aA
2020 metais Vilniaus rinkos laukia dar didesnė naujų biurų pasiūla, tačiau rinka sugebės ją įsisavinti, sako rinkos ekspertai. Anot jų, didelė konkurencija neleis augti biurų nuomos kainoms, o plėtotojai gręšis į logistikos segmentą ar imsis atnaujinti senesnius pastatus.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Bendrovės archyvas

Dar didesnė biurų pasiūla

Pernai sostinės biurų rinkos pasiūla augo 10 proc., tačiau šiemet ji turėtų didėti dar 16 proc., skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Colliers international advisors“.

„2020 ir 2021 metais dominuos B klasės projektai. Dalis jų projektų bus vystoma naujose, rinkos nepatikrintose lokacijose. Tačiau matome, jog planuojamos techninės charakteristikos dažnai žada kokybiškus projektus už prieinamas kainas“, – BNS sakė „Colliers international advisors“ Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė.

Pasak jos, pastaruosius metus mažėjantis vakansijos lygis ir silpnos nuomininkų derybinės pozicijos vis dėlto neleidžia biurų pastatų savininkams gerokai didinti nuomos kainų.

„Nuomos kainos Vilniuje išlaiko gana panašų lygį. Aktyvus projektų plėtojimas riboja kainų augimą, o vis didėjančios statybų sąnaudos neleidžia kainoms kristi. Vis dėlto 2020 ir 2021 metai gali mažinti B1 klasės ir kilstelėti A klasės biurų nuomos kainas. Tai turėtume pajausti jau nuo 2020-ųjų pabaigos“, – teigia S. Jovaišaitė.

Analitikės teigimu, 2020 metais Vilniaus biurų rinkoje, net ir spartėjant plėtros tempams, ji turėtų išlaikyti vidutinį 60 tūkst.-70 tūkst. kv. metrų ploto metinį nuomos lygį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas taip pat prognozuoja, jog 2020 metais sostinės biurų rinkoje išliks aktyvi paklausa.

„Plėtotojai aktyviai varžysis dėl bent keleto didesnių nei 7 tūkst. kv. metrų ploto išankstinių nuomos sutarčių. Apskritai, išankstinės sutartys dėl 2021-2022 metų bus rinkos variklis. Toliau gali tęstis Skandinavijos kompanijų susidomėjimas Vilniaus biurų patalpomis“, – sako jis.

Anot M. Kulboko, Vilniuje turėtų augti mažesnių biurų paklausa, Kaune metų pradžioje bus nemaža pasiūla, o tai gali stabdyti plėtros tempus.

Kliūtys investiciniams sandoriams

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės CBRE vyresniojo analitiko Igno Goštauto, pastaruosius kelerius metus į Baltijos šalių komercinio turto rinką žengė nemažai didelių tarptautinių investuotojų – „Deka“, „Kildare“, „WP Carey“, „Corum“, tačiau rinkoje kol kas trūksta objektų, kurie galėtų būti jiems pasiūlyti.

„Vis daugiau matome didelių sandorių ir didesnį tarptautinių investuotojų susidomėjimą. Tai puiki galimybė šalies nekilnojamojo turto rinkai, nes kartu su didžiaisiais investuotojais ateina žemesnis pajamingumas bei aukštesnė kokybės kartelė. Vis dėlto kokybiškų didesnių projektų trūkumas riboja naujų žaidėjų susidomėjimą Baltijos šalimis“, – BNS sako jis.

I. Goštautas prognozuoja, kad didiesiems tarptautiniams investuotojams patrauklių objektų plėtra turėtų natūraliai didėti, todėl bus vis daugiau pasaulyje žinomų investuotojų tiek iš Europos, tiek iš Azijos.

„Pastaruosius kelerius metus investicijos į komercinį turtą Baltijos šalyse vidutiniškai svyravo apie 1 milijardą eurų kasmet. Manau, kad ne išimtis bus ir 2020-ieji“, – teigia jis.

M. Kulbokas sako, jog investuotojai į komercinį turtą bus pakankamai agresyvūs.

„Jie toliau ieškos kokybės ir vertės santykio. Didelė tikimybė, kad 2020 metais centriniame verslo rajone esantys objektai pabandys pramušti ir 5 procentų pajamingumo kartelę“, – BNS sakė jis.

Anot analitiko, tikėtina, kad dar Baltijos šalių tiesiogiai nepalies, pasaulyje didėjantys šalių skoliniai įsipareigojimai, kurie persimes į pasaulinę bankų ir įmonių blogų paskolų krizę.

„Priešingai – tai suteiks dar daugiau argumentų investuoti Baltijos šalyse, kur investicinė aplinka yra saugi ir patikima“, – teigia M. Kulbokas.

Rinka gręšis į logistikos segmentą

I. Goštautas prognozuoja, jog dėl elektroninės prekybos plėtros nekilnojamojo turto rinka taip pat vis labiau gręšis į logistikos segmentą.

Kaip ir visur Europoje, Baltijos šalyse dominuoja biurų ir prekybos objektai, tačiau industriniai, ypač logistikos pastatai įgauna vis didesnę svarbą. Be įprastų priežasčių susidomėjimą jais palaiko elektroninės prekybos augimas“, – sako jis.

Anot M. Kulboko, šiemet plėtotojai turėtų imtis vis daugiau gamybos ir logistikos projektų.

„Pramonės įmonės ieško galimybių naujų technologijų diegimui ir tai skatina naujų pastatų poreikį. Didesnio aktyvumo galime sulaukti laisvosiose ekonominėse zonose, kur įrengta reikiama infrastruktūra. Be to, pradėti tokie infrastruktūros projektai kaip „Rail Baltica“ statyba, „Via Baltica“ rekonstrukcija, Klaipėdos uosto plėtra – didelė paspirtis pramonės ir gamybos įmonėms“, – sako jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Lietuviai išleido rekordinę sumą būstui įsigyti (21)

Praėjusiais metais šalyje buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų...

Turkijos įmonė ginčija Kauno sprendimą nutraukti stadiono statybų sutartį (8)

Turkijos kompanija „Kayi Insaat“ teismui apskundė Kauno valdžios sprendimą nutraukti S....

Nustebino statybų tvarka: vienas po kito „viešbučiai“ tampa daugiabučiais (63)

Po to, kai Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma kreipėsi į miesto savivaldybę dėl...

Turto bankas buria komandą Lukiškių kalėjimo panaudos koncepcijai parengti (6)

Turto bankas buria ekspertų komandą, kuri teiks siūlymus, kaip pritaikyti Lukiškių kalėjimą...

Baigiamas statyti vienas didžiausių viešbučių Kaune (17)

Praėjusių metų gegužę buvusio prekybos ir pramogų centro „Sostinė“ vietoje Maironio...

Top naujienos

Po skandalingo gaisro – dvi versijos ir šokiruojantys liudijimai: dėl žalos sveikatai svarstomi ieškiniai teismui (114)

„Tarša būtų buvusi mažesnė, jeigu jie būtų leidę tiesiog toms padangoms sudegti, nei...

Taršos skandalas atsirito ir iki Utenos: įmonė nevalytų atliekų duobę slėpė po tentu (165)

Įmonę „Kibiras“ patikrinę Aplinkos apsaugos agentūros specialistai užfiksavo nelegalų...

11 mln. gyventojų turintis miestas izoliuojamas: atšaukiami skrydžiai, stabdomas viešasis transportas (18)

Kinijos Uhano miesto, kur prasidėjo naujojo jau keliolikos gyvybių pareikalavusio viruso protrūkis,...

Pažiūrėkite į savo senus batus, daug ką sužinosite apie sveikatą: gydytojas įvardijo pavojingus atvejus (14)

Ar kada pastebėjote, kaip skirtingai žmonės nudėvi batus? Vieni išklypsta į kairę, kiti į...

Lietuviai ruošiasi svarbiausiai kelionių medžioklei: jau šią savaitę prasidės specialių pasiūlymų lietus

Kelionių agentūrų duomenimis, sausį pasiekiamas didžiausias kelionių pirkimų įkarštis. Dėl...

„Rytas“ jaučia palikęs sezono vidurio duobę užnugaryje, Sirvydis – išsivadavęs iš pančių (21)

Per pirmus du Europos taurės varžybų antro etapo turus nė vieno tritaškio nepataikęs Deividas...

Lietuvis papasakojo, kiek jam kainavo įsirengti saulės jėgainę: dėl savo sprendimo nesigaili (95)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar...

Po ekspertizės paaiškėjo tikroji oro uoste priepuolį patyrusio reperio Juice WRLD mirties priežastis (6)

Reperis Juice WRLD, kurio tikrasis vardas – Jaradas Anthony Higginsas, mirė gruodžio 8-ąją iš...

Finikse – įžaidėjo pralietas kraujas, dominavęs Sabonis ir solidi „Pacers“ pergalė (13)

Šeštą pergalę per pastarąsias septynerias rungtynes NBA pirmenybėse iškovojo Indianos...