2003 metais gyventojai, pritariantys bendrijos steigimui, susibūrė į iniciatyvinę grupelę. Entuziastai kvietė gyventojus į pasitarimus daugiabučio kieme -diskutavo, tarėsi, agitavo. Pavykus suburti reikiamą butų savininkų skaičių, bendrija buvo įsteigta (steigiant bendriją, įstatymas numato, kad į steigiamąjį susirinkimą ateitų ne mažiau kai pusė savininkų ir iš susirinkusių ne mažiau pusė balsuotų už bendrijos steigimą). Svarbiausias bendrijos steigimo tikslas buvo tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti namą patiems savininkams, nes savivaldybės paskirtos eksploatuojančios organizacijos to tinkamai nedarė.
Dar vis gajus iš sovietmečio likęs ir gyventojų aktyvumą slopinantis supratimas, kad savo namu patiems rūpintis nereikia, - tuo rūpintis turi kažkas kitas. Butas yra mano, bet visa kita man nerūpi. Tačiau rūpintis reikėtų pradėti, kol dar nė vinis neiškrito, o ne kai plyšiai tarp sienų ima didėti...
Bendrijoje šiuo metu yra 69 nariai (63 proc. savininkų), susirinkimus su reikiamu kvorumu jau pavyksta sukviesti iš pirmo karto. DNSB įstatymas numato, kad dalį savo teisių narių susirinkimas gali perduoti išrinktiems įgaliotiniams. Šia įstatymo suteikta teise Bendrija naudojasi ir tai labai padeda operatyviai spręsti iškylančias problemas. (Gaila, kad naujame įstatymo projekte įgaliotinių statusas bus tik įgalioti asmenys, bet ne mažasis namo parlamentas).
Namo atnaujinimo idėja tarp bendrijos narių jau sklandė nuo pat steigiamojo susirinkimo dienos, tik dar nebuvo konkrečiau apibrėžta. Tuo metu svarbiausia buvo sutvarkyti namo inžinerines sistemas ir apsaugoti namą nuo tolesnės erozijos. 2005 metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė pradedanti vykdyti programą „Atnaujinkim būstą – atnaujinkim miestą“ ir įgaliotinių susirinkime buvo nuspręsta joje dalyvauti. Pareiškus norą dalyvauti programoje ir pradėjus tam tikslui kaupti lėšas, bendrija atitiko savivaldybės keliamas sąlygas paramai gauti. Savivaldybes lėšomis buvo atliktas namo energinis auditas, kurio pagrindu buvo paruoštas namo atnaujinimo investicijų projektas. Toliau atnaujinimo idėja įgavo pagreitį –apsvarstytas investicijų projektas; balsuojama raštu dėl jo tvirtinimo, suteikiami įgaliojimai pirmininkui, kaupiamas pradinis įnašas, priimamas sprendimas dėl banko paskolos ir kt. Projektavimo firmoje buvo užsakytas techninis projektas, kainavęs per 24 tūkstančius litų (šias lėšas kompensavo savivaldybė).
Iki pernykščio šildymo sezono pradžios buvo apšiltintos namo sienos ir stogas, įstiklinti balkonai, pakeista vamzdynų izoliacija, pakeisti radiatoriai laiptinėse. Energijos taupymo efektas pasijuto jau gavus pirmąją bendrovės „Vilniaus energija“ sąskaitą už šildymą. Tas pat buvo visą šildymo sezoną: palyginti su identišku greta stovinčiu namu, per penkis šildymo sezono mėnesius namo gyventojų piniginėse liko per 70 tūkstančių litų. Kaimynų šildymo išlaidos buvo dvigubai didesnės.
Šilumos mokesčiai
Namo naujinimo darbai dar nebaigti, o ir energijos taupymo galimybės dar galutinai neišsemtos. Ateinantį šildymo sezoną tikimasi sutaupyti dar daugiau, nes jau apšiltintas ir namo cokolis. Modernizavimas - tai ne tik energijos (ir lėšų) taupymas. Tai ir buities kokybė bei kultūra. Projekto įgyvendinimas dar nebaigtas, o gretimų namų gyventojai pavydžiu žvilgsniu žiūri į mūsų atnaujintą devynaukštį. (Tikimės, kad geras pavydas paskatins ir kitus labiau rūpintis savo būstu).
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas įpareigoja savininkus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, tvarkyti daugiabučio namo bendro naudojimo objektus ir proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat kaupti lėšas namui atnaujinti. Tai ir yra svarbiausia priežastis, kodėl verta dalyvauti daugiabučių modernizavimo programoje. Alternatyva tik tokia: su valstybės parama, lengvatomis ar vien savo lėšomis.
Valstybė ir savivaldybės turėtų visais įmanomais būdais skatinti bendrijų kūrimąsi, jų jungimąsi į didesnius darinius, organizuoti pirmininkų, valdybos narių mokymą, pasidalinimą patirtimi, visapusiškai remti Būsto rūmų veiklą. Dabar, deja, visa tai palikta saviveiklai.
Bendrijos (valdybos) pirmininko darbas iš esmės niekuo nesiskiria nuo UAB direktoriaus darbo, nes kiekvienas buto savininkas yra lyg akcininkas. Skiriasi tik problemos ir jų sprendimo būdai. Pirmininkas, apsispręsdamas imtis šių pareigų, turėtų žinoti, kad jo darbo laikas tęsiasi visą parą, kad, jei namas turi penkiasdešimt ar daugiau butų, tai tikėtina, kad atsiras bent vienas viskuo nepatenkintas savininkas su amžinomis ir dažniausiai nepagrįstomis pretenzijomis. Nei vienas pirmininkas nėra apdraustas nuo galimų klaidų, o atsakomybę prisiima nemenką.