„Neturime aiškios idėjos, konkretaus projekto ant stalo, bet turime omenyje tarptautinius sutarimus, liečiančius Šnipiškių teritoriją ir pastatą, jo istoriją, brutalistinę architektūrą, tokią pramoginę-sportinę funkciją, kuri negalėtų būti tęsiama toliau. Todėl dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas ir ką daryti su teritorija, kokiu būdu išreikšti pagarbą tiems, kas ten buvo palaidoti“, – ketvirtadienį po darbo grupės susitikimo Vyriausybėje sakė A. Gelūnas.
Jis pabrėžia, kad ilgą laiką šiai vietai nebuvo skiriama derama pagarba, todėl dabar ieškoma tinkamiausių formų kultūrinei atminčiai įamžinti.
„Tai moderniajai Lietuvos istorijai, atminčiai yra svarbus pastatas, kurio neišeina nugriauti. Tiek dėl jo architektūrinių savybių – stogo, kurio konstrukcija yra pripažinta kultūros paveldu. (…) Kadangi ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir roko maršai, ir Sausio 13-osios aukos ten buvo pašarvotos.
Tai kaip kultūrine atmintimi, svarbia Lietuvai, irgi tas pastatas yra įkrautas, nekalbant apie tai, kad jis stovi žydų kapinių centre ir ilgą laiką tai buvo ignoruota. Dabar Lietuva jau tarsi būtų pasiruošusi pagarbiu būdu sužadinti tą atmintį“, – sakė LNDM vadovas.
„Yra pasiūlymų, kad tai būtų daroma su pagarba, jautriai (…) anksčiau tokių diskusijų išvis nėra buvę. Čia yra pirmas kartas istorijoje, kai tokie balsai yra“, – pažymėjo A. Gelūnas.
