„Didžiausia grėsmė NT rinkoje, kurią šiandien matau, yra pasiūla. Kalbant apie Vilnių, matome labai daug paruoštų ir rengiamų būsto projektų, nemažai statoma biurų pastatų, nemažai pristatyta ir planuojama prekybos centrų, todėl šiuo aspektu labai reikėtų įvertinti pliusus ir minusus“, - ketvirtadienį žurnalo „Valstybė“ rengiamoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo jis.
Pasak pranešėjo, pagrindinės NT rinkos grėsmės: pasiūlos perteklius, kylančios palūkanos, politiniai sprendimai, išorės veiksniai.
V. Zabilius atkreipė rinkos dalyvių dėmesį, kad dabar žemumose esančios palūkanų normos ilgalaikėje perspektyvoje tokios nebebus.
Taip pat šiai sričiai nerimą kelia ir Rusijos ekonominė situacija.
„Jeigu užsitęs krizė Rusijoje, turėsime bendraekonominę įtaką, o tai tiesiogiai atsilieps ir NT rinkai“, - teigė V. Zabilius.
Jis pripažino, kad politinė situacija Ukrainoje padidino rizikas ir kai kurios planuotos investicijos yra šiek tiek pristabdytos, bet tikimasi, kad viskas bus gerai.
Pagrindinėmis NT rinkos galimybėmis jis įvardijo augančią ekonomiką, žemas palūkanas, platesnes finansavimo galimybes, augantį investuotojų pasitikėjimą.
Kalbėdamas apie platesnes finansavimo galimybes jis sakė, kad ir bankai labiau skolina, o po krizės buvo aktyviai pradėjusios veikti kredito unijos, dabar jų veikla kiek sugriežtinta, bet jos vis dar sudaro galimybes smulkesniam verslui pasiskolinti.
Jaučia mini pseudo euro psichozę
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys pripažino, kad kai kuriems gyventojams planai įsivesti eurą nuo 2015 m. susuko galvą.
„Aš galėčiau teigti, kad Lietuvoje mes jaučiame panašią pseudo mini euro euforiją - perkamumas yra padidėjęs. Yra tam tikrų žmonių, labiau iš ekonominio būsto sektoriaus, kurie mano, kad euras yra ženklas, jog NT kainos kils, tačiau po to, kai įsivedamas euras, pirmas pusmetis būna apsisprendimo, apsižiūrėjimo ir sandorių skaičius sumažėja“, - konferencijoje kalbėjo jis.
Pranešėjo tvirtinimu, žvelgiant į Estijos patirtį, matyti, kad euras kažkokių didesnių pokyčių šiai rinkai nepadarė – tendencijos panašios, kaip ir kitose Baltijos šalyse.
Tiesa, ten 2010 m. pabaigoje sandorių skaičius šiek tiek pašoko, bet vėliau rinka nurimo.
Lietuvos būsto rinka, pasak V. Zabiliaus, nuo Estijos skiriasi tuo, kad ten kainos auga. Tačiau tai lemia išskirtinė šalies situacija.
„Ten yra kitas aspektas, kad priešingai nei lietuviai, estai labai mažai stato naujų būstų. Pas juos yra didžiulė problema su statybininkų ir statybinių įmonių trūkumu, kadangi šalia esanti Suomija pakankamai stipriai konkuruoja dėl darbo jėgos“, - teigė NT rinkos specialistas.
Taigi, anot jo, estai greičiausiai yra priversti augant ekonomikai didinti NT kainas, kad į rinką galėtų ateiti naujų objektų ir jie būtų pelningi.
V. Zabilius kritiškai pasisakė ir apie svarstymus išplėsti NT mokesčio bazę.
„Daug diskutuojame apie NT mokesčio įvedimą. Latviai turi didžiausią NT mokesčio bazę fiziniams asmenims, estai – mažiausią. Žiūrint, kaip estai puikiai tvarkosi ir į jų ekonomikos augimą, man norėtųsi būti prie estų, o ne prie latvių. Mano asmenine subjektyvia nuomone, reikėtų susitvarkyti viešuosius finansus ir įmonių rentabilumą, o ne įvedinėti naujus mokesčius“, - teigė jis.
Šiuo metu NT mokestį turi mokėti tie gyventojai, kurių valdomo NT viršija 1 mln. Lt.
„Ober-haus” duomenimis, Vilniuje gyvenamojo NT kvadratinis metras kainuoja 1224 eurus (4226 Lt), Rygoje – 1033 eurus (3566 Lt), Taline - 1388 eurus (4792 Lt).
