aA
2020 metais Vilniaus rinkos laukia dar didesnė naujų biurų pasiūla, tačiau rinka sugebės ją įsisavinti, sako rinkos ekspertai. Anot jų, didelė konkurencija neleis augti biurų nuomos kainoms, o plėtotojai gręšis į logistikos segmentą ar imsis atnaujinti senesnius pastatus.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Bendrovės archyvas

Dar didesnė biurų pasiūla

Pernai sostinės biurų rinkos pasiūla augo 10 proc., tačiau šiemet ji turėtų didėti dar 16 proc., skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Colliers international advisors“.

„2020 ir 2021 metais dominuos B klasės projektai. Dalis jų projektų bus vystoma naujose, rinkos nepatikrintose lokacijose. Tačiau matome, jog planuojamos techninės charakteristikos dažnai žada kokybiškus projektus už prieinamas kainas“, – BNS sakė „Colliers international advisors“ Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė.

Pasak jos, pastaruosius metus mažėjantis vakansijos lygis ir silpnos nuomininkų derybinės pozicijos vis dėlto neleidžia biurų pastatų savininkams gerokai didinti nuomos kainų.

„Nuomos kainos Vilniuje išlaiko gana panašų lygį. Aktyvus projektų plėtojimas riboja kainų augimą, o vis didėjančios statybų sąnaudos neleidžia kainoms kristi. Vis dėlto 2020 ir 2021 metai gali mažinti B1 klasės ir kilstelėti A klasės biurų nuomos kainas. Tai turėtume pajausti jau nuo 2020-ųjų pabaigos“, – teigia S. Jovaišaitė.

Analitikės teigimu, 2020 metais Vilniaus biurų rinkoje, net ir spartėjant plėtros tempams, ji turėtų išlaikyti vidutinį 60 tūkst.-70 tūkst. kv. metrų ploto metinį nuomos lygį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas taip pat prognozuoja, jog 2020 metais sostinės biurų rinkoje išliks aktyvi paklausa.

„Plėtotojai aktyviai varžysis dėl bent keleto didesnių nei 7 tūkst. kv. metrų ploto išankstinių nuomos sutarčių. Apskritai, išankstinės sutartys dėl 2021-2022 metų bus rinkos variklis. Toliau gali tęstis Skandinavijos kompanijų susidomėjimas Vilniaus biurų patalpomis“, – sako jis.

Anot M. Kulboko, Vilniuje turėtų augti mažesnių biurų paklausa, Kaune metų pradžioje bus nemaža pasiūla, o tai gali stabdyti plėtros tempus.

Kliūtys investiciniams sandoriams

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės CBRE vyresniojo analitiko Igno Goštauto, pastaruosius kelerius metus į Baltijos šalių komercinio turto rinką žengė nemažai didelių tarptautinių investuotojų – „Deka“, „Kildare“, „WP Carey“, „Corum“, tačiau rinkoje kol kas trūksta objektų, kurie galėtų būti jiems pasiūlyti.

„Vis daugiau matome didelių sandorių ir didesnį tarptautinių investuotojų susidomėjimą. Tai puiki galimybė šalies nekilnojamojo turto rinkai, nes kartu su didžiaisiais investuotojais ateina žemesnis pajamingumas bei aukštesnė kokybės kartelė. Vis dėlto kokybiškų didesnių projektų trūkumas riboja naujų žaidėjų susidomėjimą Baltijos šalimis“, – BNS sako jis.

I. Goštautas prognozuoja, kad didiesiems tarptautiniams investuotojams patrauklių objektų plėtra turėtų natūraliai didėti, todėl bus vis daugiau pasaulyje žinomų investuotojų tiek iš Europos, tiek iš Azijos.

„Pastaruosius kelerius metus investicijos į komercinį turtą Baltijos šalyse vidutiniškai svyravo apie 1 milijardą eurų kasmet. Manau, kad ne išimtis bus ir 2020-ieji“, – teigia jis.

M. Kulbokas sako, jog investuotojai į komercinį turtą bus pakankamai agresyvūs.

„Jie toliau ieškos kokybės ir vertės santykio. Didelė tikimybė, kad 2020 metais centriniame verslo rajone esantys objektai pabandys pramušti ir 5 procentų pajamingumo kartelę“, – BNS sakė jis.

Anot analitiko, tikėtina, kad dar Baltijos šalių tiesiogiai nepalies, pasaulyje didėjantys šalių skoliniai įsipareigojimai, kurie persimes į pasaulinę bankų ir įmonių blogų paskolų krizę.

„Priešingai – tai suteiks dar daugiau argumentų investuoti Baltijos šalyse, kur investicinė aplinka yra saugi ir patikima“, – teigia M. Kulbokas.

Rinka gręšis į logistikos segmentą

I. Goštautas prognozuoja, jog dėl elektroninės prekybos plėtros nekilnojamojo turto rinka taip pat vis labiau gręšis į logistikos segmentą.

Kaip ir visur Europoje, Baltijos šalyse dominuoja biurų ir prekybos objektai, tačiau industriniai, ypač logistikos pastatai įgauna vis didesnę svarbą. Be įprastų priežasčių susidomėjimą jais palaiko elektroninės prekybos augimas“, – sako jis.

Anot M. Kulboko, šiemet plėtotojai turėtų imtis vis daugiau gamybos ir logistikos projektų.

„Pramonės įmonės ieško galimybių naujų technologijų diegimui ir tai skatina naujų pastatų poreikį. Didesnio aktyvumo galime sulaukti laisvosiose ekonominėse zonose, kur įrengta reikiama infrastruktūra. Be to, pradėti tokie infrastruktūros projektai kaip „Rail Baltica“ statyba, „Via Baltica“ rekonstrukcija, Klaipėdos uosto plėtra – didelė paspirtis pramonės ir gamybos įmonėms“, – sako jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Ministras: šiferio stogų keitimui bus skirta daugiau dėmesio (17)

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada ieškoti galimybių spartinti šiferio (asbesto) stogų...

Perskaičiuotas šalies NT: įsigalioja naujos mokestinės vertės, nuo kurių apskaičiuojamas NT mokestis (97)

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų...

Eurostatas: metinis būsto kainų augimas Lietuvoje – didžiausias Baltijos šalyse (2)

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo didžiausias...

Po dešimtmečio pauzės pajudėjo naujo prekybos centro statybos: aiškėja, kaip jis atrodys (174)

Pašilaičiuose, šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio , kyla daugiau nei dešimtmetį įstrigęs...

Baigti Lazdynų baseiną pretenduoja 3 įmonės, pastatyti mokyklą Pilaitėje – 7

Vilniaus Lazdynų baseino statybos užbaigimo rangovo konkurse sulaukta trijų pasiūlymų, o...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (3)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (34)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (1)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (60)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (81)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (449)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (76)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (396)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...