Taupyti rizikinga
Kiekvieno pastato pradžių pradžia – tinkamai parengtas projektas. Tačiau, anot Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidento Almanto Indriliūno, būtina patikrinti, ar iš tiesų projektas parengtas laikantis visų reikalavimų bei reglamentų.
„Čia problemų gali pasitaikyti. Paprastas pavyzdys: užsakovas gaisrinės saugos daliai suprojektuoti samdo projektavimo įmonę. Šiandien jau nereikalaujama, kad tai būtų atestuota bendrovė. Tad jeigu tos įmonės vadovui pasirodo, kad užsakovo skirta pinigų suma gaisrinės saugos daliai suprojektuoti yra per maža, jis ne samdo kvalifikuotą specialistą, bet parengia projektą taip, kaip pats supranta. Po to reikėtų atlikti projekto ekspertizę. Bet jeigu užsakovas nenori mokėti pinigų – neatliekamas ir šis darbas. Taip apsukus ratą parengiamas reikalavimų neatitinkantis projektas“, – pasakojo
A. Indriliūnas.
Bėdų gali nutikti ir tuomet, jeigu projektuotojai vykdo užsakovų valią – taupyti kiekviename žingsnyje, net jei nusižengiama reikalavimams. A. Indriliūnas prisiminė atvejį, kai vienas jaunas projektuotojas, klausiamas, kodėl nepaisė reglamentų ir reikalavimų, atsakė labai paprastai: to prašė užsakovas.
„Bėdų tikrai neiškils, jeigu bus samdomas projekto gaisrinės saugos dalies vadovas, atsakingas už tai, kad projektas būtų parengtas pagal reikalavimus ir jį patikrintų kitos įmonės ekspertai. Nelaimingų atsitikimų galimybė tuomet tikrai bus eliminuota arba sumažinta iki minimumo“, – sakė A. Indriliūnas.
Priduodant statinį naudojimui tikrinama, ar jis atitinka projektą. Jeigu pareigūnas nustatys, kad ir projektas parengtas nesilaikant reikalavimų, neišlaikyti normatyvai bei reglamentai, užsakovai gali turėti nemažų bėdų. Dar didesnė problema gali kilti tuomet, jeigu nusižengimai nepastebimi ir priduodant pastatą. Taip užprogramuojami nelaimingi atsitikimai.
Gaisrinės saugos reikalavimus projektuojant ir statant gamybinius pastatus A. Indriliūnas liberaliais nelaiko. Jie – vieni griežčiausių Europoje, tik svarbu, kad jų būtų laikomasi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai užsakovai būna morališkai nepasiruošę leisti pinigus būtiniems dalykams, pavyzdžiui, dūmų šalinimo ar gaisro gesinimo įrangai. Vis dėlto supratę, kad šių investicijų nepavyks išvengti, su tuo susitaiko.
Ekspertizė – pagal pageidavimą
Anksčiau projektų atitikimą gaisrinės saugos reikalavimams tikrindavo Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento Statybų poskyrio specialistai. Jiems nepritarus projektui, nebūdavo išduodami statybos leidimai. O jeigu statybos leidimas išduotas, reikšdavo, kad projektas atitiko visus teisės aktų reikalavimus.
„Šiandien situacija kitokia. Projektų gaisrinės saugos dalį tikrina privačiose įmonėse dirbantys ekspertai. Paradoksas, kai viena to paties savininko įmonė rengia projektą, o kita – atlieka ekspertizę. Galima sakyti paprastai: pats suprojektuoju, pats atlieku ekspertizę ir patvirtinu, kad projektas geras“, – kalbėjo bendrovės „Eugvilsta“ direktorius Vilius Ambrazevičius.
Anot jo, tai leidžia ignoruoti gaisrinės saugos reikalavimus. Antai jeigu užsakovui parankiau sumokėti daugiau projektuotojui, kad šis paklustų jo valiai, o ne investuoti į reikiamas priemones, kai kuriais atvejais taip ir pasielgiama. Dėl tokių galimų manipuliacijų kenčia vartotojai, paprasti žmonės – gamyklų darbuotojai, kurie galbūt dirba pastate be evakuacinės laiptinės, be gaisro gesinimo sistemos. Šie sprendimai reikalauja nemažų investicijų, kartais sudarančių iki 40 proc. viso projekto vertės.
„Užsakovams priimtina sumokėti projektuotojui 20 proc. daugiau, bet sutaupyti antra tiek neinvestuojant į būtinas priemones. Jos paprasčiausiai nenumatomos projekte. Ekspertai tokių spragų irgi „nepamato“, ir pastatas iškyla pagal reikalavimų neatitinkantį projektą. Čia ir kyšo didžiausia spraga teisės aktuose“, – įsitikinęs „Eugvilstos“ vadovas V. Ambrazevičius.
Nepaisoma standartų
Bendrovės „Autela“ direktorius Ramūnas Eitminavičius irgi pastebi kontrolės stoką sprendžiant gaisrinės saugos klausimus. Jis tikino, kad projektuotojai kartais iš nežinojimo, o kartais ir sąmoningai nepaiso privalomų standartų. Vienas pavyzdžių – langai dūmams šalinti, kurie, suprantama, turi būti atsparūs ugniai.
„Numatytus standartus atitinka tik aliuminio profilių langai. Tačiau taupant dūmams šalinti sumontuojami plastikiniai langai. Sutaupoma nemažai, nes kvadratinis metras langų dūmams šalinti iš aliuminio kainuoja apie šešis šimtus litų, o iš plastiko – apie du šimtus. Tad jei tokių langų daug, susidaro nemaža suma, tada ir ieškoma būdų, kaip taupyti“, – pasakojo R. Eitminavičius.
Kita problema – kartais suprojektavus aliuminio profilio langus taupoma jų atidarymo mechanizmo sąskaita. Tai – irgi neatitikimas standartams. Ir vienu, ir kitu atveju atsitikus nelaimei padariniai gali būti panašūs ir skaudūs.
„Net nežinau, kodėl taip elgiamasi. Gal trūksta informacijos, gal ji ne visai aiškiai išdėstyta? Sunku spręsti. Galbūt reikėtų standartus aiškiau išdėstyti, nes projektuotojai jais turi remtis. Tuomet gal ir projektuojama būtų kitaip“, – svarstė R. Eitminavičius.
Netinkamai pasirenkamos medžiagos
Daugelyje Europos valstybių vis labiau griežtinamas degiųjų izoliacinių medžiagų naudojimas. Kalbama ne tik apie Vokietiją ar Skandinavijos šalis. Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, netgi Rusijoje visuose pastatuose šiltinant fasadus privaloma įrengti ugnies barjerus iš nedegiųjų izoliacinių medžiagų aplink durų ir langų angokraščius, o ligoninėms, mokykloms ir vaikų darželiams šiltinti galima naudoti tik nedegiąsias atitvarų šiltinimo medžiagas bei sistemas.
Lietuvoje degiųjų statybos medžiagų naudojimas vis dar nėra pakankamai reglamentuotas ir neužtikrina tinkamo pastatų saugumo, nors nauji Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai buvo patvirtinti visai neseniai – 2010 metais. Ypač tai aktualu renovuojant pastatus, kuriuose tuo pat metu gyvena ar dirba žmonės, slaugomi ligoniai, vedamos paskaitos, pamokos, prižiūrimi mažamečiai vaikai. Renovacijos metu šiltinant fasadus degiosiomis izoliacinėmis medžiagomis tokiuose pastatuose esantys žmonės tarsi pasodinami ant parako statinės. Fasadas, kol nenutinkuojamas, kelis mėnesius lieka degus, o šalia vyksta įprasti statybos darbai: pjaunamas metalas, atliekami suvirinimo darbai ir pan.
„Fire Safe Europe“ organizacijos duomenimis, didžiulę įtaką pastatų gaisrinei saugai daro statybinės medžiagos. Per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios arba pastato užsidegimo iki visiško suliepsnojimo ir staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo net penkis kartus: nuo 15 iki 3 minučių. Tai rodo, kad būstas vis dažniau statomas iš greitai užsiliepsnojančių bei gaisro plitimą skatinančių statybinių medžiagų, o jų priešgaisrinis saugumas prastėja.
Lietuvos mineralinės vatos gamintojų asociacijos duomenimis, statybinių medžiagų degumas mūsų šalyje nustatomas kur kas primityviau nei Vakarų Europos valstybėse. Iš daug atskirų sluoksnių susidedančios fasadams šiltinti naudojamos sistemos degumas nustatomas kaip ir tiriant paprastas medžiagas: bandymų metu deginami nedideli medžiagos fragmentai. Tad gauti rezultatai neatspindi medžiagos ypatybių realaus gaisro metu. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje) tokios sistemos bandomos 5–8 metrų aukščio bandymų modeliuose, kurie yra panašūs į tikras apšiltintas sienas.
