Lietingą dieną šiaurinėje Žirmūnų dalyje įsikūrusiame parke erdvu. Dauguma autobusų išvažiavę savo maršrutais, o darbai vyksta tik didžiausio uždaro angaro Baltijos šalyse viduje.
Bevaikštant po 1964 metais pastatytas 22 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas sutikome ne „Vilniaus viešojo transporto” darbuotojų, bet ir kaip namie besijaučiantį katiną, palubėje besiblaškančių paukščių.
Ar komunizmo griūtį išgyvenęs angaras atlaikys ir teritorijos konversiją į daugiafunkcinę erdvę – kol kas neaišku.
Savivaldybės atstovai „Delfi“ taip pat negalėjo nurodyti konkrečių adresų, kur autobusai stovės po to, kai išsikraustys iš Žirmūnų. Nors VŠT generalinis direktorius Rimantas Markauskas anksčiau yra sakęs, kad viskas praktiškai numatyta.
„Liepkalnio gatvėje teritorija ribosis su oro uostu, o kitas sklypas yra prie Vakarinio aplinkkelio, važiuojant į Pilaitę, ties Valstybės saugumo departamentu“, – anksčiau BNS sakė jis.
Stovi degalinė
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Verkių g. 52 esantis 9 ha sklypas priklauso Lietuvos Respublikai.
Jame galima rasti du administracinius pastatus, du garažus-dirbtuves (22,3 tūkst. ir 476 kv. m), sargo namelį, parduotuvę ir kitų pastatų. Visi jie, išskyrus parduotuvę dvi stogines ir kiemo statinius, priklauso VŠT. Tuo metu pastarųjų savininkas yra įmonė „Viada LT“.
Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas Tadas Jonauskis „Delfi“ sakė, kad kol kas degalinės klausimas nėra svarstomas.
„Darbo planas yra dar šiais metais inicijuoti kūrybines urbanistines dirbtuves dėl teritorijos išvystymo gairių, suorganizuoti idėjų generavimo renginį, kurio metu būtų galimybė siūlyti įvairias idėjas ir funkcijas šiai teritorijai.
Visas procesas yra sudėliotas taip, kad kol autobusų parkas veikia šioje teritorijoje, vyksta pasirengiamieji darbai, o jam išsikėlus, tik tada bus galima daryti konkretesnius žingsnius“, – pasakojo jis.
T. Jonauskis pridūrė, kad susidomėjimo dėl Verkių autobuso parko teritorijos vystymo, funkcijų atsiradimo galimybių tikrai yra.
„Kol kas tiesiog renkame idėjas, inventorizuojame galimas veiklas, tačiau nei vienos funkcijos negalėtume išskirti“, – sakė jis.
Šiaurinė gatvė
T. Jonauskis pastebėjo, kad Šiaurinės gatvės projektas neužkerta kelio sėkmingai vystyti visą Verkių autobusų parko teritoriją.
Kaip sakė vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas, Šiaurinės gatvės atkarpai tarp Kalvarijų ir Verkių g. nustatytos raudonosios gatvės linijos Šiaurinėje autobusų parko sklypo dalyje, šiek tiek piečiau esamos Žvalgų g.
„Visgi, kur ir kaip tiksliai bus vystoma gatvė komentuoti sudėtinga, nes dar nepradėtas šios atkarpos projektavimas. Vykdant teritorijos ir jos prieigų analizę, o vėliau ir rengiant techninį projektą, bus galima tiksliau nustatyti šios gatvės vystymąsi, poreikius ir tikslesnę lokaciją.
Kalbant apie pirmąjį Šiaurinės gatvės etapą (tarp Vakarinio Aplinkkelio ir Fabijoniškių g.), šiuo metu toliau vykdomas gatvės projektavimas ir projekto koregavimo darbai siekiant gatvei suteikti daugiau miestietiško charakterio – tiek numatant daugiau galimybių kirsti gatvę, įrengti parkavimo vietas ir kt., bei svarstoma dėl finansavimo galimybių“, – dėstė jis.
Patraukli vieta
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sakė, kad aptariama teritorija išties patraukli.
„Tai viena iš nedaugelio didelių teritorijų, esanti gana netoli nuo miesto centro. Tarp pirkėjų tikrai yra labai vertinamas rajonas, projektai greitai išsiparduoda. Jei ji būtų pasiūlyta vystytojams, jie labai susidomėtų, o dominuojanti paskirtis būtų būstas, – sakė jis. – Komercinei veiklai gal ji yra per toli. Kažkokie fragmentiniai sprendimai galėtų atsirasti, prekybinių patalpų ar biurų objektai, bet didžioji dalis visiems būtų patrauklu statyti būstus.“
S. Vagonis pastebėjo, kad pastaruoju metu vystotojai vis daugiau dėmesio skiria ir aplinkai.
„Pavyzdžiui, Paupio projektas. Reikia pripažinti, kad išaugo tikrai gražus miesto kvartalas, kuriame palikta vietos ir viešosioms erdvėms. Sakyčiau, kad vystytojai ir patys yra suinteresuoti statyti ne tik butus kuo daugiau, negalvodami apie gyventojus, infrastruktūrą, viešąsias erdves“, – sakė jis.
Du iššūkiai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pasidžiaugė, kad savivaldybė diskusijas dėl Verkių g. 52 pradėjo iš anksto.
„Bus skirta laiko analizei, bus urbanistinės dirbtuvės, rengiamas atskiras detalusis planas visai teritorijai. Miestas yra išsakęs pageidavimą išlaikyti tam tikrus statinius. Jų nuomone yra vertybė turėti po stogu naujas veiklas. To garažo išlaikymo koncepcija yra įdomu. Galima ruoštis ir dėlioti veiklas, kurios ten galėtų būti vystomos. Ten gali būti nuo pramogų iki galbūt netgi ledo arenos ar kitų užimtumo erdvių“, – sakė jis.
M. Statulevičius taip pat išskyrė du su sklypu susijusius iššūkius. Pirma – nuosavybė, antra – Šiaurinė gatvė.
„Ji yra valstybinė, o su ja vystytojams nelabai palankiai sekasi spręsti klausimus. Jei valstybės nuomonė bus radikaliai skirtinga nuo savivaldybės pozicijos, tai gali užtrukti. Dėl gatvės – aišku, tai paskutinis etapas, 2025 ar 2026 metai. Bet kuriuo atveju, miestas turi suplanuoti tinklus, privažiavimus, ryšius su teritorija“, – aiškino jis.
Asociacijos vadovas pastebėjo, kad gyvenamoji statyba jau yra aktyviai vystoma autobusų parko perimetre, todėl jo viduje ji neturėtų dominuoti.
„Citify“ duomenimis, 2018 metais šalia Verkių g. 52 baigtos prekybos centro K14 statybos, šiuo metu statomi daugiabučiai „Verkių sodas“, ateityje planuojama ir daugiau projektų (verslo centras, daugiabučiai, viešbutis, sporto arena). 2023 metais netoliese turėtų iškilti ir nauja Lietuvos banko būstinė.
