Oficialūs praėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenys rodo, kad Lenkijoje, Latvijoje nekilnojamojo turto kainos mažėjo, o Lietuvoje išliko stabilios.
„Realiai visi praėję 2022 metai buvo pakankamai stabilūs Lietuvai ir kainų korekcijos nebuvo labai ženklios, nors praėjusių metų paskutinis ketvirtis ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje buvo gan pasyvus, mes tai puikiai pastebėjote tiek spalį, tiek lapkritį. Bet aš sakyčiau, yra du rodikliai, dėl ko tos kainos išliko stabilios‟, – teigė „Capital Team NT‟ brokeris Tomas Rusakas.
Anot jo, viena vertus, pirminėje rinkoje didieji vystytojai nemažino kainų, kita vertus, ir antrinėje situacija liko stabili.
„Pardavėjai, kurie tikėjosi stebuklingai aukštų kainų, gan greitai nusileido į realybę ir turtą pardavinėjo už realias kainas. Žinoma, buvo nemažai tokių, kuriems reikėjo parduoti „vakar‟, tai jie kainas koregavo. Bet bendrai korekcija išliko gan stabili ir nedidelė (…). Manau, kad ir 2023 metais, bent jau pirmąjį pusmetį, jos išliks pakankamai stabilios‟, – teigė T. Rusakas.
Jis prognozuoja, jog kainų mažėjimas turėtų ateiti ir į Lietuvą.
„Esame bendroje rinkoje, Europoje, tai suprantama, kad ir Lietuvą anksčiau ar vėliau palies. Asmeniškai manau, kad jeigu „Euribor“ toliau kils, tai tikėtina, kad metų gale galime tai pajusti, arba (kitų) metų pradžioje. Maksimali korekcija 5–10 proc. ribose yra tikrai tikėtina. Jeigu ji bus‟, – apie būsto kainų mažėjimo galimybę kalbėjo brokeris.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Vilniuje nekilnojamojo turto paklausa didelė.
„Bent Vilniaus mieste turto trūksta, poreikis gan nemažas. Bet bangomis: vienu momentu reikia mažesnio ploto būstų, kitu – didesnio. Tačiau poreikis tikrai išlieka‟, – aiškino „Capital Team NT‟ atstovas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pripažįsta, kad kainų situacija sektoriuje šiek tiek stebina.
„Kažkiek stebina, nes ką kalbėjome praeitų metų pabaigoje – galvojome, kad kainos labiau pakris, ypač kalbant apie šių metų pirmą ketvirtį, bet kainos daugmaž laikosi‟, – kalbėjo ekonomistas.
Jis svarstė, kad kainos Vakarų šalyse krenta dėl didesnių palūkanų. Jos išaugusios ir Lietuvoje, tačiau šį veiksnį atsveria galimybės įpirkti būstą – tai yra, gyventojų pajamos.
„Lietuvos gyventojų pajamos vis dar auga, darbo rinka stabili. Yra neigiamų ženklų, bet ji stabili. Žiūrint „Sodros‟ duomenis per pirmus du mėnesius, pajamos yra padidėjusios 15 proc.
Kol darbo rinka lieka stabili ir pajamų augimas išlieka, tai padeda atsverti neigiamą palūkanų normų įtaką‟, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, greičiausiai pirmą ar antrą ketvirtį kainų kritimas Europoje tik įsibėgės.
SEB banko užsakymu kovą atlikta „Baltijos tyrimų‟ apklausa parodė, kad gyventojų, manančių, jog būsto kaina Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės, pirmą ketvirtį sumažėjo iki 38 proc., o iki 35 proc. padaugėjo manančių, kad kainos per metus labiau nesikeis. Kas penktas apklaustasis teigė, jog kainos per artimiausius metus kris.
„Daugiau kaip trečdalis galvoja, kad būsto kaina didės ir apie trečdalis – kad būsto kainos nesikeis. Tai sakyčiau, kad atsargumas jaučiamas gyventojų gretose. Paaiškinama tuo, kad žmonės mato, jog būsto kainos Lietuvoje nebedidėja, jos iš esmės stabilizavosi, kai kur yra minimalus pakritimas, galima gauti nuolaidų‟, – LNK kalbėjo T. Povilauskas.
Tačiau, pasak jo, nors žmonės ir atsargesni, vis dėlto nėra tokio tvirto įsitikinimo dėl kainų kritimo, koks buvo pandemijos pradžioje.
„Dabar, istoriškai lūkesčiai suprastėję, bet nėra dramatiškų lygių‟, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, lūkesčiai neabejotinai veikia rinką.
„Žmonės stebi, kas vyksta, ir ką kiti žmonės kalba, nes tai įsuka tolesnius veiksnius. Jeigu vis daugiau žmonių mano, kad būstas nebebrangs, o gal net ir atpigs, tai tie, kurie galbūt ruošiasi pirkti, jie linkę palaukti, nes gal nusipirks pigiau, o tie, kurie galvoja apie pardavimą, tie linkę paskubėti‟, – sakė ekonomistas.
„Eurostat‟ duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos euro zonoje sumažėjo 1,7 procento, o ES – 1,5 proc. Tai didžiausias ketvirtinis nuosmukis per 14 metų. Tuo metu Lietuvoje, paskutinį 2022-ųjų ketvirtį būsto kainos augo beveik 2 procentais, o palyginti su 2021-aisiais – 16 procentų.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
