Atliko šaldytuvų funkciją

Sovietmečiu vien Vilniuje veikė beveik 40 fontanų, per pastaruosius 20 metų didžioji jų dalis išgriauta dėl naujų statybų, nusidėvėjimo (nes lėšų rekonstrukcijai bei priežiūrai trūko ir trūksta) ar tiesiog nebelikus poreikio juos puoselėti, tad pastaraisiais metais veikiančiųjų skaičius nebesiekia ir dešimties.

Architektas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius priminė, kad ne vienas fontanas sovietmečiu atsirado ne dėl grožio, o iš reikalo – kaip prekybos centrų šaldymo įrangos ar kokiuose institutuose įrengtų pirmųjų skaičiavimo centrų – kambario dydžio kompiuterių – aušinimo sistemos dalis, tiesiog kaip šaldytuvai. Architektūrinių, meninių ambicijų turėjo retas jų projektuotojas. Ne toks buvo ir tikslas.

Technologijoms keičiantis tokių fontanų poreikio nebeliko – jie tapo brangiai kainuojančiu galvos skausmu.

Ieškoma rėmėjų

Miestų ūkio skyrių darbuotojai turbūt retai romantizuoja iš fontanų trykštančio vandens magiją. Jie žino, kaip sunku rasti lėšų užsikimšusiems jų vamzdynams išvalyti, nulaužytiems purkštukams sutaisyti ar tiesiog šiukšlėms nuolat iš jų valyti. Tad visos šalies fontanams kasmet tenka įveikti tikrą grožio ir reikšmingumo konkursą. Didžiausias daugelio savivaldybių rūpestis ir sėkmė – rasti fontanui auklę – verslo įmonę, kuri užsikrautų ant savo pečių fontanų eksploatavimo finansavimą ar net priežiūrą.

Dauguma atvejų tai kelių ar keliasdešimties tūkstančių litų dydžio kasmetės išlaidos, mat prieš keliasdešimt metų projektuoti fontanai neekonomiški: naudoja daug ir vandens, ir elektros. Kai kurie tuomečiai standartiniai sprendimai, vertinant šių dienų kriterijais, atrodo nusikalstami – tarkime, garsiajame fontane prie šalies Seimo vanduo teka ne uždaru ciklu, o tiesiai į kanalizaciją.

Daugelį būtina renovuoti

„Daugumos sovietmečiu ar dar anksčiau statytų fontanų technologijos yra beviltiškai pasenusios, jiems būtina renovacija“, – pripažino savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Jis neabejoja būtinybe puoselėti fontanus ir priminė, kad įspūdingi fontanai neretai lemia vieno ar kito kelionės maršruto pasirinkimą. Vilnius šiuo metu turi itin didelį rūpestį: ne tik savivaldybei, bet ir Seimo kanceliarijai gėda dėl ne vienus metus neveikiančio didžiausio Nepriklausomybės aikštėje esančio fontano.

Gėdos jausmas stiprėja artėjant 2013-iesiems, kai Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) ir čia lankysis daugiau užsienio svečių. Skulptoriaus Gedimino Karaliaus 1987 metais suprojektuotas (architektas Algimantas Nasvytis) fontanas per visus tuos metus nėkart kapitališkai neremontuotas. Tad specialistai jo bėdas vardija ilgai: sugedęs siurblys, aplūžinėjusi konstrukcija, kiauras vamzdynas ir hidroizoliacija. Jo rekonstrukcijai reikėtų 5–6 mln. litų. Miesto vadovai tvirtina tokių lėšų šiam tikslui šiandien skirti negalintys, tad mielai šį reikalą perleistų parlamentui.

Naujų rūpesčių nebenori

Fontanai
Įvertinus visas minėtas aplinkybes nenuostabu, kad nors retas nepripažįsta fontanus esant vienu įspūdingiausių viešųjų erdvių akcentų, rengdamos miestų aikščių, skverų rekonstrukcijos konkursus, savivaldybės neskuba įtraukti fontanų įrengimo į projektavimo sąlygas. Tad pranešimai apie problemas, susijusias su fontanų eksploatacija, pastaraisiais metais dažnesni nei fotoreportažai iš naujai įrengtųjų pristatymų.

Tokiame kontekste Utenos užmojai atrodo dar ypatingesni: per vienus metus čia įrengti du, o planuojamas dar ir trečias naujas fontanas. Pirmas atsirado, kai 2011 metų pradžioje, artėjant Utenos miesto 750 metų jubiliejaus šventei, rajono savivaldybėje imta svarstyti, kaip įamžinti šią sukaktį ir ką padovanoti miesto gyventojams bei svečiams. Po ilgų diskusijų ir svarstymų buvo apsistota ties idėja Dauniškio ežere įrengti vienintelį Lietuvoje plaukiojantį sinchronizuotą muzikinį šviesų ir projekcijų fontaną. Dauniškio ežero, esančio pačiame miesto centre, prieigas – Dauniškio parką, Utenos rajono savivaldybė įrengė ir sutvarkė dar 2009 metais pasinaudodama ES struktūrinių fondų paramos lėšomis. Apie 1 mln. litų kainavęs fontanas įrengtas savivaldybės biudžeto lėšomis.

Kaip ir planuota, fontanas viešai pristatytas 2011 metų rugsėjį, minint Utenos miesto gimtadienį. Tąkart fontano programą stebėjo apie 10 tūkst. Utenos miesto gyventojų ir svečių. Po kelių mėnesių baigiant trumpą 2011-ųjų sezoną, atsisveikinimo su fontanu iki kito pavasario ceremoniją stebėjo apie 3000 žmonių, nors ji vyko paprastą lapkričio mėnesio savaitgalį. Šiemet vasaros vakarais pasigrožėti fontanu susirinkdavo keli šimtai miesto gyventojų ir svečių.

Rugsėjo pabaigoje uteniškiai rinkosi į dar vieno fontano įjungimo šventę. Šis įrengtas dar 2005 metais rekonstruotoje Utenio aikštėje. Šiuokart didžioji dalis darbų finansuota iš ES struktūrinių fondų. Savivaldybei teko padengti tik apie 7 proc. Naująjį fontaną sudaro 9 srovės, pakylančios tiesiai iš trinkelėse sumontuotų purkštukų.

Trečiąjį fontaną numatoma įrengti prie Utenos kultūros centro, vienoje centrinių miesto gatvių. Šiam projektui irgi tikimasi gauti ES struktūrinių fondų paramą. Utenos savivaldybės atstovai atkreipia dėmesį, kad nauji fontanai taip negąsdina eksploatavimo išlaidomis kaip senieji. Jie tiesiog kitaip suprojektuoti. Tarkime, prieš mėnesį Utenio aikštėje pradėjęs veikti fontanas tikrai nešvaisto vandens – išpurkštas vanduo grįžta į rezervuarą, išvalomas ir vėl išpurškiamas.

Vandens ir muzikos harmonija

Vos prieš metus naujas fontanas pagyvino Zarasų panoramą. Įgyvendinant projektą „Aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtra Zarasų miesto centrą juosiančioje Zaraso ežero pakrantėje“ kilo idėja Zaraso ežere įrengti plaukiojantį fontaną. Didelė dalis įrenginio kainos, t. y. apie 200 tūkst. litų, finansuota ES lėšomis, likusią kainos dalį – apie 40 tūkst. litų – padengė rajono savivaldybė.

Šiemet po rekonstrukcijos atgijęs Druskininkų Senųjų gydyklų parkas tapo viena lankomiausių kurorto vietų. Vilioja čia ne tik nauji takai, suoliukai poilsiui, atnaujintos parko vejos, pasodinti nauji želdiniai bei gėlynai, bet ir fontanas. Jo techninėje patalpoje įrengti ne tik vandens siurbliai, valdymo ir automatikos skydas, bet ir muzikos blokas: tai – muzikinis fontanas, ir muzika transliuojama tiesiai iš čia. Už nedidelį mokestį praeiviai gali trumpai tapti jo šeimininkais – užsakyti vieną iš keliasdešimties jo meniu užprogramuotų dainų.

Vandens ir šviesos efektams suprogramuoto marmurinio fontano vertė – 1,8 mln. litų. Apšvietimas ir vandens srovės projektuojamos individualiai kiekvienai dainai.

Susitikimai – prie fontano

Tuo metu, kai vilniečiai pasimatymus skirdavo „prie bokšto“ – katedros varpinės, kauniečių keliai susikirsdavo „prie fontano“. 1982 metais į pėsčiųjų gatvę pertvarkant laisvės alėją, maždaug vienu metu su garsiuoju prekybos centru „merkurijus“ iškilęs fontanas miestiečių it balandžių nuolat buvo aptūptas nuo pirmųjų dienų. bet ir jam yra tekę išgyventi ne pačius geriausius laikus – kauno, kaip ir kitų šalies miestų, valdžiai ne vieną pavasarį teko vargingai ieškoti lėšų miesto fontanams paleisti.

Jau kelerius metus veikiančiųjų priežiūra atiduota savivaldybės kontroliuojamai įmonei „Kauno vandenys“. Bendrovės generalinis direktorius Linas Baltrėnas dėl to labai nedžiūgauja, bet sako suprantantis, kad turi mąstyti ne tik apie įmonės, bet ir globalesnius – miesto – interesus. Fontanų priežiūra bendrovės biudžeto stipriai neištuština. Bet tai – todėl, kad „Kauno vandenys“ tiesiog nesutiko imtis gaivinti neveikiančiųjų. Praėjusią vasarą Kaune veikė devyni fontanai.