Širvintų rajono gyventoja Svetlana Siniakova nuosavu namu su šeima džiaugiasi jau ketverius metus. Įsigyti jį nebuvo lengva – kad kaina būtų įkandama moteris pabėgo iš Vilniaus.
„Taupėme kiekvieną centą, stengėmės namą įsigyti be paskolos. Gerai, kad turėjome butą, kurį galėjome parduoti“, – pasakoja moteris.
Ji šiuo metu nemoka jokio NT mokesčio, tačiau po trejų metų jos būstas gali būti apmokestintas, kadangi valdžia paruošė naują NT mokesčio modelį.
NT mokestis Lietuvoje jau egzistuoja, tačiau Finansų ministerija siekia, kad jį mokėtų daugiau gyventojų. Mokestį numatoma skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.
Valdžia mokesčiu siekia atvėsinti NT rinką – vien Vilniuje per pastaruosius dvejus metus būstas pabrango apie 50 procentų.
„Praktika rodo, kad NT mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą, kai žmogus, net ir mokėdamas nedaug, visgi pagalvoja, ar tas turtas jam iš tiesų reikalingas“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus sako, kad naujuoju mokesčiu sumažinti NT kainų nepavyks.
„Didžioji dalis žmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą, NT rinkoje nedalyvauja ir jokio poveikio jai tiesiogiai nedaro, nes būstą jau yra įsigiję“, – teigia A. Bartkus.
Naujasis NT mokestis turėjo būti visuotinis, tačiau ministrė aiškina, kad pigesnį NT valdantys žmonės jo nemokės. Kiek reikės mokėti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės, nes bus žiūrima į medianą – vidurinę būsto kainą konkrečioje vietovėje.
Vilniuje mediana šiuo metu siekia 60,1 tūkst. eurų, Kaune mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40,7 tūkst. eurų ribos, Klaipėdoje – 47,4 tūkst. eurų.
„Sakyti, kad pusė žmonių nemokės, manau, nėra visai teisinga. Didžiąją dalį to mokesčio suneš vilniečiai ir Vilniuje turto turintys gyventojai“, – įsitikinęs NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.
Jei būsto vertė neviršys savivaldybės medianos, mokesčio mokėti nereikės. Būstai, kurių vertė siekia 1-2 medianas, bus apmokestinti 0,06 proc. tarifu. Tiesa, mokėti reikės ne nuo visos būsto vertės, o tik nuo medianą viršijančios sumos. Pavyzdžiui, jei būstas Vilniuje kainuoja 100 tūkst. eurų, mokestis bus skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų, o tai sudarys apie 24 eurus.
Jei žmogus turi dar ir sodą ar garažą, mokėti teks dar daugiau. Nekomerciniam NT siūloma taikyti 0,1-1 proc. tarifą, konkrečius dydžius nustatytų savivaldybės.
Bendrovės „Taxlink“ direktorius Justinas Basalykas skaičiuoja, kad jei būtų pasirenkamas maksimalus tarifas, tai garažų Vilniuje savininkams per metus reikėtų papildomai mokėti dar apie 100 eurų.
Finansų ministerijos vertinimu, NT mokestis vidutiniškai turėtų siekti apie 14 eurų, tačiau ekonomistas A. Bartkus sako, kad ir tokia suma nėra niekinė.
„Tai toks papildomas erzinantis momentas, kadangi Europos centrinio banko pakeltos bazinės palūkanų normos žymiai padidino paskolų kainas“, – pažymi A. Bartkus.
Brangiausių būstų savininkams mokestis turėtų būti didesnis – viršijus dvi medianas, tarifas jau siektų ne 0,06 proc., o 0,1 procento. Tačiau mokesčių ekspertas J. Basalykas pažymi, kad turtingieji su nauju mokesčiu mokės mažiau nei dabar.
„Pavyzdžiui, jei būstas kainuoja 600 tūkst. eurų, tai dabar reikia mokėti apie 5 tūkst. eurų, o įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, suma mažėtų iki 500 eurų“, – skaičiuoja J. Basalykas.
Surinktas NT mokestis keliautų į savivaldybių biudžetus. Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad tie pinigai padėtų rūpintis infrastruktūra, viešuoju transportu, mokyklomis ar darželiais.
Dėl siūlomo NT mokesčio modelio dar turės apsispręsti Seimas.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
