aA
Nekilnojamojo turto (NT) kainos nesustoja augusios. Galima išgirsti, kad tai lemia ir tokie veiksniai kaip statybinių medžiagų brangimas bei didėjantys statybininkų atlyginimai. Tačiau pažvelgus į statybininkų algų statistiką gali kilti abejonių.
Godumas ar šešėlis: NT kainos nenustoja augti, o meistrų atlyginimai – vos 600 eurų
© DELFI / Karolina Pansevič

Per metus butų kainos Vilniuje padidėjo 4,4 proc., Kaune – 5,1 proc., Klaipėdoje – 3,8 proc., Šiauliuose – 10,3 proc. ir Panevėžyje – 13,9 proc., rodo „Ober–Haus“ balandžio mėnesio duomenys. Brangsta ne vien senos statybos namai, bet ir naujos. Štai Vilniuje naujos statybos būstas per metus (lyginant 2019 m. balandį su 2018 m. balandžiu) paaugo 3,5 proc., Kaune – 4,2 proc., Klaipėdoje – 5,3 proc.


Paskutiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad kovą vidutinis statybininkų atlyginimas siekė apie 568 Eur neatskaičius mokesčių, pagal senąją sistemą (pagal naująją – beveik 727 Eur). Tai yra 58 Eur daugiau nei praeitų metų kovą, tačiau mažesnis atlyginimas nei spalį (601 Eur) ar lapkritį (590 Eur).
Tad nors būstas kiekvieną mėnesį kažkiek brangsta, statybininkų atlyginimuose – statistika kitokia.

Analitikas: įtaką būsto kainoms daro kiti veiksniai

„Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis DELFI komentuoja, kad lyginant metinį atlyginimų pokytį, vis dėlto galima matyti, kad statybininkams darbo užmokestis didėjo apie 11 proc., o naujų butų kainos augo apie 3,5 proc. – 5,3 proc.

Pasak analitiko, pasižiūrėjus į ilgalaikę statistiką galima pastebėti, kad visada pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai yra mažesni – jaučiama sezoniškumo įtaka. Vis dėlto, anot jo, atlyginimų statistika ir neturėtų koreliuoti su NT kainų statistika.

„Ar augantys kaštai daro įtaką kainoms? Ir taip, ir ne. Augantys kaštai daro įtaką turto pardavėjo norui parduoti brangiau, kad išliktų tam tikra pelno marža. Iš tikrųjų rinka funkcionuoja ne vien pagal plėtotojų norus. Vis dėlto situacija yra tokia, kad kainos yra tokios, kokias sutinka mokėti pirkėjai. Reiškia, kad nepaisant to, ar savikaina didės, ar mažės, jei plėtotojas matys galimybę padidinti kainas, už kurią pirkėjas pirks, jis tą ir darys.

Plėtotojų pardavimo kainas riboja konkurencija. Nesvarbu, kiek gausi už kv. metrą, svarbu, kiek pirkėjas gali mokėti, ir kiek leidžia rinka. Sąnaudų augimas yra tik priežastis pabandyti pakelti kainas, bet jei rinka už tiek nepirks, reiškia kainos pakėlimas neįmanomas. Jeigu plėtotojas užsinorėjo pakelti kainą, o žmonės perka, tai čia rinkos ir perkamosios galios priežastis, o ne savikaina“, – aiškina NT analitikas.

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© DELFI / Domantas Pipas

Jis prideda, kad net jei ir būsto kaina būtų tiesiogiai paremta savikaina, daugiabučiame name savikaina yra keliolikos ar keliasdešimt mėnesių veiklos suma. Tad, jei plėtotojas nustatydamas butų kainą tiesiogiai ir remtųsi į atlyginimų sąnaudas, jis imtų ne pavienių mėnesių atlyginimus, o viso statybos periodo atlyginimus.

„Kainų augimą lemia aukšta paklausa. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – jei imti šių metų balandį ir praeitų metų balandį, tai kainos išaugo apie 5 proc. Svarbiausios priežastys – gera ekonominė situacija ir lūkesčiai. Žmonės šiais metais uždirbo daugiau, atlyginimai kilo sparčiausia nei NT kainos ir žmonių noras pirkti būstą yra neišgaravęs. Lūkesčiai susiję su NT rinka yra teigiami, ne daug kas tikisi NT rinkos griūties, kainų kritimo. Matydami, kad nemažėja kainos, o auga, tyliai sutinka ir tas augančias kainas mokėti. Tad ne tiek savikainos kilimas, kiek žmonių perkamosios galios augimas ir noras pirkti NT yra didėjančių kainų variklis.

Kas iš to, jei savikaina pakils, o žmonių perkamoji galia ne? Žmonės negalės mokėti naujos padidintos kainos“, – komentuoja analitikas.

Plėtotojai kainas pagrindžia brangesniais rangos darbais

Patys plėtotojai kaip vieną pagrindinių brangstančio būsto priežasčių nurodo didesnius kaštus – brangstančius rangos darbus.

„Eikos“ Projektų valdymo departamento direktorius Robertas Grigalis nurodo, kad esminė brangstančių rangos darbų priežastis – didėjančios statybos apimtys ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„CITUS Construction“ vadovas Tomas Prokopovičius komentuoja, kad per metus (2019 m. kovą, palyginti su 2018 m. kovu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,5 proc.

„Tai lėmė darbo užmokesčio (11,3 proc.), statybinių medžiagų ir gaminių kainų (2,3 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,2 proc.) padidėjimas. Iš statinių per metus daugiausia – 4,9 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Pastatų remontas pabrango 5,6 proc.“, – nurodė jis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius vardijo kelias priežastis. Pirmiausia, pasak jo, bendroje pardavimų statistikoje augo vidutinės ir prestižinės būsto klasės dalis. Remdamasis „Inreal“ duomenimis jis teigia, kad per paskutinius dvylika mėnesių tokių naujų būstų Vilniuje buvo parduota daugiau nei pusė ir lyginant pamečiui, tai išpučia vidutinės kainos vidurkį.

Godumas ar šešėlis: NT kainos nenustoja augti, o meistrų atlyginimai – vos 600 eurų
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kainas gali auginti ir brangstantis skolinimas. Paskutiniu metu paskolos kai kur brango iki 0,7 procentinio punkto, matydami tokias tendencijas ir kylant atlyginimams, būsto ieškantys pirkėjai skuba skolintis ir pirkti.

Dėl augančios paklausos brangsta ir rangos darbai. Įtakos turi ir pasikeitę statybiniai reikalavimai – vis daugiau būstų dabar statomi A+ energinės klasės, kas galutinę kainą taip pat išaugina keliais procentais“, – tvirtino M. Statulevičius.

Tikrieji atlyginimų vidurkiai – didesni

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad jų asociacijos duomenimis, iš tiesų statybininkų vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ yra apie 1100 eurų. Jo nuomone, niekas į statybas dirbti neitų už 500 eurų.

„Tikrai darbuotojai gauna didesnį atlyginimą. Mes sakome, kad tikrai yra didesnis atlyginimas nei deklaruoja „Sodra“. Darbo užmokestis statybų sąnaudose priklauso nuo darbų pobūdžio. Jeigu yra surenkama statyba, tuomet apie 25 proc., jei vienetiniai procesai – tai kiek daugiau nei 30 proc. užima darbo užmokestis.

Tikrai nerasite darbininko, kuris dirbtų už 500 eurų. Didelė dalis asmenų, skaičiuojame, kad virš 20 tūkst., dirba arba su verslo liudijimais, arba nelegaliai. Jie gauna didesnį atlyginimą nei „Sodra“ deklaruoja. Todėl ta statistika iškreipta. Jei statybos darbus atlieka maždaug apie 110 tūkst. dirbančiųjų ir iš jų apie penktadalis dirba su verslo liudijimais arba kitaip, tai statistika neapima tų asmenų. Statistika paima tuos, kurie dirba nepilną darbo dieną, tik sezoninį darbą ir vadovautis tuo skaičiumi tikrai nepatarčiau“, – tvirtina D. Gedvilas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
2.8182

Gyventojai perka ir blogos būklės butus (1)

Kasmet aukcionuose nereikalingą nekilnojamąjį turtą (NT) ir kitus objektus parduodanti Klaipėdos...

„Airbnb“ verslo sėkmės istorija – ko tikėtis toliau? (7)

Nuo jaunuolių bandymo pernuomoti atliekamą kambarį iki nuomos verslo visame pasaulyje. „ Airbnb...

Konkursą laimėjusi „Charlie pizza“ toliau veiks Vilniaus oro uoste (2)

Bendrovės Lietuvos oro uostai skelbtą patalpų picerijoms nuomos konkursą Vilniaus oro uoste...

Metalinių garažų savininkus ragina paskubėti: nebendradarbiaujantiems gresia baudos perkelta jau beveik 2000 garažų (146)

Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant...

Senų sostinės daugiabučių ateitis: kur nugriauti, o kur – palikti (34)

Senus, fiziškai ir morališkai nusidėvėjusius daugiabučius griauti, jų vietoje statyti naujus –...

Top naujienos

Pribloškiantis apleisto 9-mečio prisipažinimas: su manimi darė tai, bet tuomet gaudavau pavalgyti (131)

Devynmetis berniukas maždaug metus buvo seksualiai prievartaujamas, tačiau neturėjo net kam...

Daugiau klausimų nei atsakymų: mįslinga ir kraupi 21 m. studentės mirtis (37)

2013 metais vieno Los Andželo viešbučio vandens rezervuare buvo rastas 21-erių Elisos Lam kūnas....

Rytų Ukrainoje nukrito karinis lėktuvas: žuvo mažiausiai 20 žmonių (40)

Mažiausiai 20 žmonių žuvo katastrofoje, kuomet karinis lėktuvas An-26 nukrito Charkivo srityje...

SAM atnaujino paveiktų šalių sąrašą: papildė Estija, Lenkija, Vokietija, kai kurioms taikomos išimtys (41)

Penktadienį, rugsėjo 25 d., atnaujintas labiausiai koronaviruso (COVID-19) infekcijos paveiktų...

Giedrė Balčiūtė | D+ nariams

Grįžo iš Italijos ir pasibaisėjo lietuvių elgesiu per COVID-19 pandemiją: pasimokykite iš italų (116)

Pavasarį Italija išgyveno tikrą košmarą, netikėtai tapusi viena iš labiausiai koronaviruso...

Policija įspėja gyventojus: sukčiai platina elektroninius laiškus policijos vardu (16)

Lietuvoje siautėja virtualūs sukčiai. Lietuvos policija savo feisbuko paskyroje įspėjo...

Psichologės įžvalgos apie seksualinį smurtą atvėrė Lietuvos piktžaizdę: daugelis prievartą patyrusių moterų galvoja, kad taip turi būti (81)

Pasirodžius informacijai apie neva netinkamai pasirinktus asmenis reklamai ir seksualinę prievartą...

Po Lukašenkos inauguracijos – audringa reakcija socialiniuose tinkluose (252)

Trečiadienį skubiai ir slaptai surengta Aliaksandro Lukašenkos inauguracija. Tai – didelis...

Ispanai praneša, kad Dimša iš „Žalgirio“ turėtų keltis į Las Palmą (9)

Anot Ispanijos žiniasklaidos, Las Palmo „Gran Canaria Herbalife“ klubas artėja prie susitarimo...

„Kaunas Hockey“ vyrai: ledo ritulys be muštynių – ne ledo ritulys laida „Sportinė forma“ (5)

Dėl koronaviroso pandemijos praėjusį sezoną ranka pasiekiamo Lietuvos ledo ritulio čempionų...

|Maža didelių žinių kaina