Liepos 25 dieną dėl blogėjančios namo būklės 20 butų gyventojams teko ieškoti, kur prisiglausti, kol bus parengtas konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektas ir atlikti būtini konstrukcijų sustiprinimo darbai.

Galiausia buvo parengtas ir patvirtintas rekonstrukcijos projektas, konkurso būdu atrinktas rangovas, tačiau sutartis iki šiol nepasirašyta. Gyventojai tikina, kad jie prašomi pasirašyti dokumentus, pagal kuriuos jie prisiimtų atsakomybę dėl galimų rizikų, kurios gali atsirasti remontuojant skylantį pastatą.

Pagalbos atėjo prašyti į savivaldybę

Su tuo sutikti nenorintys gyventojai antradienį atvyko į Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdį ir kreipėsi su prašymu padėti jiems išspręsti šią situaciją. Pirmam rekonstrukcijos projekto etapui gyventojai surinko avansą, 20 proc. nuo reikalingos 80 tūkst. eurų sumos. Tačiau darbai iki šiol neprasideda.

„Norime paklausti miesto valdžios, ar jie supranta kokioje mes situacijoje esame. Jaučiamės visiškoje neviltyje. Sumokėjime avansą, o darbų sutartis nepasirašoma ir darbai neprasideda. Mus informavo, kad sutartis nepasirašyta dėl draudimo sąlygų.

Mes manome, kad mūsų namo administratorius nėra kompetentingas įvertinti mūsų namo būklę, darbai yra vilkinami, remontas neprasideda. Namas toliau plečiasi, gali įvykti nelaimė. Tai yra mūsų turtas, kol jis nėra saugus, turime kažką daryti. Tai yra savivaldybės lygio sprendimas“, - DELFI sakė viena iš iškeldintos laiptinės gyventoja Laura Jackevičienė.

Moteris tikino, kad laiptinėje negyvenama, gyventojai iš 20 butų yra iškeldinti, gyvena ne savo namuose. Esant reikalui, jiems leidžiama įeiti į savo butą pasiimti reikalingų daiktų. Gyventojai turi mokėti komunalinius, mokėti už gyvenimą kur dabar glaudžiasi.

„Mūsų didžiausia problema yra šalčiai, laukti nebegalime. Rangovas sako, kad esant minusinei temperatūrai ženkliai brangsta darbai. Prašėme administratoriaus „Būsto valdos“, kad kadangi negyvename, kad nereiktų gyventojams mokėti mokesčių, tačiau tai nebuvo padaryta, ir toliau visi juos mokame. Mūsų viltis, kad jei savivaldybė perims šitą reikalą, padėtis pajudės iš mirties taško“, - kalbėjo kitas laiptinės gyventojas Darius Petkauskas.

Darbai nepradėti – tad paramos duoti negali

„Gyventojai atvyko be jokios išankstinės informacijos, pasibaigus tarybos posėdžiui išsiaiškinsime, kokios reikia teisinės pagalbos. Mūsų žiniomis, kiek mes šį procesą sekėme, sąmata parengta, avansas lyg ir buvo surinktas, darbai turėjo prasidėti“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Jis minėjo, kad prieš kurį laiką savivaldybė siūlė dalinę paramą, 15 proc. prisidėti prie šio pastato rekonstrukcijos, kai „realiai prasidės darbai“. Tačiau darbai iki šiol nėra pradėti, tad tesėti pažado tarsi nėra galimybės.

Sutiko padėti pakeisti namo administratorių

Kauno savivaldybės atstovas P. Keras akcentavo, kad miesto savivaldybė negali šio pastato nacionalizuoti ar kitaip perimti.

„Yra parinktas namo administratorius, kuris turi spręsti problemas. Jeigu gyventojai mato reikalą keisti administratorių – savivaldybės pareiga padėti“, – sakė vienas Kauno savivaldybės administracijos vadovų, akcentuodamas, jog esminius sprendimus turi priimti patys gyventojai P. Keras.

Jis minėjo, kad visiems namo gyventojams, kuriems reikėjo pagalbos, ji buvo suteikta.

Griūvančio namo tvarkymas – butų savininkų problema

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas net kelis kartus akcentavo, jog avarinės būklės pastatas – privatus turtas. Tokių statinių Kaune yra ne vienas, o juos privalo tvarkyti ne savivaldybė, bet patys savininkai.

„Turime nepamiršti, kad tai yra privatus turtas. Juo labiau, kad, mano žiniomis, yra galimybė nustatyti kaltuosius asmenis, dėl kurių nutiko šios problemos ir jį juos nukreipti išieškojimą“, – sakė P. Keras.

Sulaukęs klausimo, ar skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas, P. Keras tikino, jog savivaldybė negali investuoti visų miestiečių lėšų į privačių asmenų valdomo namo tvarkymą.

„Ekstremali situacija yra suvaldyta, dabar eina kalba apie situacijos stabilizavimą. Savivaldybės pareiga užtikrinti, kad žmonės turėtų kur gyventi, tačiau statinys – privatus turtas, kurį turi sutvarkyti gyventojai“, – minėjo P. Keras.

Meras pagalbą pasiūlė tik po gyventojų piketo

Po susitikimo su namo gyventojais Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sušvelnino poziciją.

„Tai yra Kauno gyventojai ir mes privalėsime jiems padėti“, – sakė V. Matijošaitis bei pridūrė, kad žmonės turėtų atsakingiau pasirinkti namo administratorių, nuo kurio veiksmų daug kas priklauso.

V. Matijošaitis pažadėjo vėl susitikti su keliais namo gyventojų atstovais bei talkinant savivaldybės statybų specialistams spręsti, kaip stabilizuoti griūvantį namą.

„Žiema ne už kalnų, tai reikės operatyviai šiuos dalykus daryti, o ne pikete. Ten reikia sutvarkyti, kad žmonės galėtų oriai gyventi“, – sakė gyventojų skundų sulaukęs V. Matijošaitis.

V. Matijošaitis: „Tai pačių žmonių pasirinkimas“

Paklaustas, ar jo nuomone teisinga, jog griūvančioje laiptinėje negyvenantys žmonės iki šiol gauna sąskaitas už komunalines paslaugas, V. Matijošaitis visą atsakomybė permėtė patiems gyventojams.

„Patys administratorių pasirinko, patys tegul ir turi privačius santykius. Nenurodysiu, į kurią parduotuvę eiti pirkti pieno, į kurią – sūrį, tai žmonių laisva valia. Kadangi čia ekstremali situacija, nuvažiuosime su savivaldybės statybininkais ir bandysime reguliuoti“, – sakė Kauno meras.

Jis minėjo girdėjęs nemažai nusiskundimų mieste veikiančių būsto administratorių darbu, tačiau tikino nelabai galintis įtakoti jų veiklą.

„Žmonių pačių pasirinkimas“, – kalbėdamas apie būsto administratorių galimo neveiklumo įkaitais tapusius žmones sakė Kauno meras V. Matijošaitis.

Priežastys

Dar 2015 m. viename iš minėto pastato butų, esančiame pastato pirmo aukšto šiaurinėje laiptinėje, neturint nustatyta tvarka parengto projekto, buvo išardyta dalis vidaus laikančios sienos, tuo būdu perskirstant apkrovas į pamatus ir papildomai apkraunant išorinės sienos pamatą.

Buvo panaikinti plieniniai ryšiai, surišantys vidaus ir lauko sienines plokštes, po to užfiksuoti pastato sienų, perdangų, laiptų maršų ir aikštelių trūkiai per konstrukcijų jungtis, einantys skersai pastato. Pavojingiausia situacija susidarė pastato šiaurinėje laiptinėje, kur atsirado grėsmė nuo konsolinių atramų nuslysti laiptų aikštelėms.

Ekspertui J. Ražaičiui liepos mėnesį apžiūrėjus pastato rekonstrukcijas, nustatyta, kad buvę trūkiai ženkliai padidėjo, konstrukcijų būklė yra avarinė, naudojimasis laiptine yra nesaugus. Atsižvelgiant į eksperto išvadas, šiaurinės pastato laiptinės laiptų aikštelių briaunos buvo nedelsiant išramstytos laikinais įveržiamais ramsčiais, pradedant nuo rūsio. Evakuoti gyventojai laikinai buvo įvesti į butus pasiimti būtiniausių daiktų.

Girdėjo, kaip byra butas

Prieš ketverius metus pradėjusi trūkinėti siena, šiemet tai darė vis labiau. Gyventoja Laura Petkevičienė pasakojo, kad nesijautė saugi, negalėjo ramiai miegoti, galima buvo net girdėti kaip tai vyksta.

„Per tiek metų jau ir susigyvenome su tuo, pajudėdavo, nustodavo. Dabar jau pasidarė visai nejauku, laiptinėje tos sijos, atrodo, ore kabančios. Plyšys eina per mūsų butą, šalia lauko durų, prieš 4 metus jis buvo mažesnis, po truputį vis didėjo. Tačiau pastaruoju metu tarpas plėtėsi vis greičiau. Naktimis net pašokdavome iš lovos nuo to traškesio, pas viršuje gyvenančią kaimynę gabalai nuo sienos krito. Grįžome po savaitgalio, dėl sienos spaudimo - durys neatsidaro, neatsirakina. Vyras panaudojo jėgą, atsidarėme.“, - siaubingus reiškinius, kaip tiesiog dienomis byrėjo jos butas pasakojo Laura.

Tuomet gyventojai suprato, kad situacija darosi vis kritiškesnė. Plyšiai sienoje kai kur siekia 7cm. Laiptinėje pro plyšį galima pamatyti, kad vyksta lauke. Buvo iškviestos visos tarnybos. Įvertinus padėtį, nuspręsta, kad toliau gyventi tokiame name pavojinga.

Laura tvirtino, kad specialistai pateikė kelias versijas, kodėl namas greičiau pradėjo trūkinėti būtent šiemet. Įtakos turėjo oro sąlygos, karšta – šalta, be to plečiasi pamatai, su jais problemų yra. Kitas dalykas, viename bute yra pašalinta laikančioji siena. Dar vienas veiksnys, kuris galimai turėjo įtakos, yra vibracijos, atsirandančios dėl geležinkelio tvarkymo. Kad vibravo, visi gyventojai jautė, ir aš jaučiau. Susidėjo daug faktorių. Namas statytas 1961 metais, nebe pirmos jaunystės“, - dėstė Laura.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (126)