieš maždaug trejus-ketverius metus nuslinko siena. Tuomet buvo aptvarkytos sienos, stogas, bet konstrukcijoms reikia tolimesnio remonto.
K. Karosas pabrėžė, kad prie prastos namo būklės prisideda ne tik pastato amžius ar projektavimo klaidos, bet ir patys gyventojai.
„Jei ateina žmonės į dušą žiemą, visur bėga vanduo, langas atidarytas, siena peršlampa ir nuo šalčio pradeda trūkinėti, o tada jau griūna“, - pasakojo savivaldybės atstovas. Kelią tvarkyti užkerta ir gyventojai, kurių didelė dalis yra nemokūs arba ant nemokumo ribos, o namų įsiskolinimai jau ir taip didžiuliai.
